- BNS inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Vandenynų ekosistemoms didelę žalą galinčios padaryti kaitros dienų per pastaruosius 35 metus padaugėjo dvigubai, o jeigu dabartinis klimato pokyčių tempas išliks, šis skaičius padidės penkeriopai, trečiadienį perspėjo mokslininkai.
Net jeigu žmonijai pavyktų išpildyti Paryžiaus klimato sutartimi prisiimtą įsipareigojimą dėti pastangas, kad pasaulio klimatas atšiltų „gerokai mažiau“ nei 2 laipsnius Celsijaus, palyginus su laikotarpiu iki pramonės revoliucijos, kaitros bangų jūrose smarkiai padažnės, jos taps daug smarkesnės ir ilgesnės, sakoma straipsnyje, paskelbtame žurnale „Nature“.
Nuo šio šimtmečio pradžios karščių bangos sausumoje pareikalavo tūkstančių žmonių gyvybių, bet mokslininkai iki šiol skyrė gana mažai dėmesio anomalios kaitros poveikiui vandenynams.
Vis dėlto ilgėjantys laikotarpiai, kai paviršinis – paprastai iki kelių metrų gylio – vandens sluoksnis neįprastai įšyla, gali sukelti pragaištingų padarinių.
Pavyzdžiui, 2011 metais dešimt savaičių trukusi kaitros banga prie Australijos vakarinių krantų nuniokojo visą ekosistemą ir ilgam laikui išstūmė pramoninės žvejybos gaudomų žuvų populiacijas į vėsesnius vandenis.
Tuo metu prie Kalifornijos krantų viena karščių banga, trukusi ilgiau kaip metus, įšildė paviršinius vandenis 6 laipsniais Celsijaus. „Dėme“ pramintame įšilusio vandens telkinyje kildavo toksiškų dumblių žydėjimų; šiame regione taip pat teko uždaryti krabų žvejybos plotus ir žuvo daug jūrų liūtų, banginių bei jūrinių paukščių.
„Jūrinės kaitros bangos per kelis pastaruosius dešimtmečius jau tapo ilgesnės ir dažnesnės, didesnio masto ir intensyvesnės“, – naujienų agentūrai AFP sakė studijos pagrindinis autorius Thomas Frolicheris (Tomas Friolicheris), Berno universitete Šveicarijoje dirbantis aplinkos fizikas.
„Ši tendencija ateityje spartės, toliau veikiant pasauliniam atšilimui“, – pridūrė jis.
Koraliniai rifai, užimantys mažiau kaip procentą pasaulio vandenynų paviršiaus, bet esantys ketvirtadalio jūrinių organizmų rūšių namai, yra ypač pažeidžiami vandens šiltėjimo.
Pastaruoju metu stebėti atogrąžų ir paatogrąžių jūrų vandens temperatūros pliūpsniai, paaštrinti ypač stipraus El Ninjo reiškinio, sukėlė beprecedentę koralų blukimo bangą, paveikusią 75 proc. rifų.
„Iki šiol koralai po tokių blukimo atvejų dažnai sugebėdavo atsikurti, – sakė Th. Frolicheris. – Tačiau intervalai tarp šių reiškinių trumpėja, koralai nebeįstengia regeneruoti, tad galima laukti negrįžtamos žalos.“
„Tai gali vesti prie visiško ekosistemų pasikeitimo“, – perspėjo mokslininkas.
„Šilumos kempinė“
Th. Frolicheris, jo bendradarbis Erichas Fischeris (Erichas Fišeris) ir Šveicarijos federalinio technologijų instituto Ciuriche darbuotojas Nicholas Gruberis (Nicholas Grūberis) jūrinių kaitros bangų dinamiką prognozuoja naudodami palydovų renkamais duomenimis ir klimato modeliais.
Jų prognozės rodo du galimus scenarijus.
Jeigu išliks dabartinės tendencijos, pasaulio klimato vidutinė temperatūra iki 2100-ųjų padidės 3,5 laipsnio Celsijaus.
Jeigu būtų pasiekti Paryžiaus sutartyje numatyti rodikliai, pasaulio atšilimas neviršytų dviejų laipsnių.
Iki šiol pasaulio klimatas yra atšilęs vienu laipsniu.
Šiuo metu per metus pasitaikančių jūrinių kaitros bangų trukmė yra apie 33 dienos per metus. Klimatui atšilus dviem laipsniais tokių karščių bangų būtų apie 84 dienos, o 3,5 laipsnio – 150 dienų per metus.
Jūrinių karščių bangų veikiamas plotas jau dabar yra padidėjęs trigubai. Klostantis dviejų laipsnių atšilimo scenarijui šis plotas didėtų devynis kartu, o klimatui atšilus 3,5 laipsnio – 21 kartą.
Jūrinės kaitros bangos taip pat truks ilgiau: dabar jų vidutinė trukmė yra 25 dienos, o klimatui atšilus dviems laipsniais ji pasidėtų iki 55 dienų. Pusketvirto laipsnio atšilimas kaitros bangų vidutinę trukmę padidintų iki 112 dienų.
Šie procesai taip pat gali paveikti vandenynų gebėjimą sugerti šiltnamio efektą sukeliančias dujas.
Iki šiol vandenynai sugėrė daugiau kaip 90 proc. papildomos šilumos, generuojamos žmogaus sukeltų klimato pokyčių. Jeigu šios „šilumos kempinės“ nebūtų, oro temperatūra būtų dešimtimis laipsnių Celsijaus aukštesnė.
Yra žinoma, kad pasaulinis atšilimas lėtina vandenynų paviršiuje mikroorganizmų pasisavinamos anglies pernašą į vandenynų gelmes, kur jos sankaupos gali saugiai slūgsoti tūkstančius metų.
Jūrinės kaitros bangos neveikia paties „anglies ciklo“, bet gali pabloginti padėtį, pažeisdamos sekliųjų vandenų ekosistemas, taip pat sugeriančias anglies dvideginį.
„Šios pažaidos gali vesti į anglies atpalaidavimą“, – pabrėžė Th. Frolicheris.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Kaip apsaugoti tiek save, tiek savo turtą nuo klimato reiškinių?5
Jau kelias paras Lietuvoje siaučia smarkios vėtros. Gelbėtojai jas spėjo praminti vienomis aršiausių šiemet. Plačiau apie vėtras ir jų padarinius LNK žurnalistas kalbėjosi su Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento ci...
-
Prašo vėl leisti žvejybą Kauno centre: ką, iš pensijos pragyvensi?18
Gali būti, kad pačiame Kauno centre vėl bus galima žvejoti. Santakoje žvejyba uždrausta prieš beveik dešimtmetį, tačiau dabar žvejai prašo tokį draudimą naikinti. ...
-
Ar lapai gali pakeisti maisto produktus?4
Botanikos sodo mokslininkė Viktorija Januškevičė Lietuvos ir Portugalijos laboratorijose lapus tyrinėja jau aštuonerius metus. Sako atradusi, jog naudingos ne tik uogos, bet ir lapai – pavyzdžiui, šaltalankių, kanapių, &scaron...
-
Po širdį veriančios nelaimės – apie žemai skraidančius gandrus įspėjantys ženklai3
Viename Vokietijos miestelyje gandrų tiek daug, kad bendruomenei prireikė naujų ženklų, kurie įspėtų vairuotojus apie žemai skraidančius paukščius. ...
-
Neeilinė misija: policininkai gelbėjo mieste pasiklydusias žąsis3
Vokiečių policijai Duisburgo centre teko rūpintis spalvingų Egiptinių žąsų šeimyna. Išradingumo nestokojantys pareigūnai puikiai susitvarkė su užduotimi, nors žąsis teko lydėti iki artimiausio tvenkinio daugiau kaip pusę kilometro....
-
Seniausia pasaulyje gorila švenčia 67-ąjį gimtadienį3
Berlyno zoologijos sode gyvenanti, kaip manoma, seniausia pasaulio gorila šeštadienį minės savo 67-ąjį gimtadienį. ...
-
Sostinėje įpusėjo miesto želdinimas: medžiai sodinami intensyvaus eismo gatvės9
Nuo pavasario pradžios Vilniaus miesto gatvėse vyksta intensyvūs medžių sodinimo darbai. Iki birželio pabaigos bus pasodinta 2110 medžių, 41,7 tūkst. krūmų. Tankiai apželdinamos juostos tarp važiuojamosios dalies ir pėsčiųjų bei dviračių tak...
-
Kilmingos katės garbanotais antakiais ir ūsais5
Šį savaitgalį tarptautinėje kačių parodoje, kurią balandžio 13–14 dienomis Kaune, prekybos miestelyje „Urmas“, rengia Lietuvos felinologų draugija“ Bubastė“, bus galima pamatyti beveik du šimtus įvairiausi...
-
Ornitologai kviečia stebėti retų paukščių gyvenimą: tiesioginės transliacijos iš lizdų
Didžiausias Lietuvos padangių plėšrūnas jūrinis erelis, senų miškų gyventojas juodasis gandras, slapukė laplandinė pelėda, retasis gyvatėdis ir ežerų mėgėjas žuvininkas. Visus šiuos retus paukščius nuo šiol g...
-
Našlaitės žydės kaip pašėlusios
Našlaitės – vienos populiariausių pavasario gėlių, kurios pačiomis įvairiausiomis spalvomis bene anksčiausiai nuspalvina terasas ir balkonus. Jos yra nereiklios, nebrangios, pakenčia net nedideles pavasarines šalnas ir yra puikus pa...