- technologijos.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Dramblių oda atrodo tarsi po sausros suskeldėjusi žemė. Tai yra šis tas, ką visi žino apie šiuos didingus gyvūnus. Tačiau kodėl taip yra? Kaip šios raukšlės susiformuoja?
Iš tiesų, didelės paslapties čia nėra. Šios aštrios raukšlės ir įtrūkimai nėra visiškai atsitiktiniai – jie jungiasi į sudėtingą griovelių sistemą, kuri yra būtina dramblių išgyvenimui. Drambliai neturi prakaito ir riebalų liaukų, o gyvena itin karšto klimato šalyse. Prakaitas žinduoliams padeda atvėsti – jis garuoja vėsindamas mūsų odą. Kadangi Afrikos drambliai šios aušinimo sistemos neturi, jiems tenka vėsintis kitais būdais.
Būtent todėl drambliai maudosi purvo voniose ir turškiasi vandenyje – kitaip jie perkaistų. Tačiau vandenyje ir purve visos dienos nepraleisi – tenka maitintis ir gyventi ir tiesioginiuose saulės spinduliuose. Taigi, šie įtrūkimai ir raukšlės veikia kaip purvo ir vandens saugyklos. Drėgmė lėtai garuoja ir dramblys neperkaista.
Ženevos Universiteto mokslininkai nusprendė išsiaiškinti, kaip šios raukšlės formuojasi. Kadangi jos primena išsausėjusį purvą, buvo manoma, kad dramblio odos paviršius tiesiog džiūva ir traukiasi. Juk įtrūkimai purve susidaro būtent taip. Tačiau tolesni tyrimai parodė, kad tai nėra tiesa – dramblio oda savo neįprastą tekstūrą įgauna visiškai kitų procesų metu.
Su laiku dramblio odos paviršius storėja ir kietėja, jis praranda savo lankstumą. Tuomet drambliui judant jis ima aižėti. Įtrūkimai smulkėja, jungiasi į sudėtingas griovelių sistemas, tačiau oda išlieka gyva. Mokslininkai teigia, kad tai yra geras pavyzdys, kaip gyvūno judėjimas keičia jo išvaizdą ir leidžia prisitaikyti prie aplinkos. Tačiau tuo pačiu tyrimo autoriai užsimena, kad šie rezultatai gali būti naudingi ir žmonėms.
Ichthyosis vulgaris – tai genetinė odos liga, paveikianti 1 iš 250 žmonių. Dėl jos trūkinėja oda, ji tampa grubi, praranda lankstumą ir švelnumą. Mokslininkai teigia, kad reikalingi dramblių odos pasikeitimai ir nepageidaujamos žmonių odos ligos mechaniškai pasižymi panašiais procesais. Dėl to tolesni tyrimai į šį fenomeną pažvelgs atidžiau, nagrinėdami šiuose procesuose dalyvaujančias molekules ir chemines medžiagas.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Lietuvos kariuomenė mini plaukuotų didvyrių šventę: svarbiausia – kantrybė1
Lietuvos kariuomenėje minima Šuns diena, pasakojama LNK reportaže. ...
-
Būna ir taip: gandras jau kelis pavasarius mėgina susisukti lizdą ant „Laisvės“ paminklo6
Švėkšnos „Saulės“ gimnazijos kieme stovintis „Laisvės“ paminklas taip patiko vienam gandrui iš Švėkšnos, kad jis jau kelis pavasarius mėgina susisukti lizdą ant šio paminklo. Tačiau vieti...
-
Pamario prakeiksmas: žuvininkystės ūkiai nebeapsigina nuo kormoranų19
Kormoranai – pamario prakeiksmas. Žuvininkystės ūkis Kintuose nebeišmano, kaip atremti šių paukščių atakas. Kormoranai būriais puola į tvenkinius ir gvelbia ten auginamą žuvį, ypač mėgsta karpius. Žuvininkai sako i&scar...
-
Pokyčių gatvėje Fabijoniškėse – žalioji bendruomenės diena1
Balandžio 25 dieną, nuo 17 val. Vilniaus miesto savivaldybė kviečia Salomėjos Nėries ir aplinkinių gatvių gyventojus ir kitus vilniečius į bendruomenės šventę. ...
-
NASA specialisto pagalbos šauksmas: žmonės, tai labai blogai8
„Mes nemeluojame. Mes neperdedame. Žmonės, tai labai blogai“, – vaizdo įraše bene per ašaras sakė vienas iš NASA mokslininkų. ...
-
Dargana nerimą kelia sodininkams ir ūkininkams: kaip apsaugoti augalus nuo šalčių?1
Daug šalies regionų pirmadienį prabudo su sniegu ar bent šlapdribos likučiais. Dalis Šiaurės Lietuvos išvydo ir penkių centimetrų storio sniegą kiemuose. O Vakarų Lietuvoje nuo kritulių gausos užtvindyti ir uždaryti trij...
-
Įsigalioja draudimas Nemuno deltos regioniniame parke žvejoti karšius
Nuo balandžio 22 iki gegužės 20 dienos Nemuno deltos regioninio parko vandens telkiniuose įsigalioja draudimas žvejoti karšius, praneša Aplinkos ministerija. ...
-
Pajūryje aptiktas retas augalas3
Pajūrio regioniniame parke esančiame Šaipių kraštovaizdžio draustinyje vietos gyventojai aptiko senoviniuose darželiuose auginto vaistinio augalo augimvietę. Aiškėja, kodėl šį augalą senovėje lietuviai puoselėjo š...
-
Floristė savo darbais siekia džiuginti žmones5
Vis daugiau žmonių šalia pagrindinio savo darbo imasi kūrybinės veiklos, kuri jiems teikia malonumą. Viena tokių – komunikacijos specialistė Virginija Tulevičiūtė, iš natūralių, gamtoje randamų medžiagų kurianti išskir...
-
Atšilus orams viešose vietose lesinti paukščius draudžiama10
Atšilus orams, viešose vietose lesinti paukščius draudžiama, tai buvo galima daryti tik žiemą, dabar paukščiai turi patys ieškotis natūralaus maisto. ...