- BNS inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Naktį iš ketvirtadienio į penktadienį Lietuvą buvo apgaubusi galinga magnetinė audra, ją sukėlė vienas stipriausių per pastarąjį dešimtmetį Saulės blyksnis, teigia mokslininkai. Tai gali lemti ir technologinius sutrikimus, ir žmonių sveikatos sutrikimus. Tačiau yra ir gražioji tokios audros pusė – jei būtų giedra, Lietuvoje dar šiąnakt būtų galima stebėti Šiaurės pašvaistę.
Kaip sako etnokosmologas, fizikas Jonas Vaiškūnas, trečiadienį JAV NASA pastebėjo du vieną paskui kita sekusius įspūdingus Saulės žybsnius, jie mūsų planetos link iššovė dvi elektringų Saulės plazmos dalelių ir elektomagnetinių bangų salves.
Tai buvo stipriausias Saulės žybsnis per pastarąjį dešimtmetį. Po kelių parų skrydžio elektringų Saulės dalelių srautas pasiekė Žemę ir „atsitrenkęs“ į jos magnetinio lauko skydą rugsėjo 8-osios naktį sukėlė itin stiprią geomagnetinę audrą.
„Pastarasis tokio galingumo žybsnis buvo tik 2006 metais. Laimei, kad tas žybsnis, ta saulės dėmė ne visai į mus atsisukusi, ne visai tiesiai tas smūgis mums teko. Bet vis tik sukėlė nemažą magnetinę audrą“, – BNS penktadienį patvirtino ir Vilniaus universiteto Teorinės fizikos ir astronomijos instituto astronomas Algirdas Kazlauskas.
Pasak jo, geomagnetinė audra pirmiausia sutrikdo radijo ryšį, ypač stiprios audros gali padaryti nemažos žalos Žemėje, ypač šiuo metu, kai yra stipriai išvystytos įvairios technologijos.
„Ta žala gali būti ne tik palydovams. Audros indikuoja stiprias sroves vamzdynuose, elektros linijose. Yra buvę keletas katastrofų Žemėje. Stipriausia geomagnetinė audra užfiksuota buvo dar XIX amžiuje. Tada degė telegrafo linijos. Tik tiek, kad tada nebuvo išvystytos dar technologijos, tai didelių pasekmių neturėjo. Šiuo metu tokio lygio įvykis sukeltų iš tiesų dideles pasekmes“, – pasakojo A. Kazlauskas.
Anot mokslininkų, magnetinės audros veikia ir žmonių, ypač silpnesnės sveikatos, būklę. Anot J. Vaiškūno, padažnėja širdies priepuolių skaičius, gali pagausėti nusiskundimų širdies ritmo sutrikimų, dusulio priepuolių, nevaldomai aukšto kraujospūdžio atvejų.
Tačiau, pasak astronomo A. Kazlausko, yra ir gražioji šio reiškinio pusė – ir Lietuvos padangėje giedrą naktį galima stebėti įspūdingą reginį – šiaurės pašvaistę.
„Galima stebėti kartais šiaurės pašvaistę, gal ir šią naktį kas nors matė, jei buvo. Ir šiąnakt dar gali būti matoma, jei bus giedra. Skandinavijoje, tiek buvo stiprūs švytėjimai, kad stabdė eismą – žmonės stojo žiūrėt pašvaistės“, – asakojo Vilniaus universiteto mokslininkas.
Etnokosmologo J. Vaškūno aiškinimu, magnetinės audros mūsų planetoje kyla Žemės magnetinį lauką paveikus Saulės žybsnių metu į Žemę atskriejusiems elektringų dalelių srautams atsitrenkiant į Žemės magnetosferą. Šis smūgis sukelia Žemės magnetinio lauko svyravimus.
Tuo metu žybsniai Saulėje, anot J. Vaiškūno, yra susiję su jos paviršiuje matomomis juodomis dėmėmis.
„Saulės fotosferos sritys, kuriuose temperatūra maždaug 1000 laipsnių yra žemesnė nei aplinkiniuose plotuose, atrodo kaip tamsesnės dėmės. Būtent šiose dėmėse yra didesnis magnetinis aktyvumas. Jos ir yra tos „patrankos“ šaudančios Žemėje magnetines audras sukeliančius elektringos plazmos žybsnius“, – teigė fizikas.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Atšilus orams viešose vietose lesinti paukščius draudžiama6
Atšilus orams, viešose vietose lesinti paukščius draudžiama, tai buvo galima daryti tik žiemą, dabar paukščiai turi patys ieškotis natūralaus maisto. ...
-
Kaip apsaugoti tiek save, tiek savo turtą nuo klimato reiškinių?6
Jau kelias paras Lietuvoje siaučia smarkios vėtros. Gelbėtojai jas spėjo praminti vienomis aršiausių šiemet. Plačiau apie vėtras ir jų padarinius LNK žurnalistas kalbėjosi su Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento ci...
-
Prašo vėl leisti žvejybą Kauno centre: ką, iš pensijos pragyvensi?18
Gali būti, kad pačiame Kauno centre vėl bus galima žvejoti. Santakoje žvejyba uždrausta prieš beveik dešimtmetį, tačiau dabar žvejai prašo tokį draudimą naikinti. ...
-
Ar lapai gali pakeisti maisto produktus?4
Botanikos sodo mokslininkė Viktorija Januškevičė Lietuvos ir Portugalijos laboratorijose lapus tyrinėja jau aštuonerius metus. Sako atradusi, jog naudingos ne tik uogos, bet ir lapai – pavyzdžiui, šaltalankių, kanapių, &scaron...
-
Po širdį veriančios nelaimės – apie žemai skraidančius gandrus įspėjantys ženklai3
Viename Vokietijos miestelyje gandrų tiek daug, kad bendruomenei prireikė naujų ženklų, kurie įspėtų vairuotojus apie žemai skraidančius paukščius. ...
-
Neeilinė misija: policininkai gelbėjo mieste pasiklydusias žąsis3
Vokiečių policijai Duisburgo centre teko rūpintis spalvingų Egiptinių žąsų šeimyna. Išradingumo nestokojantys pareigūnai puikiai susitvarkė su užduotimi, nors žąsis teko lydėti iki artimiausio tvenkinio daugiau kaip pusę kilometro....
-
Seniausia pasaulyje gorila švenčia 67-ąjį gimtadienį3
Berlyno zoologijos sode gyvenanti, kaip manoma, seniausia pasaulio gorila šeštadienį minės savo 67-ąjį gimtadienį. ...
-
Sostinėje įpusėjo miesto želdinimas: medžiai sodinami intensyvaus eismo gatvės9
Nuo pavasario pradžios Vilniaus miesto gatvėse vyksta intensyvūs medžių sodinimo darbai. Iki birželio pabaigos bus pasodinta 2110 medžių, 41,7 tūkst. krūmų. Tankiai apželdinamos juostos tarp važiuojamosios dalies ir pėsčiųjų bei dviračių tak...
-
Kilmingos katės garbanotais antakiais ir ūsais5
Šį savaitgalį tarptautinėje kačių parodoje, kurią balandžio 13–14 dienomis Kaune, prekybos miestelyje „Urmas“, rengia Lietuvos felinologų draugija“ Bubastė“, bus galima pamatyti beveik du šimtus įvairiausi...
-
Ornitologai kviečia stebėti retų paukščių gyvenimą: tiesioginės transliacijos iš lizdų
Didžiausias Lietuvos padangių plėšrūnas jūrinis erelis, senų miškų gyventojas juodasis gandras, slapukė laplandinė pelėda, retasis gyvatėdis ir ežerų mėgėjas žuvininkas. Visus šiuos retus paukščius nuo šiol g...