- LRT radijo laida „Ryto garsai“, LRT.lt
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Lietuvoje – vasara. Matėme tik mažą dalelę kalendorinės šių metų vasaros, o atrodo, kad ji su mumis jau labai ilgai. Tiesa, geriau sakyti – tai mes esame su ja... Ar ilgas tas mūsų buvimas vasaroje?
Skaičiuojant paprastai – bent trejetas savaičių. Jei kas nenori sutikti su tokia žinia, tegul pasižvalgo gamtoje: čia regimi jau ne vasaros pradžios ženklai ir apčiuopiamas šios vasaros įdirbis.
Šiluma. Šiluma ir saulė. Daug daug saulės – na, ar ne to mums reikia iš vasaros? Visa tai yra – imkite, džiaukitės! O lietus? Štai ko mums trūksta. Lietaus. Sukinėjosi jis čia, tai vienur pakrapnojo, tai kitur. Tačiau ištroškusiai žemei reikia ne tiek. Jei klausiama, ar gamtos nekamuoja sausra, atsakymas aiškus – gamta dar laikosi, nors mielai priimtų lietaus dovanas.
Didžiosios bėdos – laukuose, kur džiūsta javai. Vilniaus krašte stebėjausi ant kalnelio išstypusiais rugiais. Jie buvo ne plaukiantys, kaip dainoj sako „gražiai melsvi“, bet išbalę, gelstelėję. Gali būti, kad jų šiaudai jau džiūsta, taigi gyvenimui jų neprikeltų net ir ilga smagi liūtis.
Kai kas javus sėjo vėlai, tik gegužės viduryje, todėl iki šiol taip ir nesulaukė želmenų – grūdai ilsisi pelenais virtusioje dirvoje ir laukia drėgmės.
Sakome – gamtai tokia vasara pavojinga, nes didėja miškų gaisringumas. Taip, daug kur jis yra pačios aukščiausios klasės. Tačiau ir vėl turime būti tikslūs: pati gamta ir miškai nedega, net ir braškėdami nuo sausros jie lieka gyvi. Viskas sukasi apie mus, žmones – beveik visus gaisrus sukelia žmogaus rankos.
Skaudžiausia, kad neretai tai padaroma tyčia. Todėl mes turime suprasti savivaldybių sprendimus apriboti žmonių lankymąsi miškuose. Kol kas, laikinai – baigsis sausasis periodas, ir mes patrauksime grybų ar uogų ieškoti.
Beje, dar apie buvimą gamtoje.
Ar mums visada joje reikia ugnies? Kodėl kaskart turime kurti laužus, kai tam nėra jokio poreikio? Jei apie tai pagalvotume dar tik ruošdamiesi į gamtą, viską organizuotume kitaip.
Poilsiaujantiems siūlau atkreipti dėmesį į paukščius, jų balsus ir garsus. Daugelis paukščių peri ar jau turi jauniklių. Jie lizdus susuko negalvodami apie tai, kad greta įsikurs žmonės, kad visą dieną trukdys perėti ir maitinti paukščiukus. Jie apie tai praneša – ciksi, traška, straksi šakomis, nerimauja.
Dažnai žmonės žiūri į juos ir sako: kaip gražu... O iš tikrųjų turėtų pasitraukti, nes jų buvimas kelia grėsmę trapiai gyvybei: ilgiau nešildomi kiaušiniai sušąla, jaunikliai žūsta iš bado...
Vasara paruošė daug dovanų. Tiesa, kai kurios jų išdžiūvo, sunyko. Tačiau mes galime tik stebėti tokį gamtos vyksmą, žiūrėti ir prisiminti. Vertinti gamtos reiškinius galių mums nesuteikta. Gal ir gerai...
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Seniausias medis pasaulyje: tiksli pušies augimo vieta slepiama1
Gajoji pušis (viena brislekono pušų rūšių), pavadinta biblinio personažo Metušelacho, gyvenusio 969 metais, vardu, yra seniausias medis Žemėje, rašo „IFLScience“. ...
-
Siaučia geomagnetinė audra: medikai perspėja širdininkus2
Žemėje siaučia geomagnetinė audra. Šįsyk ji išskirtinė savo dydžiu. Pirmadienį Lietuvoje jos stiprumas pasiekė net šešis balus ir toks intensyvumas truks iki pat antradienio vakaro. Medikai ypač perspėja širdies li...
-
Užfiksuokite baltojo gandro lizdą Kauno mieste!5
Kovo 25 d. minima Gandro diena. Baltasis gandras (Ciconia ciconia) – Lietuvos nacionalinis paukštis, glaudžiai susijęs su šalies kultūra ir tautosaka. Jis laikomas ekologiškos gamtos ir gyventi sveikos aplinkos indikatoriumi...
-
Lietuvoje – išskirtinės geomagnetinės audros: medikai siunčia perspėjimą1
Žemėje jau nuo sekmadienio siaučia geomagnetinė audra. Šįsyk ji išskirtinė savo dydžiu. Prognozuojama, kad Lietuvoje pirmadienį jos stiprumas pasieks net šešis balus ir tęsis iki pat antradienio vakaro. Medikai perspėja, k...
-
NASA: pasaulinis jūros lygis pakilo dėl reiškinio „El Nino“ ir klimato kaitos1
Vidutinis pasaulinis jūros lygis 2022–2023 metais pakilo maždaug 0,76 cm – beveik keturis kartus daugiau nei ankstesniais metais, ketvirtadienį pranešė NASA, šį didelį šuolį aiškindama meteorologiniu reiški...
-
Į Žardės tvenkinį sugrįžo retas paukštis7
Ornitologai prie Žardės tvenkinio jau tyko sugrįžusio reto paukščio – šalminės anties. Įspūdingų spalvų patinėlis parskrido prieš gerą savaitę ir jau sukiojasi aplink vietines antis. ...
-
Trys gamtai svarbios dienos: kaip kiekvienas gali prisidėti1
Gamtos mylėtojai visame pasaulyje šią savaitę mini tris svarbias aplinkosauginių iniciatyvų datas, kurios simboliškai eina viena po kitos: kovo 20-ąją – Pasaulinę Žemės dieną, kovo 21-ąją – Tarptautinę miškų dien...
-
Specialistai patarė: kada galima pradėti sodinti pirmąsias gėles?1
Nors saulė Lietuvoje dar lenda nenoriai ir vis spaudžia šaltukas, gėlininkai sako, kad šiemet pavasaris atėjo anksčiau nei tikėtasi. Niūrų pavasarį jau nuspalvino tūkstančiai įvairiaspalvių našlaičių žiedų. Našlait...
-
Gamtos fotografė K. Rudokaitė: mano sodyba – gyvūnų namai, aš – tik svečias4
Socialiniuose tinkluose gamtos fotografijomis ir filmuotais vaizdais iš savo sodybos išgarsėjusi Kristina Rudokaitė save vadina gamtos žmogumi. Nenuostabu – gyventi Anykščiuose, dirbti Antano Baranausko ir Antano Vienuolio-Žukau...
-
JT: praėjusiais metais buvo pasiekti pasauliniai karščio rekordai
Jungtinių Tautų Pasaulinė meteorologijos organizacija (WMO) antradienį paskelbė metinę klimato būklės ataskaitą, kurioje patvirtino preliminarius duomenis, rodančius, kad 2023-ieji buvo patys karščiausi kada nors užfiksuoti metai. ...