- LRT.lt
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Įsibėgėjęs pavasaris ir skaisčiau šviečianti saulė pažadino medžių syvuose sukauptus gamtos turtus. Sulos mėgėjai turėtų suskubti – pats laikas leisti sulą. Lietuvoje gerti tinka itin saldi klevų (apie 4 proc. cukraus) ir gerokai mažiau saldi beržų (apie 1 proc. cukraus) sula.
Tiesa, kol kas sula gausiai teka tik iš klevų. Beržų sulos dar teks šiek tiek luktelėti.
Kada pradėti leisti sulą?
Sula pradedama leisti ankstyvą pavasarį ir leidžiama apie mėnesį, kol išsprogsta pumpurai. Klevų sula šiemet pradėjo tekėti vos kovui persiritus į antrą pusę. Beržų sulos reikėtų pradėti ieškoti šiek tiek vėliau – maždaug už poros savaičių, prasidėjus balandžiui. Itin gausiai sula teka, kai temperatūra pakyla iki 4–6 laipsnių šilumos.
„Nors šiuo metu temperatūra žemesnė, dienos metu iš saulės kaitinamo klevo jau pribėga per du litrus sulos. Patikrinti, ar jau laikas mėgautis sula, galima aštresniu daiktu šiek tiek įpjovus medžio kamieną – jei sula teka, vadinasi, laikas. Tačiau ženklų galima ieškoti ir kitur. Štai mums apie sulą pasufleravo genys. Savaitgalį pastebėjome kleve įsitaisiusį ir jo žievėje skylutę prasikirtusį genį. Paukštis godžiai skanavo iš skylutės išsiveržusį, tačiau į varveklį pavirtusį saldų gėrimą“, – pasakoja smulkiuosius augintojus vienijančios specializuotos platformos Maistoturgus.lt įkūrėja Aistė Jankūnaitė.
Kaip leisti sulą?
Sulą reikėtų leisti atsakingai – tik taip elgdamiesi gėrimu džiaugsitės patys ir nepakenksite medžiui. Sulai tekinti reikėtų rinktis atokiau nuo kelio augančius storesnius nei 20 cm skersmens medžius. Skylės sulai leisti turėtų būti gręžiamos šiaurinėje kamieno pusėje, ne aukščiau kaip 1 metro aukštyje (optimalus aukštis – apie 70 cm). Skylių skersmuo neturi viršyti 2 cm, o gylis medžio kamiene neturi būti didesnis nei 4 cm. Tame pačiame medyje galima gręžti ir kelias skyles, tačiau tarpas tarp jų turi būti bent 10 cm.
„Sulai patogiai leisti į išgręžtas skyles įstatomi mediniai latakėliai, o po jais pastatoma, geriausia, stiklinė talpa. Sakoma, kad plastikinė talpa sulai suteikia specifinio skonio. Indo, į kurį bėga sula, viršų reikėtų uždengti tankiu tinkleliu ar marle – taip išvengsite nešvarumų, kurių į sulą gali pripūsti vėjas, ir saldumynais mėgstančių pasilepinti vabzdžių“, – pataria A. Jankūnaitė.
Baigus leisti sulą medžio nevalia palikti likimo valiai. Išgręžtos skylės turi būti užkemšamos mediniu kamščiu, taip pat patartina užtepti sodo tepalu ar tiesiog moliu.
Ką daryti su sulos pertekliumi?
Jei šviežios sulos nepavyksta išgerti iš karto, sandariai uždarykite ją švariame inde ir laikykite šaldytuve. Sula greitai rūgsta, tad tokiomis sąlygomis nepakitusi ji gali stovėti tik apie tris dienas. Jeigu tai negelbsti, sulą supilstykite į plastikinius butelius ir užšaldykite. „Atitirpinta sula išlaiko pirminį savo skonį. Šaldymui ruošiamo butelio svarbu pilnai nepripilti – šąlantis ledas plėsis ir gali jį suskaldyti“, – įspėja A. Jankūnaitė.
Dar vienas būdas paruošti sulos atsargas – ją rauginti.
„Šaldyta ar raugta sula galima mėgautis ne tik pačiam, bet ir vaišinti draugus, kaimynus. Ji gali tapti ir malonia, sveika dovana. Galiausiai, sulos perteklių visuomet galima parduoti“, – sako A. Jankūnaitė.
Kuo sula naudinga?
Sulą gerti ne tik skanu. Joje apstu įvairiausių naudingų medžiagų, pavyzdžiui, tokių mineralinių medžiagų ir mikroelementų kaip kalis, kalcis, geležis, varis, taip pat vitaminų, eterinių aliejų ir įvairių rūgščių. Teigiama, kad sula gerina medžiagų apykaitą, stiprina imunitetą, iš organizmo šalina toksinus, šlakus. Tačiau norint pajusti sulos daromą poveikį, neužtenki jos atsigerti vieną kitą gurkšnį. Kasdien reikėtų išgerti bent litrą sulos ir, jei įmanoma, tai daryti bent mėnesį.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Atšilus orams viešose vietose lesinti paukščius draudžiama6
Atšilus orams, viešose vietose lesinti paukščius draudžiama, tai buvo galima daryti tik žiemą, dabar paukščiai turi patys ieškotis natūralaus maisto. ...
-
Kaip apsaugoti tiek save, tiek savo turtą nuo klimato reiškinių?6
Jau kelias paras Lietuvoje siaučia smarkios vėtros. Gelbėtojai jas spėjo praminti vienomis aršiausių šiemet. Plačiau apie vėtras ir jų padarinius LNK žurnalistas kalbėjosi su Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento ci...
-
Prašo vėl leisti žvejybą Kauno centre: ką, iš pensijos pragyvensi?19
Gali būti, kad pačiame Kauno centre vėl bus galima žvejoti. Santakoje žvejyba uždrausta prieš beveik dešimtmetį, tačiau dabar žvejai prašo tokį draudimą naikinti. ...
-
Ar lapai gali pakeisti maisto produktus?4
Botanikos sodo mokslininkė Viktorija Januškevičė Lietuvos ir Portugalijos laboratorijose lapus tyrinėja jau aštuonerius metus. Sako atradusi, jog naudingos ne tik uogos, bet ir lapai – pavyzdžiui, šaltalankių, kanapių, &scaron...
-
Po širdį veriančios nelaimės – apie žemai skraidančius gandrus įspėjantys ženklai3
Viename Vokietijos miestelyje gandrų tiek daug, kad bendruomenei prireikė naujų ženklų, kurie įspėtų vairuotojus apie žemai skraidančius paukščius. ...
-
Neeilinė misija: policininkai gelbėjo mieste pasiklydusias žąsis3
Vokiečių policijai Duisburgo centre teko rūpintis spalvingų Egiptinių žąsų šeimyna. Išradingumo nestokojantys pareigūnai puikiai susitvarkė su užduotimi, nors žąsis teko lydėti iki artimiausio tvenkinio daugiau kaip pusę kilometro....
-
Seniausia pasaulyje gorila švenčia 67-ąjį gimtadienį3
Berlyno zoologijos sode gyvenanti, kaip manoma, seniausia pasaulio gorila šeštadienį minės savo 67-ąjį gimtadienį. ...
-
Sostinėje įpusėjo miesto želdinimas: medžiai sodinami intensyvaus eismo gatvės9
Nuo pavasario pradžios Vilniaus miesto gatvėse vyksta intensyvūs medžių sodinimo darbai. Iki birželio pabaigos bus pasodinta 2110 medžių, 41,7 tūkst. krūmų. Tankiai apželdinamos juostos tarp važiuojamosios dalies ir pėsčiųjų bei dviračių tak...
-
Kilmingos katės garbanotais antakiais ir ūsais5
Šį savaitgalį tarptautinėje kačių parodoje, kurią balandžio 13–14 dienomis Kaune, prekybos miestelyje „Urmas“, rengia Lietuvos felinologų draugija“ Bubastė“, bus galima pamatyti beveik du šimtus įvairiausi...
-
Ornitologai kviečia stebėti retų paukščių gyvenimą: tiesioginės transliacijos iš lizdų
Didžiausias Lietuvos padangių plėšrūnas jūrinis erelis, senų miškų gyventojas juodasis gandras, slapukė laplandinė pelėda, retasis gyvatėdis ir ežerų mėgėjas žuvininkas. Visus šiuos retus paukščius nuo šiol g...