S. Paltanavičius: šiandien didžiausi mūsų rūpesčiai yra du

Dar nereikia skaičiuoti vasaros dienų, dar nemažai jų liko. Jei bandysite tą daryti, iš karto perspėju – gamtoje matematika ne visada tinka ir laikas čia matuojamas visai kitokiais matais. Kadangi vasara, kaip ir žiema, yra tikrasis metų laikas, ji gali užtrukti, persikelti į rugsėjį, todėl bent jau slapta turėkime viltį jos glamonėmis mėgautis ilgiau, nei sako kalendorius.

Šiandien didžiausi mūsų rūpesčiai yra du – atostogos ir javapjūtė. Nors jų niekaip negali apibendrinti, jie turi vieną svarbų bendrą bruožą – priklauso nuo orų. Todėl orų tema visada gyva, kai kas norėtų viską žinoti iki pat... na, iki savo atostogų galo. Arba iki javapjūtės pabaigtuvių.

Tad kaip ten su tais orais? Ar galima ką nors spėti, pagal prognozes pabandyti sudėlioti savo planus? Gal ir galima, bet ar verta... Lietuva – didelė šalis, apibūdinti jos orus ir dar pasakyti, ko galima laukti artimiausias tris savaites, be galo sunku.

Atrodo, kad vasara atsisveikins šiltai, bet tikrai nevargins sausra. Šių metų pavasaris ir vasara sugrąžino, sulygino vandens balansą gilesniuose sluoksniuose, pripildė ežerus ir upes. Dažni lietūs, sakytum, turėję permerkti dirvas, to nepadarė – gal tik molinguose dirvožemiuose yra kiek šlapiau. Kitur, žiūrėk, viena diena be lietaus – ir kombainai be vargo suka į laukus.

Mums ši vasara turėtų išlikti atmintyje kaip tikra lietuviška – nei per karšta, nei per vėsi. Pasižiūrime į pranešimus apie Pietų Europoje siaučiančias kaitras ir pražūtingą sausrą ir atsidūstame – ačiū Dievui, nors pas mus kitaip.

Karveliai keršuliai pasklido po laukus ir ražienas – vis regime jų pulkelius, o dar dažniau matome paukščius, sutūpusius ant laidų. Gali būti, kad greitai jų vis mažės – ne todėl, kad lesalo pritrūks ar diena taps per trumpa. Tiesiog ateis laikas išskristi, o tokiam gamtos sprendimui nesipriešina niekas.

Beje, visi vasaros paukščiai atsisveikina. Ar pas jus dar nardo čiurliai? O gandrai? Ar dar sugrįžta į savo lizdą? Jei taip, atsisveikinkite su jais, palinkėkite gero kelio, nes kas ten žino, kurią dieną jie iškeliaus.

Ar dar nepamiršote, kad paprastai nuo rugpjūčio pradžios būdavo renkamos bruknės? Taip buvo tada, kai viskam nustatydavo terminus – ne tik bruknėms, bet ir spanguolėms rinkti. Dabar, atrodo, gamta pati juos sukuria.

Štai keliaudamas po miškus visur ieškojau prinokusių bruknių, tačiau neradau tokių, kad sauja brauktum ir imtum visas raudonas, skanias. Ką ten slėpti – jos dar beveik žalios. Tiesa, bruknių šįmet bus daug – jau yra daug. Tik neskubėkite, nerinkite žalių. Žinau, kad daug kas dar gyvena taip – o ką, jei kaimynas nurinks? Patikėkite, uogų užteks visiems. Kaip ir grybų.

Tiesa, su grybais yra jau kitaip – jiems tikrai nieko nereiškė pavasario šalnos. Tačiau jų augimo nepažadino nei lietūs, nei šiluma. Voveraičių galima prisirinkti – ne krepšius, bet sau, pietums. Ko gero, to ir pakanka, juk giria ne to mus kviečia.

O kiti grybai... Jų tiesiog nėra arba randi vieną kitą. Prieš porą dienų vaikščiojau po miškus ir radau pusę kibiro voveraičių, vieną aitrųjį baravyką, kurį Suvalkijoje dėl kartėsio vadinome zuikbaravykiu, keturias sveikas ūmėdes, tris gudukus – ir viskas. Net tikrąsias raudonas musmires radau tik dvi, ir tas pačias pavargusias, jau grybinių uodelių lervučių suvarpytas. Pasirodo, šioms musmirė visai nebaisi.

Į ražienas kas rytą iš savo pelkių atskrenda gervės. Čia pat nusileidžia gandrai – nors šie paukščiai ir panašaus dydžio, bet jų gyvenimas dabar išsiskirs. Gervės liks ilgesniam laikui, iki spalio vidurio, telksis į pulkus, stebins ir džiugins mus savo skrydžiais ir skardžiais trimitais.

O mums čia pat Žolinė – paskutinė didelė vasaros šventė. Bus dar šv. Baltramiejus, bet jis skirtas tik gandrams išlydėti. Mums Žolinė yra lyg visų metų derliaus pagerbimas – ne veltui į Žolinių puokštes renkami ne tik žydintys žolynai, bet ir daržo, sodo, laukų derliaus šakelės.

Tačiau šventės net ir gamtoje eina ir praeina, po jų mes sustojame, nes reikia apsižvalgyti, įvertinti tai, kas mūsų laukia.

Po Žolinės gamtoje ieškosime gyvybės ir bandysime kuo ilgiau pratęsti savo buvimą su vasara. Tai tikrai nėra sunku. Tačiau turime susitarti: jokiu būdu negalime kritikuoti gamtos ir jos dėsnių – neturime tam teisės. Pats geriausias būdas – būti šalia, matyti, stebėti ir suprasti.

Įveikusiems šį reikalavimą, vasara atsivers naujomis spalvomis, kvapais ir jai įprasta ramybe. Ko dar iš jos galime norėti?



NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

  • Minijoje Plungės rajone gaišo žuvys
    Minijoje Plungės rajone gaišo žuvys

    Minijos upėje Plungės rajone nugaišo kol kas nepatikslintas kiekis žuvų. ...

    1
  • Po Klaipėdą migravo briedis
    Po Klaipėdą migravo briedis

    Po uostamiestį sekmadienio rytą klaidžiojo briedis. Laukinis gyvūnas buvo pastebėtas keliose vietose šiaurinėje miesto dalyje.  ...

  • Kai kurie paukščiai danguje praleidžia 95 procentus savo gyvenimo
    Kai kurie paukščiai danguje praleidžia 95 procentus savo gyvenimo

    Lietuvoje – vis dar vasara, jau tikrai brandi, prisirpusi ir dosni. Savo turtais ji dalijasi su visais, o mums tenka pati gražiausia dovana – puikūs orai, saulė, maudynės, tinkamos sąlygos javapjūtei. Ar ko nepamiršome? Na, žinoma, ki...

  • Išsiveržė San Kristobalio ugnikalnis
    Išsiveržė San Kristobalio ugnikalnis

    San Kristobalio ugnikalnis, aukščiausias Nikaragvos kalnas, penktadienį pradėjo spjaudyti pelenus ir siera dvokiančias dujas, pasiekusias mažiausiai keturis kaimyninius miestelius ir kaimus. ...

    1
  • Itin reta veislė: šunys-dainininkai
    Itin reta veislė: šunys-dainininkai

    Naujosios Gvinėjos staugiantieji šunys, kartais dar vadinami dainininkais – vieni rečiausių šunų planetoje, mat išlikusių nelaisvėje jų yra vos šimtas. ...

  • Mokslininkai: Grenlandijos ledynai tirps sparčiau
    Mokslininkai: Grenlandijos ledynai tirps sparčiau

    Grenlandijos ledynai artimiausiais metais tikriausiai tirps sparčiau, nors pastaruoju metu šis procesas buvo sulėtėjęs, trečiadienį paskelbė mokslininkai, atradę naujų ledynų slinkimo ypatumų. ...

  • Gamtininkai ragina kovoti su rykštenėmis
    Gamtininkai ragina kovoti su rykštenėmis

    Gamtininkai ragina kovoti su pievas, laukus, pakeles geltonais žiedais užtvindžiusiomis rykštenėmis, nes tai mūsų šaliai svetimas augalas, išstumiantis vietines rūšis. ...

  • Gamtininkas: vasarai visai nepatinka kalbos apie atsisveikinimą
    Gamtininkas: vasarai visai nepatinka kalbos apie atsisveikinimą

    Esame jau antroje rugpjūčio pusėje, taigi – dar vasaroje, kuri nepaliauja mūsų stebinti savo orais ir reiškiniais. Ką tik regėjome, kaip tikina meteorologai, karščiausią šios vasaros dieną, paskui skirtingus Lietuvos region...

  • Emilės svajonė – savas zoologijos sodelis
    Emilės svajonė – savas zoologijos sodelis

    Domeikavoje gyvenanti Emilė Šmidtaitė nuo ankstyvos vaikystės tempė į namus visokius smulkius gyvius, kokius tik rasdavo gamtoje. Tačiau ir dabar trylikametės Emilės galva pramušta dėl įvairių gyvūnų, kurių įvairovė stebina ne vie...

    5
  • Senovinis laumžirgis pavadintas garsaus britų gamtininko vardu
    Senovinis laumžirgis pavadintas garsaus britų gamtininko vardu

    Didžiosios Britanijos televizijos laidų apie gamtą žvaigždė Davidas Attenborough (Deividas Atenboras) trečiadienį pagaliau įgijo sparnus: mokslininkai jo vardu pavadino 100 mln. metų senumo laumžirgį. ...

Daugiau straipsnių