Pernykštis vasario scenarijus nepasikartos

Lietuvoje vasaris, taigi – dar žiema. Turėtume matyti ją kitokią – šaltesnę, sniegingesnę ir labiau pašėlusią. Vasaris visada buvo labai neramaus charakterio mėnuo, garsėjęs pūgomis, dažnu orų kitimu.

Čia nematome nieko keisto – diena ilgėja, saulė per dieną atšildo, tirpdo žiemos negausų palikimą, o naktį vėl sugrįžta vėsa. Dėl tokio kitimo ir greitų permainų gimsta audros, vėjai, kokių kitu metų laiku nebūna.

Įprastai Lietuvoje tokiu metu dar laukiame ne pavasario, o tikimės žiemos. Ji galėtų dar pabūti, juo labiau kad kol kas yra jos, bet ne pavasario laikas. Gamtoje viskas turėtų būti savo laiku. Taigi – turėtų...

Jau dabar matome, kad rimtos žiemos šiemet neregėsime. Tiesa, pernykštis scenarijus nepasikartos, iki vasario vidurio tikrai dar bus ir sniego, ir šaltuko. Pernai žiemą išlydėjome sausio gale.

Ar tai ką nors keis pačioje gamtoje? Ko gero, ne, tik mūsų tikėjimas žiema silps vis labiau. Pasikeisti gamtai – augalams ir gyvūnams – reikia dar daugiau laiko nei mums. Kol kas jie žiema dar tiki, paklūsta jai be išlygų. Gal ir gerai taip – bus prarasta mažiau gyvybių, neįvyks nieko, kas netiktų šiam metui.

Paklausite, o kas tinka vasario pradžiai? Jai tinka saulė ir varvekliai, jos negali įsivaizduoti  be zylės pinksėjimo, melodingo lipučio suokimo, žvirblių čirškėjimo. Vasaris net ir tikrą žiemą leidžia šiek tiek atsipalaiduoti.

Miškuose prasideda vilkų ruja. Dabar žvėrys tampa kur kas judresni, nes jiems reikia bėgioti, ieškoti ir savaip nuspręsti, kas taps vilkiukų, gimsiančių balandį, tėvais. Žmonėms sunku suprasti, kaip aukštai šią atrankos kartelę  pakelia žvėrys. Bet jiems svarbu viskas: ir tėvų gebėjimai medžioti, taigi – fizinė būsena, ir mokėjimas išvengti kontaktų su žmonėmis, ypač veisimosi metu.

Antrą vasario savaitę Lietuvos miškininkai ir jų pagalbininkai miškuose atliks vilkų ir kanopinių žvėrių apskaitas. Pernai to padaryti nepavyko, nes nuo seno šioms apskaitoms skirtu laiku, vasario pabaigoje, sniego jau nebuvo. Šiemet nutarta nelaukti vasario galo ir apskaita atliekama dabar.

Visus labiausiai domina, kiekgi vilkų yra mūsų miškuose – nuo to priklauso, koks jų sumedžiojimo limitas bus nustatytas rudenį. Ne mažiau svarbu – ko tikėtis iš vilkų, nes šie žvėrys keičiasi, tampa vis „civilizuotesni“ ir naminiams gyvuliams daro žalą net ten, kur anksčiau to nedrįsdavo daryti, – įsibrovę į aptvarus, kiemus.

Iki lapių rujos dar lieka pora savaičių. Dar tik laukiame sukruntančių kranklių, jūrinių erelių, didžiųjų apuokų. Jie mėgsta rūpintis lizdais labai anksti, bet to tikrai nedarys per anksti. Gal ir gerai, kad gamtoje yra savas, kiekvienu savo vaiku besirūpinantis protas.


Šiame straipsnyje: vasarisžiemaoraigamta

NAUJAUSI KOMENTARAI

BEPRASMIS PINIGŲ PLOVIMAS

BEPRASMIS PINIGŲ PLOVIMAS  portretas
Tas vilkų skaičiavimas nne kas kita , kaip pilstymas iš tuščio į kiaurą .
VISI KOMENTARAI 1
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

  • Kai kurie paukščiai danguje praleidžia 95 procentus savo gyvenimo
    Kai kurie paukščiai danguje praleidžia 95 procentus savo gyvenimo

    Lietuvoje – vis dar vasara, jau tikrai brandi, prisirpusi ir dosni. Savo turtais ji dalijasi su visais, o mums tenka pati gražiausia dovana – puikūs orai, saulė, maudynės, tinkamos sąlygos javapjūtei. Ar ko nepamiršome? Na, žinoma, ki...

  • Išsiveržė San Kristobalio ugnikalnis
    Išsiveržė San Kristobalio ugnikalnis

    San Kristobalio ugnikalnis, aukščiausias Nikaragvos kalnas, penktadienį pradėjo spjaudyti pelenus ir siera dvokiančias dujas, pasiekusias mažiausiai keturis kaimyninius miestelius ir kaimus. ...

    1
  • Itin reta veislė: šunys-dainininkai
    Itin reta veislė: šunys-dainininkai

    Naujosios Gvinėjos staugiantieji šunys, kartais dar vadinami dainininkais – vieni rečiausių šunų planetoje, mat išlikusių nelaisvėje jų yra vos šimtas. ...

  • Mokslininkai: Grenlandijos ledynai tirps sparčiau
    Mokslininkai: Grenlandijos ledynai tirps sparčiau

    Grenlandijos ledynai artimiausiais metais tikriausiai tirps sparčiau, nors pastaruoju metu šis procesas buvo sulėtėjęs, trečiadienį paskelbė mokslininkai, atradę naujų ledynų slinkimo ypatumų. ...

  • Gamtininkai ragina kovoti su rykštenėmis
    Gamtininkai ragina kovoti su rykštenėmis

    Gamtininkai ragina kovoti su pievas, laukus, pakeles geltonais žiedais užtvindžiusiomis rykštenėmis, nes tai mūsų šaliai svetimas augalas, išstumiantis vietines rūšis. ...

  • Gamtininkas: vasarai visai nepatinka kalbos apie atsisveikinimą
    Gamtininkas: vasarai visai nepatinka kalbos apie atsisveikinimą

    Esame jau antroje rugpjūčio pusėje, taigi – dar vasaroje, kuri nepaliauja mūsų stebinti savo orais ir reiškiniais. Ką tik regėjome, kaip tikina meteorologai, karščiausią šios vasaros dieną, paskui skirtingus Lietuvos region...

  • Emilės svajonė – savas zoologijos sodelis
    Emilės svajonė – savas zoologijos sodelis

    Domeikavoje gyvenanti Emilė Šmidtaitė nuo ankstyvos vaikystės tempė į namus visokius smulkius gyvius, kokius tik rasdavo gamtoje. Tačiau ir dabar trylikametės Emilės galva pramušta dėl įvairių gyvūnų, kurių įvairovė stebina ne vie...

    4
  • Senovinis laumžirgis pavadintas garsaus britų gamtininko vardu
    Senovinis laumžirgis pavadintas garsaus britų gamtininko vardu

    Didžiosios Britanijos televizijos laidų apie gamtą žvaigždė Davidas Attenborough (Deividas Atenboras) trečiadienį pagaliau įgijo sparnus: mokslininkai jo vardu pavadino 100 mln. metų senumo laumžirgį. ...

  • KTU rektorius Norvegijoje pagavo įspūdingą žuvį
    KTU rektorius Norvegijoje pagavo įspūdingą žuvį

    Kauno technologijos universiteto (KTU) rektorius Petras Baršauskas žūklę Norvegijoje prisimins ilgai. Jis jūroje sugavo įspūdingą žuvį. ...

    5
  • Kokie pavojai tyko išskrendančių žiemoti gandrų?
    Kokie pavojai tyko išskrendančių žiemoti gandrų?

    Marcinkonyse daugelio dėmesį atkreipė laukuose besibūriuojantys skaitlingi baltųjų gandrų būriai. Ypač sparčiai jie formavosi praėjusį savaitgalį. Neretai vienoje vietoje buvo galima pamatyti šimtą ar daugiau paukščių. Ornitologai...

Daugiau straipsnių