- LRT RADIJO laida „Gamta – visų namai“, LRT.lt
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Lietuvoje jau paskutinė liepos dekada, paženklinta blukiomis, daug šviesesnėmis – baltomis, gelsvomis spalvomis. Artėja javapjūtė, tikrosios brandos ir derliaus metas. Mums tai didelis darbymetis. O gamta dirba visada, ir jos rūpesčius galima suprasti pagal spalvas, paukščių giesmes, drugių skrydžius.
Žinoma, ne visada ir ne visiems pakanka tokių ženklų. Tačiau jie – labai išraiškingi ir informatyvūs.
Visiems įdomi tema: šiemet ieškome grybų ir nesuprantame, kur jie pasidėjo – drėgmės pakanka, šilumos – taip pat. Tačiau grybų dar sulauksime, kai atšils. O štai mėlynių šiemet daugiau jau nebus. Jų yra, bet...
Norėjau mėlyniauti, bet tik uodus pamaitinau ir nieko nepešiau. Atrodo, kad daugiau tikėtis ir neverta, nes viską nusinešė pavasario šalnos. Dabar esančios mėlynės telieka paukščiams –strazdams, liepsnelėms, tetervinams ir kurtiniams. Beje, mėlynės tinka ne tik jiems, bet ir kiaunėms, lapėms, voverėms. Galbūt – ir Lietuvoje trumpam apsilankančioms meškoms...
Meškos tapo savotišku šios vasaros atradimu – jas jau regėjome daugelyje Lietuvos regionų nuo rytinių pakraščių iki Kauno, nuo pietų iki Alytaus. Tačiau meškai kas – ji pabus ir išeis. O kurtiniai, mūsų krašte gyvenantys vis palei sienas pietuose ir rytuose, be mėlynių negyvens.
Kurtinys yra viena rečiausių rūšių, kurios gyvena sėsliai, jiems labai svarbus gimtasis miškas. Jau ūgtelėjo šių metų kurtiniukai, mama juos vedžiojo prie skruzdėlynų, kur mažiukai lepinosi skruzdėlių perais, lesinėjo sėklas, o dabar maitinasi daugeliu augalų. Mėlynės, žemuogės yra svarbi jų raciono dalis.
Nenustebkite išgirdę gegutę. Gal ir vėloka jai, bet kas ten žino – juk ir gegučių pasaulyje būna vėluojančių. Vien jau iš šio fakto galima išvesti įdomią istoriją – jei gegutė patelė dabar į svetimą lizdą kielei padėjo kiaušinį, gegužiukas užaugs ir pakils skristi tik pačioje vasaros pabaigoje. Tuo metu ankstyvieji jaunikliai jau keliaus Afrikon...
Šią vasarą Ventės rage buvo aptikta Lietuvai nauja, jau 386 rūšis – daūrinė kregždė. Tačiau ji gyvena didelėje Eurazijos ir Šiaurės Afrikos teritorijoje, taigi – nauja tik mums.
O ar sunku šiais laikais atrasti visai naują, iki tol nežinotą gyvūnų rūšį? Tokį klausimą gamtininkams užduoda dažnai – kai kas tikisi, kad toks gali būti kiekvienas nepažįstamas vabalas. Iš tikrųjų planetos biologinė įvairovė ištirta neblogai, nors, kaip sakoma, iniciatyviam stebėtojui ar mokslininkui vis dar yra ką veikti.
Mokslininkai sistematikai gilinasi į rūšių įvairovę, studijuoja turimus rinkinius. Naujos vabzdžių rūšys dažnai atrandamos ne tiesiogiai gamtoje, bet kolekcijose, muziejų fondų rinkiniuose.
O paukščių? Jų – taip pat. Tačiau kasmet aprašomos iki 10 naujų paukščių rūšių paprastai surandamos gamtoje. Štai Meksikoje, Jukatano pusiasalyje, aptikta nauja papūgų amazonių rūšis, pavadinta mėlynsparne. Atlikti genetiniai šių paukščių tyrimai patvirtino – tai savarankiška rūšis. Stebėjimai gamtoje leido surinkti duomenų apie mėlynsparnės amazonės biologiją, kuri primena kitų artimų rūšių ypatybes, bet turi ir pakankamai skirtumų.
O toliau prasideda rūpesčiai. Kaip dažnai ir būna, teks rūpintis šios negausios rūšies apsauga, užtikrinti perimviečių išlikimą. Ne mažiau svarbu apsaugoti mėlynsparnes amazones nuo kolekcininkų, veisėjų dėmesio, nes jas turėti norės daug kas.
Keisti mes, žmonės, esame... Štai gyveno laimingi, niekieno nežinomi ir nepažįstami paukščiai, o kai juos surado, jiems kilo grėsmė. Ir vėl juos reikia saugoti – nuo mūsų pačių...
Tačiau jų tikrai nereikia saugoti nuo mokslininkų ornitologų. Nes jie žino, kaip gyventi greta paukščių, juos stebėti, tirti, kaip atrasti svarbius dalykus. Štai Kauno Tado Ivanausko zoologijos muziejaus specialistai šią vasarą surado neginčijamų įrodymų apie kai kurių iki šiol mūsų krašte tik stebėtų, bet nerastų perint paukščių statusą.
Juodkrantės gamtos tyrimo stoties darbuotoja Jūratė Zarankaitė aptiko pirmą kartą Lietuvoje perėjusias margasnapes žuvėdras, o Ventės rago stoties vedėjas Vytautas Jusys – perėjusias pelėdikes. Prisiminkite šiuos pavadinimus, pasižiūrėkite savo knygose ir pamatysite, kaip tai svarbu mokslui.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Pokyčių gatvėje Fabijoniškėse – žalioji bendruomenės diena
Balandžio 25 dieną, nuo 17 val. Vilniaus miesto savivaldybė kviečia Salomėjos Nėries ir aplinkinių gatvių gyventojus ir kitus vilniečius į bendruomenės šventę. ...
-
NASA specialisto pagalbos šauksmas: žmonės, tai labai blogai
„Mes nemeluojame. Mes neperdedame. Žmonės, tai labai blogai“, – vaizdo įraše bene per ašaras sakė vienas iš NASA mokslininkų. ...
-
Dargana nerimą kelia sodininkams ir ūkininkams: kaip apsaugoti augalus nuo šalčių?1
Daug šalies regionų pirmadienį prabudo su sniegu ar bent šlapdribos likučiais. Dalis Šiaurės Lietuvos išvydo ir penkių centimetrų storio sniegą kiemuose. O Vakarų Lietuvoje nuo kritulių gausos užtvindyti ir uždaryti trij...
-
Įsigalioja draudimas Nemuno deltos regioniniame parke žvejoti karšius
Nuo balandžio 22 iki gegužės 20 dienos Nemuno deltos regioninio parko vandens telkiniuose įsigalioja draudimas žvejoti karšius, praneša Aplinkos ministerija. ...
-
Pajūryje aptiktas retas augalas
Pajūrio regioniniame parke esančiame Šaipių kraštovaizdžio draustinyje vietos gyventojai aptiko senoviniuose darželiuose auginto vaistinio augalo augimvietę. Aiškėja, kodėl šį augalą senovėje lietuviai puoselėjo š...
-
Floristė savo darbais siekia džiuginti žmones4
Vis daugiau žmonių šalia pagrindinio savo darbo imasi kūrybinės veiklos, kuri jiems teikia malonumą. Viena tokių – komunikacijos specialistė Virginija Tulevičiūtė, iš natūralių, gamtoje randamų medžiagų kurianti išskir...
-
Atšilus orams viešose vietose lesinti paukščius draudžiama10
Atšilus orams, viešose vietose lesinti paukščius draudžiama, tai buvo galima daryti tik žiemą, dabar paukščiai turi patys ieškotis natūralaus maisto. ...
-
Sodininkams ir daržininkams balandis – didžiųjų darbų mėnuo
Sodininkams ir daržininkams – darbymetis: reikia apsirūpinti sėklomis, sodinukais ir planuoti derlių. Nesate tikri, ar nieko nepamiršote? Apželdinimo kursų įkūrėja Lina Liubertaitė sudėliojo svarbiausius akcentus ir priminė, kokiems la...
-
Veterinarijos gydytoja: augintinio gerovė – šeimininko atsakomybė4
Kiekvienas gyvūnų mylėtojas pritars, kad augintinis kasdienybei suteikia daug meilės, džiaugsmo ir gerų emocijų. Veterinarijos gydytoja Ugnė Černiauskaitė primena, kad, norint užtikrinti gerą gyvūno savijautą, svarbu kruopščiai pasirūpin...
-
Kaip apsaugoti tiek save, tiek savo turtą nuo klimato reiškinių?6
Jau kelias paras Lietuvoje siaučia smarkios vėtros. Gelbėtojai jas spėjo praminti vienomis aršiausių šiemet. Plačiau apie vėtras ir jų padarinius LNK žurnalistas kalbėjosi su Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento ci...