- Klaipeda.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Atvėsus orams vis daugiau daugiabučių ir nuosavų namų gyventojų susiduria su netikėtais ir nelauktais svečiais – blusomis. Su benamiais ir graužikais į patalpas patekę kenkėjai sparčiai dauginasi, sukeldami problemas gyvūnų ir žmonių sveikatai.
„Anksčiau niekada neteko susidurti su blusomis, tačiau prieš keletą dienų laiptinėje pastebėjau benamę katę, kurią įleido kieme žaidę vaikai. Ant gyvūno kailio pamačiau daugybę šokinėjančių ir ropojančių blusų. Gyvūną paprasčiausiai išvijau iš laiptinės. Grįžusi iš darbo, rankinėje ieškodama buto raktų, pakėliau akis ir pamačiau durimis šokinėjančią blusą. Auginame šunį, todėl suskubau jį išmaudyti šampūnu nuo blusų ir tikėjausi, jog esame apsaugoti, tačiau netrukus teko sunerimti – ant savo ir vaikų rankų pastebėjau raudonus taškelius. Paieškojusi informacijos supratau, jog tai – blusų, kurių turėjo katė, įkandimai“, – pasakoja su blusomis susidūrusi vilnietė.
Moteris tikina išskubėjusi į vaistinę, išvaliusi nuolat tvarkingai prižiūrimus namus ir įspėjusi kaimynus, tačiau nėra tikra, ar pavyko laimėti kovą su blusomis.
Kaip teigia kenkėjų kontrolės ekspertas, bendrovės „Dezinfa“ biologas Liutauras Grigaliūnas, šie vikriai šokinėjantys kenkėjai įsikuria mažuose patalpų grindų ar sienų plyšeliuose, žmonių augintinių guoliuose, kuriuose greitai dauginasi ir kasdien turėdami maisto – misdami žmonių ar naminio gyvūno krauju, gali sukelti daugybę ligų.
Gyvūnų į patalpas atneštos blusos jaučia žmogaus skleidžiamą kūno šilumą – vos tik jam priartėjus, gali nušokti ilgesnį nei 30 cm atstumą ir parkeliauti į namus, kuriuose besimaitindamos žmonių krauju pridės kiaušinėlių, iš kurių per 20 – 25 dienas išsivysto suaugusi blusa, galinti dėti naujus kiaušinėlius.
„Klaidinga manyti, jog gyvūnų pernešamos blusos pavojingos tik jiems. Jos minta ir žmonių krauju. Gavę pakankamai maisto blusos ima daugintis. To pakanka, kad patelių sudėti kiaušinėliai, patenkantys ant kilimų, baldų, grindų ir netgi žmogaus odos, būtų išplatinami ne tik po namus, bet ir pakliūtų pas draugus, kaimynus, būtų išnešami į darbą ar kitas patalpas. Kraujasiurbių blusų įkandimų sukeliama alergija, nervų sistemos susilpnėjimas ypač pavojingi mažiems vaikams, kurie kasosi įkandimus rizikuodami sukelti antrinę infekciją“, – pasakoja L. Grigaliūnas.
Blusos sukelia net tik alergiją. Jos yra viena iš tuliaremijos, listeriozės, vidurių šiltinės, endeminės žiurkių dėmėtosios šiltinės priežasčių.
Blusas į daugiaaukštį, kurio gyventojai kreipėsi į kenkėjų naikinimo ekspertus, atnešė benamė katė. Pasak, bendrovės „Dezinfa“ vadovės Margaritos Kutkaitės, būtent benamiai gyvūnai, atvėsus orams ieškantys šilto prieglobsčio, yra dažniausia blusų atsiradimo priežastis.
„Ne paslaptis, jog benamių gyvūnų ir graužikų – pelių, žiurkių – kailiuose knibžda blusos. Rudenį vėstant orams tokie gyvūnai ieškosi prieglobsčio, kuriame galėtų sušilti ir peržiemoti. Dažnai tokiomis vietomis tampa laiptinės, kurių durys laikomos atidarytos, nesandarūs rūsiai, ramesnės darbo patalpų vietos, garažai. Žmonės dažnai net nepastebi, kaip atidarius duris su jais į patalpą patenka ir nedidelė pelė ar katinas, dar kiti geranoriškai maitina benamius gyvūnus, net nesusimąstydami, kad palinkus pašerti gyvūną blusa gali užšokti ant drabužių ir tapti nauja namų gyventoja. Geraširdiškumo ir gailesčio vedini žmonės turėtų pasirūpinti savo ir gyvūno sveikata nupirkdami antkaklį, apsaugantį nuo blusų“, – sako M. Kutkaitė.
Kenkėjų kontrolės ekspertai tvirtina, jog norint išvengti blusų labai svarbu tinkamomis priežiūros priemonėmis prižiūrėti naminių gyvūnų kailį – naudoti antkaklius ir šampūnus nuo blusų. Namuose atsiradusios blusos labiausiai bijo švaros – dažno grindų valymo, siurbimo, naudojant vienkartinius dulkių maišelius, ir plovimo. Išsiurbtas grindis reikėtų išplauti ir nusausinti, nes patyrusios drėgmę ir sausrą blusų lervos žūsta.
„Žmonės dažnai patys naikina blusas, tačiau jiems ne visada pavyksta pasiekti norimų rezultatų. Net ir keliolika kartų per dieną tvarkydami namus negalite būti tikri, jog iš minkštų paviršių ir mažų tarpelių pašalinote visus blusių kiaušinėlius. Tam reikalingos specialios naikinimo priemonės bei žinios“, – sakė M. Kutkaitė.
Susidūrus su krauju mintančiais kenkėjais reikia kreiptis į patalpas administruojančią įmonę ar kenkėjų kontrolės ekspertus, kurie pasirūpins, jog būtų įvykdytas blusų naikinimas. Tokiu būdu pavyks visą namą apsaugoti nuo blusų antplūdžio.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Seniausias medis pasaulyje: tiksli pušies augimo vieta slepiama
Gajoji pušis (viena brislekono pušų rūšių), pavadinta biblinio personažo Metušelacho, gyvenusio 969 metais, vardu, yra seniausias medis Žemėje, rašo „IFLScience“. ...
-
Siaučia geomagnetinė audra: medikai perspėja širdininkus2
Žemėje siaučia geomagnetinė audra. Šįsyk ji išskirtinė savo dydžiu. Pirmadienį Lietuvoje jos stiprumas pasiekė net šešis balus ir toks intensyvumas truks iki pat antradienio vakaro. Medikai ypač perspėja širdies li...
-
Užfiksuokite baltojo gandro lizdą Kauno mieste!5
Kovo 25 d. minima Gandro diena. Baltasis gandras (Ciconia ciconia) – Lietuvos nacionalinis paukštis, glaudžiai susijęs su šalies kultūra ir tautosaka. Jis laikomas ekologiškos gamtos ir gyventi sveikos aplinkos indikatoriumi...
-
Lietuvoje – išskirtinės geomagnetinės audros: medikai siunčia perspėjimą1
Žemėje jau nuo sekmadienio siaučia geomagnetinė audra. Šįsyk ji išskirtinė savo dydžiu. Prognozuojama, kad Lietuvoje pirmadienį jos stiprumas pasieks net šešis balus ir tęsis iki pat antradienio vakaro. Medikai perspėja, k...
-
NASA: pasaulinis jūros lygis pakilo dėl reiškinio „El Nino“ ir klimato kaitos1
Vidutinis pasaulinis jūros lygis 2022–2023 metais pakilo maždaug 0,76 cm – beveik keturis kartus daugiau nei ankstesniais metais, ketvirtadienį pranešė NASA, šį didelį šuolį aiškindama meteorologiniu reiški...
-
Į Žardės tvenkinį sugrįžo retas paukštis7
Ornitologai prie Žardės tvenkinio jau tyko sugrįžusio reto paukščio – šalminės anties. Įspūdingų spalvų patinėlis parskrido prieš gerą savaitę ir jau sukiojasi aplink vietines antis. ...
-
Trys gamtai svarbios dienos: kaip kiekvienas gali prisidėti1
Gamtos mylėtojai visame pasaulyje šią savaitę mini tris svarbias aplinkosauginių iniciatyvų datas, kurios simboliškai eina viena po kitos: kovo 20-ąją – Pasaulinę Žemės dieną, kovo 21-ąją – Tarptautinę miškų dien...
-
Specialistai patarė: kada galima pradėti sodinti pirmąsias gėles?1
Nors saulė Lietuvoje dar lenda nenoriai ir vis spaudžia šaltukas, gėlininkai sako, kad šiemet pavasaris atėjo anksčiau nei tikėtasi. Niūrų pavasarį jau nuspalvino tūkstančiai įvairiaspalvių našlaičių žiedų. Našlait...
-
Gamtos fotografė K. Rudokaitė: mano sodyba – gyvūnų namai, aš – tik svečias4
Socialiniuose tinkluose gamtos fotografijomis ir filmuotais vaizdais iš savo sodybos išgarsėjusi Kristina Rudokaitė save vadina gamtos žmogumi. Nenuostabu – gyventi Anykščiuose, dirbti Antano Baranausko ir Antano Vienuolio-Žukau...
-
JT: praėjusiais metais buvo pasiekti pasauliniai karščio rekordai
Jungtinių Tautų Pasaulinė meteorologijos organizacija (WMO) antradienį paskelbė metinę klimato būklės ataskaitą, kurioje patvirtino preliminarius duomenis, rodančius, kad 2023-ieji buvo patys karščiausi kada nors užfiksuoti metai. ...