- Ieva Liškevičiūtė
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Pajūriu pirmosiomis metų dienomis vaikštinėję gyventojai stebėjosi netikėtais radiniais. "Glazūruotomis" plekšnėmis ir kitomis negyvomis žuvelėmis buvo nusėtas visas Karklės ir Olando Kepurės paplūdimys.
Neseniai kilusi smarki audra jūroje, vadinama štormu, sukėlė keistų padarinių. Specialistai svarstė, kad užklupus šiai gamtos stichijai žuvys veikiausiai nespėjo pasitraukti iš seklumų ir bangų buvo išmestos į krantą.
Pajūrio regioninio parko vyriausiasis ekologas Erlandas Paplauskis pasakojo, kad taip nutinka po kiekvienos didesnės audros jūroje.
Daugiausia žuvų žūsta akmeninguose ruožuose. Esą bangos jas tiesiog pritrenkia ir apsvaigintas išmeta į krantą.
"Šis procesas – nuolatinis. Tačiau be specialių tyrimų negalima tiksliai nustatyti priežasties. Tai laikyčiau tik viena iš labiausiai tikėtinų hipotezių. Maždaug prieš savaitę štormai buvo stiprūs ir labai ilgai tęsėsi. Paskui šalo ir negyvas žuvis padengė ledu. Būna, kad į krantą išmeta dar gyvas, tuomet vietiniai Karklės gyventojai, skirdami žuvį iš kvapo, skuba pasirinkti gyvų stintų. Pats aptikau plekšnių, vieną kitą grundulą. Lyg ir buvo kitokių žuvelių, bet jos aplestos paukščių, tad sunku atpažinti", – svarstė E.Paplauskis.
Anot pašnekovo, ši žuvų žūtis nėra laikoma žala ekologijai, nes apskritai iki neršto jų išgyvena tik mažuma.
"Gamtoje visi nuostoliai yra apskaičiuoti, tarp žuvų tai tik nereikšmingi kiekiai. Bet kurios gyvūnų rūšies egzistavimas neįmanomas be žūties ir be nuostolių. Ypač kalbant apie žuvis, kurių mažiau išlieka nei žūsta. Į krantą išmestas plekšnes suės paukštukai, tik pirma teks jas išsikapstyti iš ledo", – kalbėjo E.Paplauskis.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Atšilus orams viešose vietose lesinti paukščius draudžiama6
Atšilus orams, viešose vietose lesinti paukščius draudžiama, tai buvo galima daryti tik žiemą, dabar paukščiai turi patys ieškotis natūralaus maisto. ...
-
Kaip apsaugoti tiek save, tiek savo turtą nuo klimato reiškinių?6
Jau kelias paras Lietuvoje siaučia smarkios vėtros. Gelbėtojai jas spėjo praminti vienomis aršiausių šiemet. Plačiau apie vėtras ir jų padarinius LNK žurnalistas kalbėjosi su Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento ci...
-
Prašo vėl leisti žvejybą Kauno centre: ką, iš pensijos pragyvensi?19
Gali būti, kad pačiame Kauno centre vėl bus galima žvejoti. Santakoje žvejyba uždrausta prieš beveik dešimtmetį, tačiau dabar žvejai prašo tokį draudimą naikinti. ...
-
Ar lapai gali pakeisti maisto produktus?4
Botanikos sodo mokslininkė Viktorija Januškevičė Lietuvos ir Portugalijos laboratorijose lapus tyrinėja jau aštuonerius metus. Sako atradusi, jog naudingos ne tik uogos, bet ir lapai – pavyzdžiui, šaltalankių, kanapių, &scaron...
-
Po širdį veriančios nelaimės – apie žemai skraidančius gandrus įspėjantys ženklai3
Viename Vokietijos miestelyje gandrų tiek daug, kad bendruomenei prireikė naujų ženklų, kurie įspėtų vairuotojus apie žemai skraidančius paukščius. ...
-
Neeilinė misija: policininkai gelbėjo mieste pasiklydusias žąsis3
Vokiečių policijai Duisburgo centre teko rūpintis spalvingų Egiptinių žąsų šeimyna. Išradingumo nestokojantys pareigūnai puikiai susitvarkė su užduotimi, nors žąsis teko lydėti iki artimiausio tvenkinio daugiau kaip pusę kilometro....
-
Seniausia pasaulyje gorila švenčia 67-ąjį gimtadienį3
Berlyno zoologijos sode gyvenanti, kaip manoma, seniausia pasaulio gorila šeštadienį minės savo 67-ąjį gimtadienį. ...
-
Sostinėje įpusėjo miesto želdinimas: medžiai sodinami intensyvaus eismo gatvės9
Nuo pavasario pradžios Vilniaus miesto gatvėse vyksta intensyvūs medžių sodinimo darbai. Iki birželio pabaigos bus pasodinta 2110 medžių, 41,7 tūkst. krūmų. Tankiai apželdinamos juostos tarp važiuojamosios dalies ir pėsčiųjų bei dviračių tak...
-
Kilmingos katės garbanotais antakiais ir ūsais5
Šį savaitgalį tarptautinėje kačių parodoje, kurią balandžio 13–14 dienomis Kaune, prekybos miestelyje „Urmas“, rengia Lietuvos felinologų draugija“ Bubastė“, bus galima pamatyti beveik du šimtus įvairiausi...
-
Ornitologai kviečia stebėti retų paukščių gyvenimą: tiesioginės transliacijos iš lizdų
Didžiausias Lietuvos padangių plėšrūnas jūrinis erelis, senų miškų gyventojas juodasis gandras, slapukė laplandinė pelėda, retasis gyvatėdis ir ežerų mėgėjas žuvininkas. Visus šiuos retus paukščius nuo šiol g...