- Asta Aleksėjūnaitė
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Žvejai mėgėjai ropščiasi į molus ir mėgina laimę gaudydami strimeles. Tradiciškai šių žuvų žvejyba įsibėgėja atšilus orams.
Prie uosto vartų šios žuvys atkeliauja, kai ima pūsti pietvakarių ar vakarų vėjai.
"Tačiau tikrasis jų tikslas – Karklės pakrantės. Būtent ten strimelės neršia. Tačiau tai vyksta ne iš karto, šios žuvys neršia pamažu. Jos ieško akmeningų, seklių vandenų. Paprastai strimelės prie uosto vartų ima sukiotis dar kovo vidury, tačiau nerštas įsibėgėja įšilus, balandžio mėnesį", – pasakojo Lietuvos jūrų muziejaus biologas Remigijus Dailidė.
Strimelės prie molų patenka atsitiktinai, jas atneša srovės. Kol kas žvejai gausiu laimikiu nesidžiaugia. Daugiau pavyko pagauti tik šiltomis praėjusios savaitės dienomis. Tačiau viliamasi, kad netrukus šių žuvų žvejyba taps sėkmingesnė.
Netrukus žvejus mėgėjus ims vilioti vėjažuvės, kurios ima kibti antroje balandžio pusėje. Dažniausiai žvejai jų gaudyti telkiasi ant Palangos tilto. Šių įspūdingų formų žuvų kaulai yra neįprastos žalsvos spalvos.
"Vėjažuvėms reikia, kad vandens temperatūra pasiektų 6–8 laipsnius šilumos. Vėjažuvė yra pelaginė, nenustygstanti vietoje žuvis", – aiškino R.Dailidė.
Prieš keletą dienų mieste pasirodė prekeiviai, kurie strimelių kilogramą pirkėjams siūlė vos po 1 eurą.
O štai Veiviržėnuose prieš kelias dienas stebino vienišas stintų pardavėjas iš Rusnės. Ilgokai nesulaukęs pirkėjų, žmogus stintų kainą nuo 2,5 euro ėmė leisti iki 2 eurų, o galų gale sutiko ir su 1,5 euro suma.
"Niekas neperka. Kas čia tiems žmonėms pasidarė? Visi kirminų bijo", – liūdnai kalbėjo žmogus.
"Visuomet stintų viduriuose yra kirmėlių, simbiotinės kirmėlės nėra parazitai. Jos stintoms nekenkia. Gamta tuštumos nemėgsta. Kirmėlių dažniausiai randama pūslėje", – kalbėjo R.Dailidė.
Beje, jos ir žmogui nepavojingos.
"Strimelės taip pat turi kirmėlių. Didžioji dalis žuvų jų turi. Vienos – didesnės, kitos – mažesnės, o kai kur tik nematodai, kurių neįžiūrėsi. Todėl ir rekomenduojama kepti žuvį. Vertėtų laikytis atsargumo priemonių net ir valgant sūdytą žuvį. Druskos koncentratas veikia naikinamai, neleidžia vystytis baltymui. Tačiau kaspinuotį galima pasigauti. Tik šiaip kirmėlės yra labai skirtingos. Žmogus kirmėlėms yra evoliucinė aklavietė", – aiškino R.Dailidė, pridurdamas, kad parazitams vystytis reikalinga tam tikra terpė.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Zoologijos sode – neįprasti „pandų“ jaunikliai
Kinijos zoologijos sodas buvo apkaltintas bandymu apgauti savo lankytojus, surengdamas tariamų pandų jauniklių parodą, pranešė „Sky News“. ...
-
S. Paltanavičiūtė apie Lietuvos gamtos rekordininkus: kiekvienas organizmas turi kažką unikalaus1
„Dirbu su vaikais, taigi gerai suprantu tikslios ir konkrečios informacijos svarbą“, – sakė biologė, knygų vaikams autorė Saulė Paltanavičiūtė. Meksikoje jau šeštus metus mokytoja dirbanti gamtininko ir knygų autoriau...
-
Ieškomos ruonių auklės: gal susidomėsite?1
Ruonių gyvenimas Meno saloje prie Škotijos visai neblogas. Laukinė gamta ir daug paplūdimių pakrantėje gyvūnams prigulti. ...
-
Vilniečiai kviečiami į pavasarinę talką Žirmūnuose: „plika“ erdvė bus apsodinta krūmais
Vilniaus miesto savivaldybė kviečia vilniečius gegužės 11 d. (šeštadienį) nuo 11 val. dalyvauti pavasarinėje sodinimo talkoje. Šalia pėsčiųjų tako bus pasodinta daugiau nei 2100 krūmų. ...
-
Prasideda pavasarinė laukinių gyvūnų vakcinacija nuo pasiutligės: bus išmėtyta per 500 tūkst. jaukų1
Antradienį prasideda pavasarinė laukinių gyvūnų vakcinacija nuo pasiutligės, kurios metu iš orlaivių yra mėtomi jaukai, kurių viduje yra vakcina, praneša Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT). ...
-
Aplinkosaugininkas apie mieste pasiklydusius žvėris: tikrai nesiūlyčiau to daryti3
Vilniuje buvo pastebėtas klaidžiojantis stirninas. Apie žvėris mieste LNK reportaže pasakojo Aplinkos apsaugos departamento atstovas Sigitas Mikėnas. ...
-
Baltijos jūros pakrantėje – keistas reiškinys10
Į pajūrį pasivaikščioti nuvažiavę klaipėdiečiai palei Baltijos krantą stebėjo nedažnai matomą vaizdą, kuris vieniems priminė iš vandens gelmių kylantį purvą, kiti atpažino kasmetį gamtos reiškinį. Specialistai suskubo r...
-
Į saugomų augalų sąrašą įrašytos dvi lietuviškų laukinių orchidėjų rūšys1
Lietuvos saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių sąrašas papildytas dviem gegužraibinių arba vadinamųjų lietuviškų laukinių orchidėjų rūšimis. ...
-
Aukštaitijos ir Dzūkijos nacionaliniuose parkuose – akcija „Baidarom“
Aukštaitijos ir Dzūkijos nacionaliniuose parkuose savaitgalį rengiama tvarkymo akcija „Baidarom“. ...
-
Storoji liepa ima byrėti7
Valstybės saugomas botaninis gamtos paveldo objektas – Storoji liepa – po pastarosios žiemos kiek „sulyso“, nes atitrūko ir nulūžo dalis jos kamieno. Tačiau panašu, kad medis gyvybingas, ima žaliuoti. ...