- Evelina Machova
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Lietuvoje užfiksavus afrikinio kiaulių maro virusą daug tikimasi iš medžiotojų, nuo kurių nemažai priklauso, kada pavyks suvaldyti pavojingą virusą. Tiesa, kaip pastebi patys medžiotojai, tikėtis, kad jie vieni sugebės suvaldyti situaciją, šiek tiek naivu. Tam reikia ir visuomenės supratimo.
Pasak specialistų, medžiotojai turi ne tik intensyviau medžioti šernus, bet ir laikytis griežtų biologinio saugumo reikalavimų.
Situacija stabili
Medžiotojų sąjungos „Gamta“ vadovas Raimondas Ribačiauskas sako, kad situacija laukinėje gamtoje dėl afrikinio kiaulių maro (AKM) stabili. „Užfiksavus pirmuosius AKM atvejus prieš trejus metus prognozės buvo liūdnos. Skaičiuota, kad AKM plis gana greitai, tačiau, kaip matome iš turimų duomenų, situaciją pavyko suvaldyti.
AKM laukinėje gamtoje neplito taip sparčiai, kaip buvo prognozuota. Turbūt pamenate, kad ne vienas prognozavo, jog per kelerius metus neliks nė vieno šerno. Ir prognozės, kurios rėmėsi moksline literatūra, rodė, jog afrikinis kiaulių maras Rusijoje per metus išplinta maždaug dviejų šimtų kilometrų spinduliu. Taip, Lietuvoje yra nedidelis plitimas į vakarinę pusę, bet ne toks spartus. Vertinant objektyviai, taikytos priemonės pasiteisino“, – sako R. Ribačiauskas.
Medžiotojų sąjungos vadovo teigimu, teritorijose, kur prieš trejus metus buvo užfiksuoti pirmieji afrikinio kiaulių maro židiniai (Alytaus ir Varėnos rajonuose laukinėje gamtoje), praslinkus trejiems metams šernės veda sveikus ir jauniklius.
„Galbūt šernai įgyja atsparumą afrikinio kiaulių maro virusui, bet į šį klausimą išsamiau galėtų atsakyti veterinarai. Tačiau, mano nuomone, taikomos priemonės efektyvios. Nors reikia pripažinti, kad į kai kurias jų, pavyzdžiui, šernų patelių medžioklę, medžiotojai iš pradžių žvelgė gana priešiškai. Kaip sakome, prireikė laiko save nugalėti“, – sako R.Ribačiauskas.
Prieš prasidedant afrikiniam kiaulių marui šalyje šernų populiacija buvo pasiekusi piką – 62 tūkst., dabar populiacija siekia 19 700 ir yra tokia, kaip numatyta rekomendacijose. Pasak R. Ribačiausko, dėl tokio šernų populiacijos sumažėjimo baimintis nereikia, nes ji per gana trumpą laiką atsikurs.
Reikalavimai nepasikeitė
Prieš mėnesį prasidėjus šernų medžioklės sezonui varant, kaip sako medžiotojai, didelių naujovių ar papildomų reikalavimų neprisidėjo, bet jie ir toliau privalo laikytis šešių pagrindinių taisyklių. Pasak R. Ribačiausko, medžiotojai - sąmoningi žmonės, puikiai suprantantys situacijos sudėtingumą.
„Laikomės visų reikalavimų, jei kyla klausimų visuomet pasitariame su veterinarijos tarnybos specialistais. Kartais tenka išgirsti kalbų, jog taikomi reikalavimai gal kiek per griežti, tačiau matant, jog situacija valdoma, reikia sutikti, kad taikomos priemonės yra veiksmingos“, – įsitikinęs R. Ribačiauskas.
Taisyklės medžiotojams
1. Sumedžiotus šernus medžiotojai privalo gabenti į jų dorojimo vietas sandariose dėžėse, maišuose ar kitaip supakuotus. Ši priemonė būtina, kad neištekėtų skysčiai ir užkratas neišplistų, jei sumedžiotas AKM užsikrėtęs šernas.
2. Išdorojus šernus jų dorojimo vietą, įrankius, pirminio apdorojimo aikšteles ir teritoriją apie gyvūnų atliekų duobes reikia išdezinfekuoti medžiagomis, veikiančiomis afrikinio ir klasikinio kiaulių maro sukėlėjus. Taip pat būtina atlikti taros, kurioje buvo gabenami mėginiai, avalynės ir kt. daiktų, kurie turėjo kontaktą su galimai užkrėstu šernu, dezinfekciją.
3. Šernų atliekas, išskyrus trofėjus, reikia sudėti į gyvūninių atliekų duobes. Duobę pripildžius 1,5 m. iki žemės paviršiaus, ją reikia išvalyti arba užkasti. Valomos duobės turinys užkasamas ne mažesniame negu 2 m. gylyje, aukštesnėse vietose, kurių neapsemia polaidžio ar lietaus vanduo.
4. Iš gyvūninių atliekų duobės išimti atliekas medžiotojai gali tik gavę VMVT teritorinio padalinio raštišką leidimą.
5. Medžiotojai, kurie patys pristato mėginius afrikinio kiaulių maro ir trichineliozės tyrimams, turi mėginius supakuoti taip, kad neužterštų aplinkos ar transporto priemonės virusu ir tinkamai užpildyti mėginius lydinčius dokumentus.
6. Išmestos galimai afrikinio kiaulių maro virusu užkrėstos šernų mėsos ar jos gaminių atliekos gali sukelti grėsmę tolesniam viruso plitimui.
Be to, ne tik medžiotojai, bet ir visi kiti žmonės turi žinoti, kad radus šerno gaišeną jos jokiu būdu negalima liesti. Tokiu atveju reikia nedelsiant pranešti VMVT visą parą veikiančiu nemokamu telefono numeriu 8 800 40 403 arba kreiptis į artimiausią VMVT teritorinį padalinį.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Lietuvos kariuomenė mini plaukuotų didvyrių šventę: svarbiausia – kantrybė1
Lietuvos kariuomenėje minima Šuns diena, pasakojama LNK reportaže. ...
-
Būna ir taip: gandras jau kelis pavasarius mėgina susisukti lizdą ant „Laisvės“ paminklo4
Švėkšnos „Saulės“ gimnazijos kieme stovintis „Laisvės“ paminklas taip patiko vienam gandrui iš Švėkšnos, kad jis jau kelis pavasarius mėgina susisukti lizdą ant šio paminklo. Tačiau vieti...
-
Pamario prakeiksmas: žuvininkystės ūkiai nebeapsigina nuo kormoranų18
Kormoranai – pamario prakeiksmas. Žuvininkystės ūkis Kintuose nebeišmano, kaip atremti šių paukščių atakas. Kormoranai būriais puola į tvenkinius ir gvelbia ten auginamą žuvį, ypač mėgsta karpius. Žuvininkai sako i&scar...
-
Pokyčių gatvėje Fabijoniškėse – žalioji bendruomenės diena1
Balandžio 25 dieną, nuo 17 val. Vilniaus miesto savivaldybė kviečia Salomėjos Nėries ir aplinkinių gatvių gyventojus ir kitus vilniečius į bendruomenės šventę. ...
-
NASA specialisto pagalbos šauksmas: žmonės, tai labai blogai8
„Mes nemeluojame. Mes neperdedame. Žmonės, tai labai blogai“, – vaizdo įraše bene per ašaras sakė vienas iš NASA mokslininkų. ...
-
Dargana nerimą kelia sodininkams ir ūkininkams: kaip apsaugoti augalus nuo šalčių?1
Daug šalies regionų pirmadienį prabudo su sniegu ar bent šlapdribos likučiais. Dalis Šiaurės Lietuvos išvydo ir penkių centimetrų storio sniegą kiemuose. O Vakarų Lietuvoje nuo kritulių gausos užtvindyti ir uždaryti trij...
-
Įsigalioja draudimas Nemuno deltos regioniniame parke žvejoti karšius
Nuo balandžio 22 iki gegužės 20 dienos Nemuno deltos regioninio parko vandens telkiniuose įsigalioja draudimas žvejoti karšius, praneša Aplinkos ministerija. ...
-
Pajūryje aptiktas retas augalas3
Pajūrio regioniniame parke esančiame Šaipių kraštovaizdžio draustinyje vietos gyventojai aptiko senoviniuose darželiuose auginto vaistinio augalo augimvietę. Aiškėja, kodėl šį augalą senovėje lietuviai puoselėjo š...
-
Floristė savo darbais siekia džiuginti žmones5
Vis daugiau žmonių šalia pagrindinio savo darbo imasi kūrybinės veiklos, kuri jiems teikia malonumą. Viena tokių – komunikacijos specialistė Virginija Tulevičiūtė, iš natūralių, gamtoje randamų medžiagų kurianti išskir...
-
Atšilus orams viešose vietose lesinti paukščius draudžiama10
Atšilus orams, viešose vietose lesinti paukščius draudžiama, tai buvo galima daryti tik žiemą, dabar paukščiai turi patys ieškotis natūralaus maisto. ...