Menkių žvejyba tapo probleminė

Ne tik Lietuvos bet ir kitų šalių žvejams vis rečiau Baltijos jūroje sugaunant menkes, susirūpinta priemonėmis, kurios gerintų jų bandą.

Mažiau nei pusė kvotų

Praėjusiais metais Lietuvos žvejai išgaudė tik 43 proc. jiems skirtų menkių kvotų. Jų dalis iki 10 proc. gali būti perkelta į 2016 metus. Bet ar Lietuvos žvejai sugebės išgaudyti menkių kvotas – klausimas.

Jau kurį laiką žvejai tikina, kad menkių banda Baltijos jūroje sparčiai nyksta. Priežastis esanti ta, kad pernelyg smarkiai gaudomos strimelės ir šprotai, kurios sudaro pagrindinę menkių mitybinę bazę.

Strimelių ir šprotų gaudymas ypač suintensyvėjo, kai Danijos žuvų perdirbėjai iš jų pradėjo gaminti žuvų miltus. Už strimeles ir menkes mokamos palyginti geros kainos. Todėl traliniais tinklais su siurbliais vykdoma intensyvi jų žvejyba.

Kaip pavyzdys ir Lietuvos žvejai, kurie pernai išgaudė 90 proc. strimelių kvotų ir 96 proc. šprotų kvotų. Neišgaudytų kvotų dalis bus perkelta iki 2016 metus. Daugiausiai strimelių Lietuvos žvejai neišgaudė priekrantės zonoje.

Šių žuvų kvotų Lietuvos žvejai nori dar daugiau. Dėl jų jau kelis metus vyksta aršios kautynės, vadinamos „šprotų karu“.

Jei Baltijos jūroje būtų pakankamai menkių, tai ir kovos dėl strimelių bei šprotų kvotų nebūtų tokios aršios.

Menkės badauja

Šiemet Lietuvos žvejams skirta bendra 2613 tonų menkių kvota. Dar apie 400 tonų gali būti perkelta iš 2016 metų.

Įvyktų stebuklas, jei 2016 metais būtų išgaudyta bent pusė šių kvotų dalies. Tendencija, kai neišgaudomos menkių kvotos jau tęsiasi dešimtmetį.

Baltijos jūros menkių populiacijos ir žvejybos problemos neseniai aptartos Baltijos jūros žvejybos ekspertų forume „Baltfish“ Gdynėje. Lietuvą čia atstovavo Žuvininkystės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Žvejybos Baltijos jūroje reguliavimo skyriaus vedėjas Tomas Zolubas.

Forume išryškėjo kiek besiskiriantis žvejų ir žvejybos mokslininkų požiūris į menkių įmitimą. Nors menkių į žvejų tinklus nepakliūva daugiau, tačiau mokslininkai konstatuoja, kad įmitimas pagerėjo.

Todėl rekomenduojama tik atskiruose Baltijos jūros žvejybos pakvadračiuose riboti strimelių ir šprotų žvejybą paliekant šias žuvis menkėms maitintis.

Pinigai – naujiems įrankiams

Kodėl, kai mokslininkai teigia, kad menkių banda atsigauna, žvejai jų realiai daugiau nepagauna. Forume išryškėjo problema, kuri siejama su masine turistine žvejyba.

„Pripažįstama, kad rekreacinė žvejyba daro vis didesnį poveikį menkių populiacijoms. Forume pateikta viena iš išvadų, kad rekreacinės žvejybos metu sugautos žuvys turi būti apskaitomos, vertinamas kiekis ir amžius. Reikėtų sukurti vieną bendrą metodiką, kurią naudotų visos šalys įvertinant menkių išteklius. Taip pat reikėtų suvienodinti žvejybos draudimus. Menkių neršto metu žvejyba versliniais žvejybos įrankiais draudžiama, bet mėgėjų žvejybos įrankiais leidžiama“, - dėstė T.Zolubas siūlymus ir pastabas iš „Baltfish“ forumo.

Forume buvo aptartos ir menkių jauniklių apsaugos priemonės. Manoma, kad tam tikruose rajonuose išgaudžius nustatytą jauniklių kiekį žvejyba turi būti apribota. Bet kontrolės mechanizmas ES struktūroje yra itin biurokratinis ir negali priimti operatyvių sprendimų.

Kita problema žvejybos įrankių konstrukcijos gerinimas. Iš Europos žuvininkystės fondo lėšų siūloma finansuoti programas, kurios numatytų diegti naujos konstrukcijos tralus.