- LRT radijo laida „Ryto garsai“, LRT.lt
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Lietuvoje – žiema. Ko gero, šio smagaus dešimtadienio, kuriuo išlydima kalendorinė žiema, niekas nesitikėjo. Arba netikėjo, kad po lengvos švelnios žiemos dar pavyks pamatyti kažką panašaus į lietuvišką tradicinę žiemą.
Savo charakteriu šis šaltasis dešimtadienis lyg ir netilpo į vasario orų charakterio apibūdinimus – buvo vienodai šaltas ir žvarbus. Didžiausia laimė – kasdien švietusi saulė, kurios žiemą pas mus nebūna per daug.
Atverčiame kovo kalendoriaus lapą. Jame pažymėta pavasario pradžia. Jos teks dar palaukti, nors šalčiai ruošiasi trauktis – iš pietvakarių nešama šiluma turėtų pakeisti orus. Net nežinia, kas mums geriau, – ar smagus šaltukas, ar šlapdriba, ledu apkepę takai ir keliai. Rinktis neleista, todėl priimsime viską, ką duos gamta.
Beje, šiomis šaltomis dienomis ne kartą girdėjau klausiant, o kada ta žiema pasibaigs. Žinoma, taip paklausti dera po trejeto „rimtos“ žiemos mėnesių – dabar tai skambėjo keistai. Matyt, geriau tiktų klausimas, ką mums paliks šios dešimt šaltų dienų. O be ženklo jos neišeis.
Lietuva – didelė šalis. Rytiniame jos pakraštyje, šiaurėje sniego yra bent per gerą sprindį. Taigi, čia sniegas uždengė žemę, daug ką apsaugojo nuo šalčio. Tiesa, nuo sušalimo jis saugojo ežerų ledą – po sniego pūku jo sluoksnelis storėjo labai nežymiai.
Ant didžiųjų Aukštaitijos ežerų ledas vos 10–15 cm. Tačiau vakarų ir pietvakarių krašte be sniego storėjo ne tik ledas, bet ir įšalo sluoksnis. Čia žemė įšalo jau daugiau kaip pusę metro. Ūkininkai kalba, kad tai gali pavėlinti šio pavasario arimą ir sėją.
Prieš savaitę, vasario 24-ąją, turėjo sugrįžti vieversiai. Sąlygų juos pasveikinti nebuvo, paukščiai tebėra kažkur prie šaltojo fronto krašto – o jis siekia net Vidurio Europą. Tik pirmąją kovo dekadą, šylant orams, galime tikėtis vieversių, varnėnų, pempių, gervių. Paukščiai tikrai neskubės, nes tikrasis pavasaris gana vangus ir turėtų prasidėti tik apie kovo vidurį.
Net ir per didžiuosius šalčius nerimo zylės – aukštyn kylanti saulė daug svarbesnė už kitus aplinkos veiksnius. Geniai, bukučiai, kovai, o vakarais – naminės pelėdos įsijungė į bendrą pavasario nuojautos pasveikinimą.
Paskutiniai akordai lapių rujoje, vis dar tęsiasi vilkų, lūšių ruja – gamtoje laiką skaičiuoja ne kalendorius ir termometras, o kur kas svarbesni veiksniai. Kai kurių jų net neįmanoma įvardyti – tiesiog jie yra, pagal juos dėliojamas gyvenimas, gyvybės ciklai.
Apdairieji pavasariui ruošėsi žiemą – sukalė inkilus, surūšiavo augalų sėklas, net pasėjo ir augina daigus, kurių prireiks po poros mėnesių. Kiti visa tai daro dabar. Gal ir ne per vėlu. Svarbu inkilus iškelti per kovą. O augalus sėti, sodinti tada, kai šalnos ir žiemos sugrįžimai negali pažeisti jų daigų.
Apie tai dar bus laiko kalbėti ir tą daryti – esame tik pačioje kalendorinio pavasario pradžioje.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Seniausias medis pasaulyje: tiksli pušies augimo vieta slepiama
Gajoji pušis (viena brislekono pušų rūšių), pavadinta biblinio personažo Metušelacho, gyvenusio 969 metais, vardu, yra seniausias medis Žemėje, rašo „IFLScience“. ...
-
Siaučia geomagnetinė audra: medikai perspėja širdininkus2
Žemėje siaučia geomagnetinė audra. Šįsyk ji išskirtinė savo dydžiu. Pirmadienį Lietuvoje jos stiprumas pasiekė net šešis balus ir toks intensyvumas truks iki pat antradienio vakaro. Medikai ypač perspėja širdies li...
-
Užfiksuokite baltojo gandro lizdą Kauno mieste!5
Kovo 25 d. minima Gandro diena. Baltasis gandras (Ciconia ciconia) – Lietuvos nacionalinis paukštis, glaudžiai susijęs su šalies kultūra ir tautosaka. Jis laikomas ekologiškos gamtos ir gyventi sveikos aplinkos indikatoriumi...
-
Lietuvoje – išskirtinės geomagnetinės audros: medikai siunčia perspėjimą1
Žemėje jau nuo sekmadienio siaučia geomagnetinė audra. Šįsyk ji išskirtinė savo dydžiu. Prognozuojama, kad Lietuvoje pirmadienį jos stiprumas pasieks net šešis balus ir tęsis iki pat antradienio vakaro. Medikai perspėja, k...
-
NASA: pasaulinis jūros lygis pakilo dėl reiškinio „El Nino“ ir klimato kaitos1
Vidutinis pasaulinis jūros lygis 2022–2023 metais pakilo maždaug 0,76 cm – beveik keturis kartus daugiau nei ankstesniais metais, ketvirtadienį pranešė NASA, šį didelį šuolį aiškindama meteorologiniu reiški...
-
Į Žardės tvenkinį sugrįžo retas paukštis7
Ornitologai prie Žardės tvenkinio jau tyko sugrįžusio reto paukščio – šalminės anties. Įspūdingų spalvų patinėlis parskrido prieš gerą savaitę ir jau sukiojasi aplink vietines antis. ...
-
Trys gamtai svarbios dienos: kaip kiekvienas gali prisidėti1
Gamtos mylėtojai visame pasaulyje šią savaitę mini tris svarbias aplinkosauginių iniciatyvų datas, kurios simboliškai eina viena po kitos: kovo 20-ąją – Pasaulinę Žemės dieną, kovo 21-ąją – Tarptautinę miškų dien...
-
Specialistai patarė: kada galima pradėti sodinti pirmąsias gėles?1
Nors saulė Lietuvoje dar lenda nenoriai ir vis spaudžia šaltukas, gėlininkai sako, kad šiemet pavasaris atėjo anksčiau nei tikėtasi. Niūrų pavasarį jau nuspalvino tūkstančiai įvairiaspalvių našlaičių žiedų. Našlait...
-
Gamtos fotografė K. Rudokaitė: mano sodyba – gyvūnų namai, aš – tik svečias4
Socialiniuose tinkluose gamtos fotografijomis ir filmuotais vaizdais iš savo sodybos išgarsėjusi Kristina Rudokaitė save vadina gamtos žmogumi. Nenuostabu – gyventi Anykščiuose, dirbti Antano Baranausko ir Antano Vienuolio-Žukau...
-
JT: praėjusiais metais buvo pasiekti pasauliniai karščio rekordai
Jungtinių Tautų Pasaulinė meteorologijos organizacija (WMO) antradienį paskelbė metinę klimato būklės ataskaitą, kurioje patvirtino preliminarius duomenis, rodančius, kad 2023-ieji buvo patys karščiausi kada nors užfiksuoti metai. ...