- Rūta Kupetytė, Deividas Jursevičius, LRT radijo laida „Ryto garsai“, LRT.lt
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Tik atrodo, kad uodai šiais metais piktesni. Iš tiesų, uodų tiesiog gerokai daugiau, nes oro sąlygos – palankios jiems vystytis, LRT RADIJUI sako Gamtos tyrimų centro mokslininkė Rasa Bernotienė.
Anot jos, dauguma mašalus atbaidančių priemonių efektyvios, svarbu tinkamai jomis naudotis ir rinktis sukurtas profesionalų.
– Kodėl šiais metais uodai tokie aktyvūs?
– Jie aktyvesni, nes jų daugiau. Oro sąlygos tam palankios. Uodams ir kai kuriems kitiems mašalams lietus yra labai palankus. Jie turi kur vystytis ir jų būna daugiau. Taigi pagrindinė priežastis – gausus lietus.
– Kai kurie svarsto, kad galbūt uodų ne daugiau, bet jie tiesiog piktesni. Ar sutinkate?
– Manyčiau, kad taip tiesiog atrodo. Uodų gausa priklauso nuo vietos, kurioje esama. Manau, kad Lietuvoje galima rasti vietų, kur uodų nėra daug. Drėgnesnėse vietose jie puola, jų daug, todėl ir atrodo, kad uodai piktesni.
Tai priklauso ir nuo žmogaus. Vienus uodai puola aktyviau, kitus – ne taip. Vieni žmonėms į įkandimus reaguoja jautriau, kiti – ne tokie jautrūs, įkandimas greitai pranyksta ir nesukelia daug problemų.
– Kas lemia, kad vienus žmones uodai puola labiau, kitus – mažiau?
– Tai klausimas, į kurį ne visi mokslininkai gali atsakyti. Žinoma tiek, kad uodus pritraukia mūsų iškvepiamas anglies dvideginis, mūsų skleidžiama šiluma ir kūno kvapas, tiksliau – prakaito kvapas.
Kai gaminamos uodų gaudyklės, remiamasi šiais trimis aspektais. Stengiamasi sukurti šilumos ir anglies dvideginio šaltinį, taip pat cheminę medžiagą, kuri išsiskiria su prakaitu. Tai pagrindinės uodus pritraukiančios medžiagos.
– Yra įvairių žvakių, tepalų, purškalų nuo uodų. Ar tai efektyvu?
– Medžiagos, atbaidančios uodus, kurias galima įsigyti vaistinėse ar prekybos centruose, yra efektyvios. Pasinaudojus jomis, uodai tikrai kurį laiką nepuola. Svarbiausia perskaityti instrukciją ir žinoti, kas kiek laiko ir kaip priemonę naudoti.
Dabar tiktai yra daugybė įvairių priemonių, vienos jų aktyvesnės, kitos ne. Tačiau tos, kurias sukuria profesionalai, – efektyvios. Yra ir mechaninių priemonių, tokių kaip tinkleliai nuo uodų, kabinami ant langų. Jos taip pat veikia.
– Kiek laiko gyvena uodas, jei jo niekas neužmuša?
– Patelė gyvena ilgai, iki mėnesio. Bent jau tris savaites tikrai gyvena, įkasti gali kelis kartus. Patinas gyvena trumpiau, maždaug savaitę. Kai apvaisina patelę, jis žūsta. Kraują siurbia tik apvaisintos patelės. Viena patelė gali įkąsti net iki šešių kartų.
– Ar uodai ir mašalai gali pernešti ligas?
– Mes gyvename geromis geografinėmis sąlygomis. Ligų čia nėra daug, jos ne itin baisios. Pietų kraštuose uodai platina maliariją, rytų Europoje galima aptikti jų platinamų virusinių ligų. Čia, šiaurės Europoje, net ir Lenkijoje ar Vokietijoje, baisių ligų mašalai neplatina. Jie platina nebent paukščių ligas, bet paukščiai jas ištveria lengviau, nei žmonės.
– Ar šiais metais erkės taip pat aktyvios?
– Taip, jos taip pat aktyvios. Šiluma sukuria erkėms labai palankią terpę.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Atšilus orams viešose vietose lesinti paukščius draudžiama5
Atšilus orams, viešose vietose lesinti paukščius draudžiama, tai buvo galima daryti tik žiemą, dabar paukščiai turi patys ieškotis natūralaus maisto. ...
-
Kaip apsaugoti tiek save, tiek savo turtą nuo klimato reiškinių?6
Jau kelias paras Lietuvoje siaučia smarkios vėtros. Gelbėtojai jas spėjo praminti vienomis aršiausių šiemet. Plačiau apie vėtras ir jų padarinius LNK žurnalistas kalbėjosi su Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento ci...
-
Prašo vėl leisti žvejybą Kauno centre: ką, iš pensijos pragyvensi?18
Gali būti, kad pačiame Kauno centre vėl bus galima žvejoti. Santakoje žvejyba uždrausta prieš beveik dešimtmetį, tačiau dabar žvejai prašo tokį draudimą naikinti. ...
-
Ar lapai gali pakeisti maisto produktus?4
Botanikos sodo mokslininkė Viktorija Januškevičė Lietuvos ir Portugalijos laboratorijose lapus tyrinėja jau aštuonerius metus. Sako atradusi, jog naudingos ne tik uogos, bet ir lapai – pavyzdžiui, šaltalankių, kanapių, &scaron...
-
Po širdį veriančios nelaimės – apie žemai skraidančius gandrus įspėjantys ženklai3
Viename Vokietijos miestelyje gandrų tiek daug, kad bendruomenei prireikė naujų ženklų, kurie įspėtų vairuotojus apie žemai skraidančius paukščius. ...
-
Neeilinė misija: policininkai gelbėjo mieste pasiklydusias žąsis3
Vokiečių policijai Duisburgo centre teko rūpintis spalvingų Egiptinių žąsų šeimyna. Išradingumo nestokojantys pareigūnai puikiai susitvarkė su užduotimi, nors žąsis teko lydėti iki artimiausio tvenkinio daugiau kaip pusę kilometro....
-
Seniausia pasaulyje gorila švenčia 67-ąjį gimtadienį3
Berlyno zoologijos sode gyvenanti, kaip manoma, seniausia pasaulio gorila šeštadienį minės savo 67-ąjį gimtadienį. ...
-
Sostinėje įpusėjo miesto želdinimas: medžiai sodinami intensyvaus eismo gatvės9
Nuo pavasario pradžios Vilniaus miesto gatvėse vyksta intensyvūs medžių sodinimo darbai. Iki birželio pabaigos bus pasodinta 2110 medžių, 41,7 tūkst. krūmų. Tankiai apželdinamos juostos tarp važiuojamosios dalies ir pėsčiųjų bei dviračių tak...
-
Kilmingos katės garbanotais antakiais ir ūsais5
Šį savaitgalį tarptautinėje kačių parodoje, kurią balandžio 13–14 dienomis Kaune, prekybos miestelyje „Urmas“, rengia Lietuvos felinologų draugija“ Bubastė“, bus galima pamatyti beveik du šimtus įvairiausi...
-
Ornitologai kviečia stebėti retų paukščių gyvenimą: tiesioginės transliacijos iš lizdų
Didžiausias Lietuvos padangių plėšrūnas jūrinis erelis, senų miškų gyventojas juodasis gandras, slapukė laplandinė pelėda, retasis gyvatėdis ir ežerų mėgėjas žuvininkas. Visus šiuos retus paukščius nuo šiol g...