S. Paltanavičius: nemalonios staigmenos gamtoje nesibaigia

  • Teksto dydis:

Lietuvoje – spalis. Ši savaitė kaip reta šį rudenį buvo graži ir švelni, regėjome net saulės... Tiesa, lietaus – taip pat. Kai spalis persirito antron pusėn, galėjome konstatuoti, kad iš 15 šio mėnesio dienų be lietaus buvo tik trys.

O ir tas lietus buvo vis įkyrus, ilgai trunkantis ir, mūsų akimis, visai nereikalingas, nes drėgmės – pilni laukai, pilnos upės ir ežerai.

Taigi, kai šią savaitę atšilo, įvyko stebuklas. Sakytum, kad kas lengva ranka pažadino mūsų ir gamtos pasaulį. Mes, sulaukę saulėtų orų, ne tik grožėjomės ar darbus dirbome. Jei patys to nesupratome, turime žinoti, kad pasikeitė mūsų nuotaikos.

O gamtoje... Gamtoje, sakytum, lyg nebuvę to lietaus ir vėsos. Keliavau po kraštą ir negalėjau atsistebėti: ore čirškavo vieversių pulkeliai, kliksėjo žąsys ir trimitavo gervės, šnarėjo sparnais varnėnai. Pabaly prie bebrų tvenkinio ore uodus medžiojo žalias laumžirgis, skraidė drugiai žiemsprindžiai.

O dabar – apie jau iškeliaujančius šių metų širšuolus, širšes, apie kurias savo laiške mums rašo Janina Breivienė iš Zarasų: „Mūsų sodo inkile pernai perėjo zylės, išvedė gausų pulką zyliukų. Šiemet inkilas buvo tuščias, tik vasaros pabaigoje zylių namuose įsikūrė širšės. Ką mums reikia daryti, kad kitąmet inkile vėl galėtų perėti paukščiai?“

Toks atvejis – nenaujas ir neretas. Šiuo metu širšių lizdas jau tuščias, nes visos darbininkės žuvo, o motina, kuri kitąmet viena pati pradės kurti šeimą, pasislėpė kažkur plyšyje. Todėl galima inkilą išsikelti žemėn ir visą jos viduje buvusį širšių lizdą išvalyti, nugrandyti sieneles. Nereikia palikti ir seno zylių lizdo – paukščių namai turėtų būti visai švarūs.

Dabar šiam darbui – pats tinkamiausias laikas. Ne mažiau svarbu ir tai, kad tuščias, švarus inkilas labai pravers žiemojantiems paukščiams. Zylės, geniai, bukučiai, žvirbliai inkiluose nakvoja, jiems čia ir saugu, ir daug šilčiau nei pasislėpus tarp medžio šakų.

Prieš savaitę Arūnas Pranaitis iš Žuvinto rezervato pranešė apie prie saugomos pelkės pakelyje surastą negyvą meškėną. Tai buvo netikėta, sakyčiau, labai nelaukta staigmena.

Tačiau tuo niekas nesibaigė – prieš keletą dienų pastatytos kameros užfiksavo dar vieną meškėną – šįkart gyvą, sveiką. Žvėrelis atrodė gerai įmitęs, pasiruošęs žiemai. Šis faktas liudija, kad jis čia gyvena jau ilgėliau, kad yra prisitaikęs prie aplinkos.

Taigi, dabar medžiotojai kviečiami atkreipti ypatingą dėmesį į šiuos gyvūnus, kurie yra paskelbti invaziniais ir medžiojami visus metus. Žinoma, jei pavyktų sumedžioti meškėną, tokia dovana apsidžiaugtų Tado Ivanausko zoologijos muziejaus darbuotojai.

Nuo spalio 15-osios prasidėjo medžioklės varant. Beje, ir vilkų medžioklės sezonas. Mus pasiekė žinios, kad jau sumedžioti pirmieji vilkai. Primename, kad šiame sezone pagal nustatytą limitą leista sumedžioti 60 vilkų.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Hmm..

Hmm.. portretas
...o aš vis galvojau kur ir kaip tos širšės žiemoja?Pasirodo karalienė turi savo apartamentus žiemai plyšyje, o visos kitos - amen.Ot kokia ta mūsų Motina-Gamta..Ačiū profesoriau.

Geofizikas Romualdas Zubinas-Tęsėjas

Geofizikas  Romualdas  Zubinas-Tęsėjas portretas
Esu gamtos vaikas. Ilgą laiką Sibire gamta mus ir maitino. Pagrindinis maistas buvo meškažolė, avižos ir, kai jau paaugome, - švilpikai bei kiedrų riešutai ir miško uogos. Tačiau, kiek karo, tiek ir pokario metais turėjau puikius mokytojus. Beja, Sibire neturėjau jokio supratimo ir apie Lietuvos bei Pasaulio praeitį! Tačiau 1955 metais, būtent Sibire, sutikau Leningrado archeologijos profesorių, kurių, apart K.Baršausko, Lietuvoje man sutikti neteko. Šiems profesoriams aš esu dėkingas ir dabar, Beje, man jie yra ir bus žmoniškumo etalonais. Būtent jiems turiu būti dėkingas ne tiktai aš, bet ir Lietuva bei Pasaulis, kad yra atrasti TREČIASIS IR KETVIRTASIS ŽEMĖS AŠIES FIZINIAI JUDĖJIMAI, KURIE PAAIŠKINA - NE TIKTAI KAIP, BET IR KODĖL ŽEMĖJA KLIMATAS KINTA?!
VISI KOMENTARAI 2

Galerijos

Daugiau straipsnių