Kokie pavojai tyko išskrendančių žiemoti gandrų?

  • Teksto dydis:

Marcinkonyse daugelio dėmesį atkreipė laukuose besibūriuojantys skaitlingi baltųjų gandrų būriai. Ypač sparčiai jie formavosi praėjusį savaitgalį. Neretai vienoje vietoje buvo galima pamatyti šimtą ar daugiau paukščių. Ornitologai žino, jog tai gandrų paskutinio pasiruošimo tolimai kelionei į pietinius kraštus ženklas.

Tuo tarpu praėjęs savaitgalis marcinkoniškiams ir gausiems vasarotojams buvo įsimintinas ne tik dėl šeštadienį užklupusios sunkiai pakeliamo karščio bangos. Sekmadienį prieš pietus Marcinkonis užplūdo iškeliaujantys baltieji gandrai. Pulkais jie lėkė į kaimą, aptūpė aukštesnius pastatus, medžius, elektros stulpus. Sausaviršūnių medžių šakos lūžinėjo nuo sutūpusių paukščių svorio. Daugiau kaip 200 paukščių būrys nusileido nušienautoje pievoje miško pakraštyje. Ten pailsėję keletą valandų, jie pro Margionis lėtai nuplasnojo tolyn.

Tačiau Marcinkonyse dar liko ne mažesnis paukščių pulkas. Gandrai skraidė tarp trobų ir rinkosi geresnę vietą poilsiui. Temstant tapo aišku, kad jie čia ir nakvos. Ryte visi paukščiai pakilo vienu metu ir balta skraiste, nenutrūkstamu srautu patraukė į pietus. Deja, iškeliavo nevisi paukščiai – kai kurie iš jų pakirsti elektros išlydžių nukrito ant žemės ar liko kaboti ant elektros perdavimo linijų atramų. Šie faktai dar kartą parodo, kokie pavojai tyko baltųjų gandrų prieš pakylant skrydžiui į žiemojimo vietas Afrikoje piečiau pusiaujo.

Lietuvos ornitologų draugija ir AB „Litgrid“, įgyvendindama ES aplinkosauginės „LIFE+“ Programos projektą „Paukščių apsaugos priemonių įdiegimas Lietuvos aukštos įtampos elektros energijos perdavimo tinkluose“, siekia sumažinti jų žūtį aukštos įtampos elektros perdavimo linijų tinkluose. Akivaizdu, kad elektros skirstomųjų tinklų linijos šiam nacionaliniam lietuvių paukščiui kelia didesnę grėsmę. Todėl būtina pagalvoti apie priemones, kurios apsaugotų gandrus nuo žūties dėl trumpo sujungimo tankiai atvirą kraštovaizdį apraizgytuose žemos įtampos elektros tinkluose.

Marcinkonyse į žiemavietes iškeliaujantys baltieji gandrai gan dažnai apsistoja trumpam poilsiui, tačiau per keletą dešimtmečių nei karto neteko matyti jų čia nakvojančių. Šiais metais baltieji gandrai į žiemojimo vietas patraukė anksti, nes, remiantis 39 metų stebėjimais, iškeliaujantys paukščiai čia pasirodo vidutiniškai rugpjūčio 23 d. Tiesa, kartą jie iškeliavo dar anksčiau – rugpjūčio 11 d. Vėliausiai gandrų pulkai stebėti rugsėjo 1 d.

Panašu, jog šiais metais gandrai nelauks rugpjūčio 25 d. lietuvių liaudyje minimos tradicinės Gandrų išskridimo dienos, nuo seno dar „Blovieščiais“ vadinamos. Ar tik artėjanti karščio banga nepastūmės šalyje likusių baltųjų gandrų pulkų pakilti tolimam skrydžiui į žiemavietes?



NAUJAUSI KOMENTARAI

Galerijos

Daugiau straipsnių