- Virginija Skučaitė
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Yra žinoma, kad smulkių gyvūnų onkologinės, o paprastai kalbant – vėžinės ligos yra viena iš dažniausių gyvūnų mirties priežasčių. Plačiau apie šias ligas kalbėjomės su LSMU Veterinarijos fakulteto dr. L.Kriaučeliūno smulkiųjų gyvūnų klinikos veterinarijos gydytoja chirurge ir dėstytoja Ligita Zorgevica-Pockeviča.
– Ar tiesa, kad, jei gyvūnas serga onkologine liga, naviko geriau nešalinti, nes jis bus pajudintas, ir vėžinės ląstelės išplis?
– Taip gali atsitikti, jeigu prieš naviko pašalinimo procedūrą nebuvo atliktas citologinis ir histologinis tyrimai arba buvo netaisyklingai pašalintas darinys.
– Kokio amžiaus gyvūnai dažniausiai serga onkologinėmis ligomis?
– Smulkių gyvūnų vėžinėms ligoms būdingas nekontroliuojamas ląstelių dauginimasis, išstumiantis ir žalojantis aplinkinius audinius, plintantis per kraują ar limfą į kitas organizmo vietas ir formuojantis ten metastazes, t.y. naujus darinius. Vėžinėmis ligomis dažniausiai suserga seni gyvūnai, nors gali sirgti ir bet kurio amžiaus augintiniai. Onkologiniai susirgimai pagal biologinį aktyvumą skirstomi į gerybinius ir piktybinius. Piktybiniai navikai yra linkę atsinaujinti, kurti naujus darinius.
– Kokie yra šios ligos požymiai?
– Ligos stadija nustatoma pagal onkologinės ligos išplitimą. Lengviausiai atpažįstami odoje, pieno liaukose, sėklidėse arba raumenyse pradėję formuotis ar susiformavę augliai. Gerokai sunkiau juos pastebėti vidaus organuose. Klinikiniai vėžinės ligos požymiai gali būti įvairūs: sumažėja apetitas, netenkama svorio, padidėja pažeisto organo audinių apimtis, negyja žaizdos, atsiranda kraujingų išskyrų, sutrinka apetitas, rijimo funkcija, sumažėja gyvūno aktyvumas, jis gali pradėti šlubuoti, pasikeičia jo eisena, sunkiai šlapinasi ir tuštinasi. Vienų ar kitų požymių atsiradimas priklauso nuo to, kurį organą yra pažeidusi onkologinė liga. Ligos požymiai gali skirtis priklausomai nuo ligos stadijos.
– Ar nustatomos gyvūno vėžio stadijos? Kokiais tyrimais remiantis parenkamas gydymo metodas?
– Sunkiausias etapas yra identifikuoti pažeistą organą, kuriame yra navikas, žinoma, jei tai nėra pastebima gyvūno išorinės apžiūros metu. Kitas etapas – kuo daugiau sužinoti apie onkologinės ligos pobūdį, kokios yra navikinės ląstelės ir koks biologinis jų aktyvumas, ar yra tikimybė, kad navikas metastazuos. Šią informaciją galime gauti, paėmę ląstelių arba nedidelį audinių gabaliuką išsamesniems, t.y. citologiniam ir histopatologiniam tyrimams.
Pagal citologinio ir histopatologinio tyrimo gautus rezultatus, nusprendžiama koks yra tinkamiausias gydymo metodas. Pasaulyje smulkiųjų gyvūnų onkologijoje dažniausiai taikomi šie gydymo metodai: onkologinė chirurgija, chemoterapija, spindulių terapija arba kelių gydymo metodų kombinacija.
Svarbu nustatyti naviko stadiją. Todėl ligos pažeistoje srityje atidžiai apžiūrimi limfiniai mazgai. Jei jie padidėję, paimamas ištirti mėginys (biopsija). Kitas etapas – tolimų metastazių diagnostika. Atliekamas trijų krypčių krūtinės ląstos rentgeno tyrimas, ultragarsu tiriama pilvo ertmė.
– Kokiais onkologinės ligos atvejais gyvūnas operuojamas?
– Gydymo metodo parinkimas priklauso nuo onkologinės ligos stadijos. Jeigu metastazės nenustatytos, dažnai yra efektyvus chirurginis gydymas, kurio tikslas – pašalinti naviką su saugia sveikų audinių zona. Prieš planuojant tokią operaciją, svarbu įvertinti gyvūno bendrą sveikatos būklę. Kadangi onkologinėmis ligomis dažniausiai serga vyresnio amžiaus gyvūnai, svarbu įvertinti jų vidaus organų – inkstų, kepenų ir širdies – funkcijas. Atsižvelgus į gautus tyrimų rezultatus, parenkama saugiausia narkozė. Onkologinės chirurgijos tikslas yra pašalinti ligą, sumažinti jos pasikartojimo tikimybę.
Kai kuriais atvejais onkologinė chirurgija taikoma, siekiant sumažinti piktybinį darinį tais atvejais, kai jo neįmanoma visiškai pašalinti, pavyzdžiui, kai darinys yra šalia gyvybei svarbių kraujagyslių. Darinių pašalinimo galimybės labai priklauso nuo auglių dydžio. Pavyzdžiui, esant dideliems odos navikams, sunkiau pavyksta atkurti audinius, užverti žaizdą. Kartais tenka atlikti net plastines operacijas. Gyvūnai po tokių operacijų dažniausiai stacionarizuojami, siekiant kontroliuoti pooperacinį skausmą ir ankstyvąsias komplikacijas.
Tais atvejais kai neįmanoma auglio pašalinti arba nėra kitų gydymo galimybių, gali būti taikoma paliatyvioji terapija – skiriami vaistai, mažinantys naviko keliamą skausmą, kitus požymius. Šunys ir katės, sergantys onkologinėmis ligomis, kaip ir žmonės, patiria lėtinį skausmą. Tik gyvūnai negali to pasakyti.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Seniausias medis pasaulyje: tiksli pušies augimo vieta slepiama1
Gajoji pušis (viena brislekono pušų rūšių), pavadinta biblinio personažo Metušelacho, gyvenusio 969 metais, vardu, yra seniausias medis Žemėje, rašo „IFLScience“. ...
-
Nelegalaus sąvartyno Vilniaus rajone žala gamtai – 104 mln. eurų
Beveik 104 mln. eurų – tokia suma aplinkosaugininkai įvertino aplinkai padarytą žalą netoli Vilniaus. Tai didžiausia iki šiol nustatyta suma už aplinkosauginį pažeidimą. Tokią žalą galimai padarė vienas Vilniaus rajono gyventojas. Ty...
-
Siaučia geomagnetinė audra: medikai perspėja širdininkus2
Žemėje siaučia geomagnetinė audra. Šįsyk ji išskirtinė savo dydžiu. Pirmadienį Lietuvoje jos stiprumas pasiekė net šešis balus ir toks intensyvumas truks iki pat antradienio vakaro. Medikai ypač perspėja širdies li...
-
Užfiksuokite baltojo gandro lizdą Kauno mieste!5
Kovo 25 d. minima Gandro diena. Baltasis gandras (Ciconia ciconia) – Lietuvos nacionalinis paukštis, glaudžiai susijęs su šalies kultūra ir tautosaka. Jis laikomas ekologiškos gamtos ir gyventi sveikos aplinkos indikatoriumi...
-
Lietuvoje – išskirtinės geomagnetinės audros: medikai siunčia perspėjimą1
Žemėje jau nuo sekmadienio siaučia geomagnetinė audra. Šįsyk ji išskirtinė savo dydžiu. Prognozuojama, kad Lietuvoje pirmadienį jos stiprumas pasieks net šešis balus ir tęsis iki pat antradienio vakaro. Medikai perspėja, k...
-
NASA: pasaulinis jūros lygis pakilo dėl reiškinio „El Nino“ ir klimato kaitos1
Vidutinis pasaulinis jūros lygis 2022–2023 metais pakilo maždaug 0,76 cm – beveik keturis kartus daugiau nei ankstesniais metais, ketvirtadienį pranešė NASA, šį didelį šuolį aiškindama meteorologiniu reiški...
-
Į Žardės tvenkinį sugrįžo retas paukštis7
Ornitologai prie Žardės tvenkinio jau tyko sugrįžusio reto paukščio – šalminės anties. Įspūdingų spalvų patinėlis parskrido prieš gerą savaitę ir jau sukiojasi aplink vietines antis. ...
-
Trys gamtai svarbios dienos: kaip kiekvienas gali prisidėti1
Gamtos mylėtojai visame pasaulyje šią savaitę mini tris svarbias aplinkosauginių iniciatyvų datas, kurios simboliškai eina viena po kitos: kovo 20-ąją – Pasaulinę Žemės dieną, kovo 21-ąją – Tarptautinę miškų dien...
-
Specialistai patarė: kada galima pradėti sodinti pirmąsias gėles?1
Nors saulė Lietuvoje dar lenda nenoriai ir vis spaudžia šaltukas, gėlininkai sako, kad šiemet pavasaris atėjo anksčiau nei tikėtasi. Niūrų pavasarį jau nuspalvino tūkstančiai įvairiaspalvių našlaičių žiedų. Našlait...
-
Gamtos fotografė K. Rudokaitė: mano sodyba – gyvūnų namai, aš – tik svečias4
Socialiniuose tinkluose gamtos fotografijomis ir filmuotais vaizdais iš savo sodybos išgarsėjusi Kristina Rudokaitė save vadina gamtos žmogumi. Nenuostabu – gyventi Anykščiuose, dirbti Antano Baranausko ir Antano Vienuolio-Žukau...