Kuršių mariose išnyko unguriai

Nuo seno itin vertingais unguriais garsėjusios Kuršių marios beveik nebeturi šių žuvų.

Mažėja ne tik ungurių

Kuršių marių žvejybą nuolat tiriantis ir žuvininkystės srityje jau per 30 metų dirbantis mokslininkas Arvydas Žvagždys prisimena, kad prieš 30 metų Lietuvos žvejai Kuršių mariose per metus sugaudavo maždaug po 100 tonų ungurių. Oficiali statistika teigia, kad didžiausi ungurių laimikiai buvo nuo 1956 iki 1974 metų. Vien Lietuvos Kuršių marių žvejai sugaudavo per 100 tonų ungurių, o kartais ir 150 tonų. Išskirtiniai buvo 1963, 1964 ir 1967 metais, kai Lietuvos žvejų ungurių sugavimai siekė per metus beveik 250 tonų. Kartu su Kaliningrado srities žvejais ungurių Kuršių mariose atskirais metais sugauta ir per 300 tonų, o 1966-aisiais ungurių laimikis pasiekė net 480 tonų.

Dabar ungurių ištekliai sumažėjo drastiškai. Pernai ir užpernai sugauti Kuršių marių ungurį buvo panašiai kaip laimėti loterijoje. Iš viso per metus visų Kuršių marių žvejų ungurių laimikis siekia tik apie 800 kilogramų.

„Jei per metus žvejai sugautų apie 100-150 tonų ungurių, jų pajamos siektų apie 3 mln. eurų. Tai būtų rimta paspirtis žvejams. Keli šimtai jų per mėnesį galėtų gauti 1000 eurų atlyginimą“, - svarstė A.Švagždys.

Kuršių mariose sparčiai mažėja ne tik ungurių, bet ir kitų žuvų. 2015 metų duomenimis, Lietuvos žvejai Kuršių mariose sugavo 1094 tonas žuvų. Pagrindinės žuvys buvo karšiai ir kuojos – atitinkamai 487 ir 306 tonos. Toliau sekė sterkai – 106 tonos, žiobriai – 56 tonos, ešeriai – 49 tonos, vėgėlės – 25 tonos, stintos – 11 tonų. Iš vertingiausių žuvų – šlakių sugauta 5,7 tonos, ungurių 800 kilogramų, lašišų – 700 kilogramų. 

Lietuva skiriasi nuo kaimynių

Jis pastebėjo, kad dabar, galima sakyti, ungurių Kuršių mariose nebeliko. Dėl to kaltę jis linkęs priskirti neteisingai Lietuvos ungurių įžuvinimo politikai.

„Kiek žinau, Lenkijoje rengiant ungurių valdymo planą, dalyvavo po 15 žuvininkystės mokslininkų. Pas mus tokį planą rengė vienas žmogus. Ir jis, ko gero padarė klaidų“, - dėstė A.Žvagždys.

Jis pateikė duomenis iš kurių matyti, kad Lietuva per metus įžuvina apie 600 tūkst. unguriukų, Latvija – apie 1 mln. 334 tūkst., o Lenkija – net apie 12 mln. unguriukų.

Ir pagrindinis skirtumas yra tai, kad tiek lenkai, tiek latviai unguriukus įžuvina ne tik ežeruose, bet upėse, netgi žemupiuose, lenkai – netgi ir lagunose – panašiuose vandens telkiniuose kaip Kuršių marios.

Lietuvoje unguriukai įžuvinami išskirtinai tik ežeruose ir pagrinde Vilniaus rajone. Kodėl taip yra? Mokslininkas tikslaus atsakymo nepateikė, bet vyrauja visuotinė nuomonė, kad unguriukų įžuvinimas tapo puikia ES paramos panaudojimo priemonė.

Oficialiai teigiama, kad įžuvinti unguriukų upėse ir Kuršių mariose neleidžia ES nuostatos. Bet kodėl tada latviai ir lenkai įžuvina unguriukus ten, kur ES lietuviams neva neleidžia?

Įžuvinimo klaidų pasekmė?

Lietuvoje vyrauja nuostata, kas ežeruose įžuvinti unguriukai suaugę migruos, į Sargaso jūrą, kur neršia, išplauks per upes ir Kuršių marias.    

Arvydas Švagždys mano, kad tokia nuostata yra klaidinga. Migruojantis ungurys per Kuršių marias praplaukia per tris paras ir žvejui sugauti jį maža tikimybė. Pačiose Kuršių mariose turi būti atkuriami ungurių ištekliai. Ir tam yra logikos. Mat Kuršių mariose, kur geresnės mitybos sąlygos, unguriai užauga iki 1,8-2 kilogramų, kai ežeruose tas pats ungurys užauga iki 0,5-1 kilogramo.

Maždaug 1998-2002 metais Nemuno deltoje buvo vykdomos ungurių įžuvinimo programos. Jos nebuvo didelės, tačiau anot A.Švagždžio, ungurių kiekis buvo pastebimai padidėjęs. Mokslininkas be vargo galėdavo nusipirkti iš žvejų tyrimams reikalingą ungurių biologinę medžiagą. Dabar iš žvejų nusipirkti ungurį tyrimams, anot A.Švagždžio, nebeįmanoma.

Jis mano, kad Kuršių mariose, Nemuno deltoje turėtų būti įžuvinami ne tik unguriukai, bet ir kitos vertingos žuvys – lašišos, upėtakiai. O jog kažkada tai buvo daroma. Yra duomenų, kad nuo 1879 metų į Kuršių marias ir Nemuno deltą kasmet būdavo išleidžiama po 3 mln. lašišų ikrų ir po keliasdešimt tūkstančių upėtakių mailiaus. Įžuvinimo stotis veikė ir Klaipėdoje. Iš viso Rytprūsiuose buvo apie 20 žuvų veisyklų.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Prašymas

Prašymas portretas
Toks įspūdis, kad Lietuvoje viskas nyksta. Ar gali kas nors pasakyti, ką vertingo pastaraisiais metais įsigijome Lietuvoje. Gal ta vertybė valstiečių ir žaliųjų valdžia, kuri atneš į kraštą taip irlgai lauktą dorovę?

Algis

Algis portretas
Greiciausiai, cia rusu hakeriai su Putino palaiminimu, paleido i kosmosa psichotronines ginkluotes drona. Pasiunte zmonems negirdima unguriu kontroles signala, o dabar sitie unguriai- zombiai sedi pasislepe ir laukia is Putino naujo, Lietuvos uzpuolimo signalo. Niekur jie nedingo- mes ju paprasciausiai nematome! Ateis laikas, ne tik unguriai isnyks. Jau visa Lietuva i "ruskiu" rankas perejo.

ww

ww portretas
Kai zvejojo kiazkada be saiko,tai ir neliko. Tada niekas negalvojo,kad ungurius reikia zvejoti saikingai,tai dabar turime ir rezultata - unguriu praktiskai nera. Visur tas zmogus viska naikina. Nera gamtai baisesnio prieso nei zmogus. Pirma padaro,paskui galvoja. Neardantalieciu poziuris.
VISI KOMENTARAI 12
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

  • Pavasarį gamtoje kruta ne tik vabzdžiai ir varlės
    Pavasarį gamtoje kruta ne tik vabzdžiai ir varlės

    Išlydėdami kovą, lyg netikėtai pamatome, kad prabėgo jau vienas pavasario trečdalis. Tiesa, ne visiems jis patiko, kai kas juo netgi abejojo ir netikėjo, kad pavasaris gali būti toks. Mums, žinoma, tiktų ir patiktų šiluma, saulė, gieda...

  • Piliakalnį Tauragės rajone sudarkė nuošliauža
    Piliakalnį Tauragės rajone sudarkė nuošliauža

    Nuošliaužos kamuoja ne tik sostinės Gedimino kalną – nemenka „žaizda“ atsivėrė ir ant Tauragės rajone europinėmis lėšomis sutvarkyto Pagramančio piliakalnio, rašo „Lietuvos žinios“. ...

    2
  • Pavasarinis miškasodis – prasminga skola miškui
    Pavasarinis miškasodis – prasminga skola miškui

    Balandžio 8 d. visi miškui neabejingi piliečiui, kolektyvai, organizacijos, įmonės kviečiami į visuotinę miško sodinimo talką – Nacionalinį miškasodį 2017, praneša Aplinkos ministerija. ...

  • Ardyti bebrų užtvankas – civilizuotai
    Ardyti bebrų užtvankas – civilizuotai

    Atėjus pavasariui ir polydžio vandeniui kylant vis aukščiau, gyventojai dažnai pastebi, kad dėl apsemtų pievų, užliejamų sodybų ir namų kaltas „laukiniu inžinieriumi“ vadinamas bebras. ...

    1
  • Balandžio orai pagal senolius
    Balandžio orai pagal senolius

    Balandis kasdien vis ryškiau kvepia pavasariu, bet jo orai –  gana permainingi: debesys, lietūs, saulė giedriame danguje, laukus nubalinančios šalnos. ...

    1
  • Žolės gaisrai – pavojus gamtai
    Žolės gaisrai – pavojus gamtai

    Šylant orams, kyla žolės gaisrų pavojus. Kiekvieną pavasarį šalyje tyčia padegama nemažai pernykštės žolės plotų. ...

  • Pelės žmones apniko jau prieš 15 tūkst. metų
    Pelės žmones apniko jau prieš 15 tūkst. metų

    Pelės žmonių gyvenvietes pirmiausiai apniko maždaug prieš 15 tūkst. metų, Artimuosiuose Rytuose, rodo tyrimas, kurio išvados buvo paskelbtos pirmadienį. ...

  • S. Paltanavičius: gamta – visų namai, bet ne visiems ji reikalinga
    S. Paltanavičius: gamta – visų namai, bet ne visiems ji reikalinga

    Lietuviams kyla didelė grėsmė prarasti savo tautinį identitetą, nes noras būti pasaulio piliečiu dažnai primena suneštinį balių, į kurį negali ateiti tuščiomis. ...

  • Gamtininkas: pabudusios kamanės turi didelių rūpesčių
    Gamtininkas: pabudusios kamanės turi didelių rūpesčių

    Lietuvoje – Blovieščius arba Gandrinės. Ko gero, šiandien visiems paprasčiau girdėti Gandrinių vardą. O dar smagiau žinoti tai, kad šių metų Gandrinėse dalyvauja ir patys baltieji gandrai. Jie parskrido, bent jau patys pirm...

    1
  • Velykų stalui puošti – zuikiakrūmio šakelės
    Velykų stalui puošti – zuikiakrūmio šakelės

    Artėja Velykos ir, kaip kiekvieną pavasarį, kyla grėsmė pataisams, kurie raunami šventiniam stalui papuošti. Šių jautrių nykstančių augalų, įrašytų į Apribotų ar draudžiamų rinkti bei prekiauti laukinių augalų ir g...

Daugiau straipsnių