Paupiuose ėmė darbuotis neįprasti medkirčiai

Lietuvoje pavasaris ir dar – Nepriklausomybės atkūrimo diena. Šiandien galime sakyti drąsiai – mums niekas nieko nedavė, mes viską sukūrėme patys. Tačiau kūryba – niekada nesibaigiantis ir nenutrūkstantis procesas. Kad pamatytume jos rezultatus, turime ilgai plušėti, aukoti savo laiką. Tačiau ne tai svarbu – mums kur kas labiau rūpi, kad visa tai perduosime savo vaikams, kad tą patį darys ir jie. Kitos Lietuvos ir kitos jos gamtos nebus.

Mūsų gamta – kaip reta jautri, reikalaujanti nuolatinio dėmesio. Labai sunku vienu metu galvoti apie ją visą, nes gamtos įvairovė didelė, jos atskiri elementai skirtingos būklės – vieniems reikia pagalbos, kitiems – tik supratimo. Todėl visa tai galime nuveikti kartu, darydami visai skirtingus, bet gerus darbus gamtai.

Kaip jums atrodo šis pavasaris? Tik nesakykite, kad jis šaltas, kad drėgnas. Jis yra puikus, o mes turėtume suprasti, kad kol kas esame tik pačioje tikrojo pavasario pradžioje. Nieko kito, kaip kad daro dabar, ji atlikti negali – tiesiog to visai nereikia. Mums gali būti nuostabu ir keista, kad neskuba paukščiai, žibuoklės ir vabzdžiais, bet...

Taigi ko skųstis? Jau apsiskraidė bitės, vadinasi, jų namuose viskas gerai. Pargrįžo ir tebegrįžta paukščiai. Atkuto žvėrys. Štai dabar mes išsiruošėme į miškus, į laukus ir kartu su jumis pamatysime viską.

Jau gieda juodasis strazdas. Tiesa, negalime pasakyti, ar tas, kurį matote ir girdite jūs, jau parskrido iš žiemaviečių. Kai kurie juodieji strazdai sėkmingai peržiemoja ir pas mus. Taigi, jie turėjo pradėti giedoti pirmieji. Tačiau dabar jau visi vienodi.

Panašiai žvelgiame į zyles, kėkštus ir net smilginius strazdus. Beje, kad negalvotume, jog pas mus visi paukščiai tik skrenda, turiu priminti, kad svirbeliai dar čia, dar neatsisveikino.

Tikrai – prieš savaitę stebėjau juos savo kaimyno sode, kur jų negausus, bet balsingas ir labai aktyvus pulkelis traukiojo nuo šakelių ir lesė putinų uogas. Taip pat dar neišskrido vandeniniai strazdai, sniegstartės, tūbuotieji suopiai. Ko jiems skubėti – suspės, nes perėti visi jie pradės tik po 2–3 mėnesių.

To nepasakysi apie kai kuriuos mūsų paukščius. Mes gal ir ne visi žinome, kad anksčiausiai perėti pradeda ne bet kas, o pilkosios žąsys. Tai jos sugrįžta dar žiemą, apsnigtuose nendrynuose susiranda lizdavietes ir nuo jų nesitraukia. Kai kiti paukščiai grįš į savo ežerus, žąsys jau perės.

Nors naktimis dar užklumpa laipsnio kito šaltukas, šiltos dienos net ir be saulės yra lemtingos ežerų ledui. Daugelio Pietų, Vidurio Lietuvos ežerų ir tvenkinių ledas jau visai sutežo, pajuodo, jame atsivėrė properšos. Ko gero, pats tipiškiausias šiame regione – Žuvintas.

O taip, Žuvinto ežeras rudenį ir žiemos pradžioje užšąla, užsitraukia ledu labai anksti. Ir ledas čia būna storas. Tačiau pavasarį jis ištirpsta labai greitai. Beveik 1 000 hektarų ežeras turi savo ypatingą režimą.

Ar pamenate klasikus? „Nesustabdysi upės bėgimo“... Kažkodėl po tokių žodžių prisiminiau sulą – prieš savaitę apie ją kalbėjome mūsų laidoje, o paskui šis pavasario skanumynas staiga tapo taip įdomus visiems. Jau pradėjo tekėti ir beržo sula, taigi – skanaus. Tačiau norime priminti – jei jau tekinote klevų sulą, nepalikite jums taip dosniai skanėstus dalinusių medžių sužeistų. Būtinai pragręžtas skyles užkalkite mediniais kaiščiais ir užtepkite sodo tepalu. Žaizdos turi užgyti.

Bebrai retai kada pasirodo dieną. Jų metas – prieblanda, rytai ir vakarai, naktys. Tokiu metu dažnai ir suokia strazdas giesmininkas. Arba liepsnelė.

Beje, dar prisiminiau kiekvieno pavasario vaizdą – sula aptekusius paupio beržų kelmus. Paklausite, ar čia medkirčiai taip paliko? Na, medkirčiai... bebrai. Dabar – jų atgimimas, nes medžių ir ypač krūmų žievė minkšta, atšokusi. Be to, pavasaris – statybos, namelių ir užtvankų tvirtinimo, urvų ir trobelių valymo metas. Žodžiu, darbymetis...

Bebrai retai kada pasirodo dieną. Jų metas – prieblanda, rytai ir vakarai, naktys. Tokiu metu dažnai ir suokia strazdas giesmininkas. Arba liepsnelė. Bebrų sujudimas simbolizuoja pavasario atgimimą. Tačiau tuo, atrodo, ne visi esame patenkinti.

Bebrai per paskutinius keletą dešimtmečių tapo pačiais įprasčiausiais mūsų gyvūnais. Ko gero, taip jie jautėsi tik labai seniai, gal prieš tūkstantį metų... Tačiau taip sekasi ne visiems. Štai ir vėl žvalgomės kurapkų... O jų nematyti. Atrodo, ir žiema buvo palanki, nesunki, ir lesalo nestigo – o kurapkų ir vėl reta.

Visoje Europoje šios rūšies būklė kelia nerimą. Ko gero, netgi dar daugiau: ji yra pavojinga. Neturime atsakymo, kodėl taip yra. Žinoma, galima nemažai priekaištų išsakyti perinčias kurapkas naikinantiems šienavimo agregatams, intensyviam laukų purškimui. Kažkada priežastis buvo ir medžioklė. Tačiau Lietuvoje kurapkos jau senokai nemedžiojamos, o būklė netapo geresnė – matyt, priežasčių reikia ieškoti kitur.

Mes jau esame kalbėję apie tai ir žinome, kad pilkoji kurapka yra rūšis ateivė iš pietesnių regionų. Tačiau pamename visai nesenus laikus, kai kurapkos gerai gyvavo net ir sunkesnėmis gamtinėmis sąlygomis – juk pačios pavojingiausios joms yra giliasniegės žiemos. Matyt, šia rūšimi daugiau turėtų domėtis mokslininkai...

Taigi, spėliojimai čia nieko verti. Reikia tyrimų ir žinių. Mes daug ką galėtume išspręsti, jei suprastume gamtos procesų esmę, pagaliau – jei mokėtume gamtos mokslo abėcėlę.


Šiame straipsnyje: gamtaGyvūnai

NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

  • Pavasarį gamtoje kruta ne tik vabzdžiai ir varlės
    Pavasarį gamtoje kruta ne tik vabzdžiai ir varlės

    Išlydėdami kovą, lyg netikėtai pamatome, kad prabėgo jau vienas pavasario trečdalis. Tiesa, ne visiems jis patiko, kai kas juo netgi abejojo ir netikėjo, kad pavasaris gali būti toks. Mums, žinoma, tiktų ir patiktų šiluma, saulė, gieda...

  • Piliakalnį Tauragės rajone sudarkė nuošliauža
    Piliakalnį Tauragės rajone sudarkė nuošliauža

    Nuošliaužos kamuoja ne tik sostinės Gedimino kalną – nemenka „žaizda“ atsivėrė ir ant Tauragės rajone europinėmis lėšomis sutvarkyto Pagramančio piliakalnio, rašo „Lietuvos žinios“. ...

    2
  • Pavasarinis miškasodis – prasminga skola miškui
    Pavasarinis miškasodis – prasminga skola miškui

    Balandžio 8 d. visi miškui neabejingi piliečiui, kolektyvai, organizacijos, įmonės kviečiami į visuotinę miško sodinimo talką – Nacionalinį miškasodį 2017, praneša Aplinkos ministerija. ...

  • Ardyti bebrų užtvankas – civilizuotai
    Ardyti bebrų užtvankas – civilizuotai

    Atėjus pavasariui ir polydžio vandeniui kylant vis aukščiau, gyventojai dažnai pastebi, kad dėl apsemtų pievų, užliejamų sodybų ir namų kaltas „laukiniu inžinieriumi“ vadinamas bebras. ...

    1
  • Balandžio orai pagal senolius
    Balandžio orai pagal senolius

    Balandis kasdien vis ryškiau kvepia pavasariu, bet jo orai –  gana permainingi: debesys, lietūs, saulė giedriame danguje, laukus nubalinančios šalnos. ...

    1
  • Žolės gaisrai – pavojus gamtai
    Žolės gaisrai – pavojus gamtai

    Šylant orams, kyla žolės gaisrų pavojus. Kiekvieną pavasarį šalyje tyčia padegama nemažai pernykštės žolės plotų. ...

  • Pelės žmones apniko jau prieš 15 tūkst. metų
    Pelės žmones apniko jau prieš 15 tūkst. metų

    Pelės žmonių gyvenvietes pirmiausiai apniko maždaug prieš 15 tūkst. metų, Artimuosiuose Rytuose, rodo tyrimas, kurio išvados buvo paskelbtos pirmadienį. ...

  • S. Paltanavičius: gamta – visų namai, bet ne visiems ji reikalinga
    S. Paltanavičius: gamta – visų namai, bet ne visiems ji reikalinga

    Lietuviams kyla didelė grėsmė prarasti savo tautinį identitetą, nes noras būti pasaulio piliečiu dažnai primena suneštinį balių, į kurį negali ateiti tuščiomis. ...

  • Gamtininkas: pabudusios kamanės turi didelių rūpesčių
    Gamtininkas: pabudusios kamanės turi didelių rūpesčių

    Lietuvoje – Blovieščius arba Gandrinės. Ko gero, šiandien visiems paprasčiau girdėti Gandrinių vardą. O dar smagiau žinoti tai, kad šių metų Gandrinėse dalyvauja ir patys baltieji gandrai. Jie parskrido, bent jau patys pirm...

    1
  • Velykų stalui puošti – zuikiakrūmio šakelės
    Velykų stalui puošti – zuikiakrūmio šakelės

    Artėja Velykos ir, kaip kiekvieną pavasarį, kyla grėsmė pataisams, kurie raunami šventiniam stalui papuošti. Šių jautrių nykstančių augalų, įrašytų į Apribotų ar draudžiamų rinkti bei prekiauti laukinių augalų ir g...

Daugiau straipsnių