Paukščių lesinimas: gamtininkai primena penkias taisykles

Didžiausia staigmena, kuri iš tikrųjų nebuvo nelaukta ir netikėta, tapo pirmasis šių metų sniegelis. Jis iškrito, kaip visada, paskutinę lapkričio dekadą ir buvo vadinamas ne sniegu, bet krituliais. Lietuva – didelė šalis. Iš tikrųjų ne visi matė tą naują baltą gamtos spalvą. Jos neregėjo Kuršių nerijos gyventojai, ir kitur ji buvo vos regima. O apie Kauną laukai kai kur buvo lygiai balti. Taigi – gražu, balta, bet nešalta.

Dar ne laikas šalčiui, šis sniegas, šie krituliai – ne iš žiemos. Jie turi labai svarbią misiją – priminti apie žiemą, kad ji gali būti, kad dar nepanaikinta. Antra vertus, drėgmės ištroškusiai žemei šis sniegelis yra kur kas vertesnis už lietų. Dabar, kai vanduo garuoja labai neintensyviai, visas tirpsmo vanduo tenka dirvai, nes susigeria čia pat, niekur nesrovendamas.

Tačiau, kad ir kiek jo būtų, sausros dugnas yra giliai. Žinoma, vandens reikės visą laiką, visos viltys dedamos į žiemą. Tai ji turėtų iki pavasario atgaivinti upelius ir permerkti žemę.

O kaip į tai reagavo vabzdžiai, kiti bestuburiai? Kokie gamtoje jų ir augalų santykiai? Gerokai prieš pirmąjį snaigenimą žvalgėmės į žydinčius augalus, stebėjomės tuo ir žavėjomės. Įdomiausia, kad daugelis jų, net sniegeliui nutirpus, liko tokie patys. Ir dar – ant jų  galima rasti krutančių vorų, vabzdžių. Pasižvalgykite keliaudami po gamtą – tikrai surasite.

Iškritus pirmajam sniegeliui, laukuose labai pastebimos tapo stirnos. Galima tik džiaugtis, kad jų yra labai daug, kad seniai neregėta žiemos, kuri paprastai gana drastiškai sumažina stirnų populiaciją.

Prieš pat snaigenimą kaimuose teko matyti dabar gana retą vaizdą – želmenų laukuose ganomas avis ir veršelius. Žinau, kad bent jau Suvalkijoje taip darydavo seniau, bet tik dirvai įšalus. Ar tai nepakenkė javų želmenims? Žinoma, jei kenktų, mes turėtume pykti ir ant strinų, kiškių bei kurapkų. Juk jie taip pat maitinasi želmenimis.

Pakenkti nepakenkė – ko gero, atvirkščiai. Kai ruduo užtrunka ir želmenys tampa labai vešlūs, žiemą jiems kyla grėsmė iššusti po sniegu. Pavasarį želmenys kyla iš naujo, tad šiemetiniai yra nesvarbūs, jie buvo reikalingi tik javams įsišaknyti. Tačiau manau, kad žmonės gyvulius vakare sugena į tvartus, juk diena trumpa, o naktis jau ilga. Kaip sako – pelėdų ir vilkų naktys.

Taip, vilkai laiko dabar turi. Prieš porą dienų sužinojome, kad Lietuvoje per šį sezoną, kuris prasidėjo spalio 15 d., jau sumedžiotas 41 vilkas. Iš jų šeši – Ignalinos rajone, po tris – Rokiškio ir Vilkaviškio. Visas šio sezono limitas – 60 vilkų.

Vilkų medžioklės sezonas dar ilgas. O štai paukščių migracija turėjo būti pasibaigusi. Iš tikrųjų ji lyg ir baigėsi. Dabar galima pamatyti tik svirbelius, kurių pulkų taip ir nesulaukėme. Prieš savaitę mačiau gal 60 šių paukščių pulką, skrendantį į pietus, ir viskas.