- BNS inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Vabzdžių maldininkų patelės savo poravimosi partneriams galvas nukanda veikiausiai ne dėl savo agresijos, pareiškė mokslininkai.
Trečiadienį paskelbtoje studijoje sakoma, kad patelių įprotis suėsti patiną poruojantis galbūt išsivystė kaip evoliucinis prisitaikymas, užtikrinantis geresnes galimybes išgyventi šių vabzdžių palikuoniams.
Suėsdama patiną patelė užsitikrina, kad jis netgi žuvęs prisidės prie jauniklių išgyvenimo, pamaitindamas patelę ir aprūpindamas ją svarbiomis maistingosiomis medžiagomis.
„Lytinis kanibalizmas... padidina patino indėlį pratęsiant giminę“, – sakė Fredonijos mieste įsikūrusio Niujorko valstijos universiteto mokslininkas Williamas Brownas (Viljamas Braunas), vienas iš straipsnio, paskelbto JAV mokslo žurnale „Proceedings of the Royal Society B“, autorių.
Vykdydami šį tyrimą W. Brownas ir Australijoje įsikūrusio Macquarie (Makvorio) universtiteto mokslininkė Katherine Barry (Ketrin Bari) šėrė radioaktyviaisiais izotopais pažymėtų amino rūgščių turinčiu ėdesiu svirplius, kurie po to tapdavo maldininkų patinų grobiu.
Galiausiai plėšriesiems vabzdžiams būdavo leidžiama susiporuoti. Pusei patinų tas veiksmas būdavo paskutinis gyvenime, o gyvus likusius laiminguosius tyrėjai po poravimosi iškart atskirdavo nuo patelių.
Mokslininkai tyrinėjo, kaip radioaktyvūs baltymai pasklinda patelių kanibalių organizmuose ir pasiekia jų kiaušinėlius.
Patinus suėdusios patelės „subrandindavo daugiau kiaušinėlių po kanibalizmo akto“, – W.Brownas rašo elektroniniame laiške, kurį gavo naujienų agentūra AFP.
Didelė dalis iš patino organizmo pasisavintų amino rūgščių atitekdavo ne pačiai patelei, bet jos jaunikliams.
Gamtoje maldininkų patelės suėda patinus 13–28 proc. poravimosi atvejų, sakoma studijoje. Per poravimosi laikotarpį patinai gali sudaryti iki 63 proc. patelių ėdesio.
Pasak tyrėjų, tokia elgsena gali būti laikoma ekstremalaus patino tėvystės indėlio pavyzdžiu.
Lytiniu kanibalizmu vadinama elgsena, kai kurios nors rūšies patelė suryja patiną prieš poravimąsi, jo metu arba jam pasibaigus. Tokia ypatybė taip pat būdinga vorams, tarp jų juodosioms našlėms, ir skorpionams.
Kitaip negu maldininkų patinai, kurie gali poruotis daugiau negu vieną kartą ir su skirtingomis patelėmis, kol galiausiai kuri nors nužudo partnerį, kai kurie vorai poruojasi tik kartą gyvenime, nes jų lytiniai organai kopuliuojant pažeidžiami ir nebegali būti vėl panaudoti.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Pamario prakeiksmas: žuvininkystės ūkiai nebeapsigina nuo kormoranų15
Kormoranai – pamario prakeiksmas. Žuvininkystės ūkis Kintuose nebeišmano, kaip atremti šių paukščių atakas. Kormoranai būriais puola į tvenkinius ir gvelbia ten auginamą žuvį, ypač mėgsta karpius. Žuvininkai sako i&scar...
-
Pokyčių gatvėje Fabijoniškėse – žalioji bendruomenės diena1
Balandžio 25 dieną, nuo 17 val. Vilniaus miesto savivaldybė kviečia Salomėjos Nėries ir aplinkinių gatvių gyventojus ir kitus vilniečius į bendruomenės šventę. ...
-
NASA specialisto pagalbos šauksmas: žmonės, tai labai blogai6
„Mes nemeluojame. Mes neperdedame. Žmonės, tai labai blogai“, – vaizdo įraše bene per ašaras sakė vienas iš NASA mokslininkų. ...
-
Dargana nerimą kelia sodininkams ir ūkininkams: kaip apsaugoti augalus nuo šalčių?1
Daug šalies regionų pirmadienį prabudo su sniegu ar bent šlapdribos likučiais. Dalis Šiaurės Lietuvos išvydo ir penkių centimetrų storio sniegą kiemuose. O Vakarų Lietuvoje nuo kritulių gausos užtvindyti ir uždaryti trij...
-
Įsigalioja draudimas Nemuno deltos regioniniame parke žvejoti karšius
Nuo balandžio 22 iki gegužės 20 dienos Nemuno deltos regioninio parko vandens telkiniuose įsigalioja draudimas žvejoti karšius, praneša Aplinkos ministerija. ...
-
Pajūryje aptiktas retas augalas2
Pajūrio regioniniame parke esančiame Šaipių kraštovaizdžio draustinyje vietos gyventojai aptiko senoviniuose darželiuose auginto vaistinio augalo augimvietę. Aiškėja, kodėl šį augalą senovėje lietuviai puoselėjo š...
-
Floristė savo darbais siekia džiuginti žmones5
Vis daugiau žmonių šalia pagrindinio savo darbo imasi kūrybinės veiklos, kuri jiems teikia malonumą. Viena tokių – komunikacijos specialistė Virginija Tulevičiūtė, iš natūralių, gamtoje randamų medžiagų kurianti išskir...
-
Atšilus orams viešose vietose lesinti paukščius draudžiama10
Atšilus orams, viešose vietose lesinti paukščius draudžiama, tai buvo galima daryti tik žiemą, dabar paukščiai turi patys ieškotis natūralaus maisto. ...
-
Sodininkams ir daržininkams balandis – didžiųjų darbų mėnuo
Sodininkams ir daržininkams – darbymetis: reikia apsirūpinti sėklomis, sodinukais ir planuoti derlių. Nesate tikri, ar nieko nepamiršote? Apželdinimo kursų įkūrėja Lina Liubertaitė sudėliojo svarbiausius akcentus ir priminė, kokiems la...
-
Veterinarijos gydytoja: augintinio gerovė – šeimininko atsakomybė4
Kiekvienas gyvūnų mylėtojas pritars, kad augintinis kasdienybei suteikia daug meilės, džiaugsmo ir gerų emocijų. Veterinarijos gydytoja Ugnė Černiauskaitė primena, kad, norint užtikrinti gerą gyvūno savijautą, svarbu kruopščiai pasirūpin...