S. Paltanavičius: gamtoje dėsningų pokyčių buvo ir anksčiau

Lietuvoje – vasara. Gal ne tokia, kokios laukėme ir tikėjomės. Tačiau šių dienų šiluma bando atpirkti visas sudužusias mūsų viltis. Pabrėžiu – mūsų viltis, nes kartais mes norime per daug. Gamta gali tik tiek, kiek gali, kiek reikia jai pačiai ir jos vaikams...

Mes suprantame, kad vasarą privalome įsivaizduoti kitaip. Ypač dabar...

Jau šventėme šventą Oną, taigi – pradėjome javapjūtę ir patyrėme visai kitokios vasaros įspūdžius. Ne visur Lietuvoje javai nugelto, tačiau Suvalkijoje į aruodus tikrai jau pabiro pirmasis šių metų derlius. Javapjūtė greitai įsibėgės, tiesa, gali būti, kad teks laviruoti tarp giedros ir lietaus, tarp permirkusių dirvų ir sausų. Tačiau ar gali būti kitaip, juk lietuviška vasara gali būti visokia. Šiemet ji – tokia.

Javapjūtės pradžios su nekantrumu laukia ne tik ūkininkai, kuriems labai svarbus šių metų derlius. Nukirstų javų vietoje nusidriekiančios ražienos taps nauju kraštovaizdžio spalvų potėpiu. Dar svarbesnės jos gyvajai gamtai, nes kiekvienas ražienų laukas įgauna naują funkciją, tampa traukos objektu žvėrims ir paukščiams.

Žinoma, gamtoje dėsningi pokyčiai buvo ir anksčiau: visų pirma, į augančius javus persikėlė daugelis paukščių, ypač kurapkų ir putpelių, griežlių, o į išstypusius rugius iš miškų atskubėjo stirnos ir šernai.

Tiesa, naujos žemaūgės javų veislės tampa vis mažiau priimtinos žvėrims, tačiau, neradę tinkamų sąlygų, jie įsikuria gretimuose krūmynuose, laukų miškeliuose – kad tik toliau nuo miško, nuo uodų ir trikdymo.

Pieninė grūdų branda, o paskui – jau daug maistingesni, bet sukietėję grūdai tapo labai patrauklūs šernams. Ražienų plotai reiškia, kad viso šio malonumo žvėrys ir paukščiai neteko.

Tačiau atviros ražienos tampa nauju traukos objektu. Po javapjūtės pabirę grūdai čia suvilioja karvelius keršulių, gerves, vakarais į ražienas atskrenda maitintis antys. Dieną ražienose stebimos atskridusios pilkosios žąsys, kurias labiausiai traukia želmenys ir švelnūs lapai. Čia pat nusileidžia pulkai varnėnų, kuriems ražienose gausu vabzdžių.

Jau javapjūtės metu paskui kombainus žirglioja gandrai – jiems labai rūpi technikos išbaidyti pelėnai, žiogai. O darbams nurimus, paukščiai į laukus skrenda visada – čia didelė vabzdžių koncentracija, jiems sunku slapstytis, tad laimikis garantuotas.

Gandrai ražienose lankysis ilgai, čia leisis iš lizdų pakilę jaunikliai. Iki gandrų išskridimo lieka vienas mėnuo, tad jau nėra kada žvalgytis, reikia mankštinti sparnus, kaupti energiją būsimam ilgam skrydžiui į žiemavietes.


Šiame straipsnyje: gamtapokyčiai gamtoje

NAUJAUSI KOMENTARAI

Galerijos

Daugiau straipsnių