- LRT Radijo laida „Gamta – visų namai“, LRT.lt
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Dešimtį dienų gyvenome tikroje žiemoje, o dabar žiūrime tai į kalendorių, tai į šylančius orus ir svarstome – kažin kur esame? Turėtume būti pakeliui į pavasarį, nes ir metas tam jau tinkamas, ir saulutė kyla aukštai.
Diena trunka beveik 11 valandų, tad saulėtu oru užuovėjoje net didesnis šaltis negali užgniaužti šilumos. Pats gražiausias dalykas šaltą žiemos dešimtadienį buvo žvilgantis sniegas, nuplikusios kupstų viršūnės ir ant medžių šakų pakibę varvekliai.
Tie varvekliai visada simbolizuoja žiemos silpnumą ir skelbia jos pabaigą. Visa tai trapu: ir varvekliai, ir pati žiemos pabaiga. Juk pakanka menkiausio vėjelio, ir keletą dienų tirpsmo vandens bei šalčio kurtas varveklis tyliai atsiskiria nuo šakelės, sužvilga ore ir sminga į sniegą.
Taip, o žiemai taškas dar nepadėtas. Negalime to žinoti, bet žiema, kiek norės, tiek kartų sugrįš. O mes, manau, jos atsiprašysime... Na, štai ir dabar – per šlapdribas jau sakome, kad geriau būtų ilgiau užtrukusios šaltosios dienos... Gal ne tokios šaltos, bet žiemiškos.
Kas jau kas, bet zylės dabar yra pačiame savo laimės pakilime. Vasario 24-ąją, prieš savaitę, šventėme Vieversio sugrįžimo dieną, nors ir žinojome, kad toks oras – ne jiems. Sekmadienį – Kovarnių, arba Kovų, diena, jie čia, su mumis, jau kvarksi sau medžiuose ir žvalgosi vietų, kur buvo pernykštė kolonija.
Tačiau turime žinoti, kad dabar čia matomi kovai pas mus praleido žiemą, todėl jų sugrįžėliais paukščiais vadinti kažkaip neišeina. Kita jų dalis parlėks jau greitai. Kovų kolonija atgimsta palaipsniui – pradžioje pradeda šurmuliuoti pats jos vidurys, jame įsikuria judriausi, stipriausi, populiacijai vertingiausi paukščiai. Atskridusieji vėliau, silpnesni, ne tokie stiprūs ir svarbūs kovai kuriasi pakraščiuose.
Negi keletas kietmetrių medienos mums brangiau nei paskutinės kurtinių tuokvietės?
Beje, prie lizdų kolonijose grįžta ne tik kovai. Neseniai tai vienur, tai kitur sušmėžavo juodų kormoranų pulkeliai, gali būti, kad jie į savo kolonijas sugrįš jau dabar.
Kai kas sako – invaziniai tie kormoranai, nuo jų neapsiginsi. Tačiau iš tikrųjų tai yra mūsų, vietinė, rūšis. Kaip žinote, per keletą paskutinių šimtmečių jų gausa tai kildavo, tai vėl būdavo sumažinama – paprastai kormoranus šaudydavo kolonijose ir paukščiai negalėdavo išperėti jauniklių. Šįkart paukščiams pasisekė – daugiau kaip prieš 30 metų pasirodę paukščiai palengva išplito, nes niekas jų specialiai nenaikino, negriovė lizdų.
Be to, noriu priminti, kad kormoranų negalima vadinti invazine rūšimi. Invazinės – svetimžemės augalų, grybų ar gyvūnų rūšys, kurios atvežtos, išplatintos žmonių ne tik gerai adaptuojasi prie mūsų sąlygų, bet ir tampa pavojingos vietinėms rūšims. Iš kur jos atsirado? O, didelės paslapties čia nėra, nes kai ką net mes laikome ar auginame...
Taigi visai nedaug ko reikia – tik patiems imti pavyzdžius iš gamtos, nedaryti to, ko nedaro ji pati, ir neturėsime jokių problemų.
Sakysite, kad tai siekiamybė... Ji reali, bet mes taip greitai viską pamirštame. Kad ir tai, jog jau kovas ir laikas kraustytis iš miškų, baigti didžiuosius kirtimus. Mums jau visko pakako, tegul ir gamta pailsi.
Ypač to reikia kai kuriems paukščiams, kurie jau sugrįžo prie lizdų. Dabar nuo lizdo nubaidyti jūriniai ereliai vargu ar prie jų sugrįš... Ir didieji apuokai... O kurtinių tuokvietę išbaidys bet kokia technika, jau nekalbant apie miško kirtimą.
Mes apie tai vis kalbame, visi girdi... Bet negi žmonėms tai nerūpi, negi keletas kietmetrių medienos mums brangiau nei paskutinės kurtinių tuokvietės?
Juk šie paukščiai negali pasirinkti kitų vietų, jie arba liks savo tuokvietėje, arba išsiblaškys po girią, pasklis, tuokvietė iširs ir sunyks. Kas prisiims atsakomybę už tokį jos sunaikinimą? O be viso kito, už tokius veiksmus yra numatytos rimtos baudos...
Žinome, kad gamtoje dabar nei pelėdos šiaip sau neūkauja, nei zylės gieda – vis pavasaris jas kažkur vilioja. O lapės dar rujoja – gali būti, kad vėsūs paskutinių dienų orai šiek tiek atidėjo, pratęsė jų vestuves. Dabar atšils, ir lapės skubės pasirūpinti būsima savo palikuonių karta.
Taip pat elgiasi lūšys, kurių ruja jau vyksta. Tas pat ir vilkų pasaulyje.
O žmonės susirūpinę ne tiek vilkų, kiek savo problemomis, ir skaičiuoja vilkus. Porą žiemų tą padaryti nebuvo sąlygų, šiemet tikimasi geresnės apskaitos – jos duomenys reikalingi darant sprendimus, kaip reguliuoti rūšies gausą.
Sunku pasakyti, ar pelėdos jau sugrįžo į jūsų rudenį iškeltą inkilą. Gali būti, kad jo sukalti ir iškelti nespėjote, todėl tą galite padaryti dabar. Ir kitais inkilais pasirūpinti, ir gandrų namais, ir daug kuo, ko prireiks tuoj, pavasarį.
Mes kviečiame prisiminti visus mūsų kaimynus – didelius ir mažus. Ir ne trupiniu ar vienadieniu dėmesiu juos pamylėti, bet ir didesniais darbais ar dovanomis.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Zoologijos sodo darbuotojai 7 metus manė, kad begemoto patelė yra patinas7
Japonijos zoologijos sodo darbuotojai net septynerius metus klaidingai manė, kad apgyvendinta begemoto patelė yra patinas. ...
-
Lietuvos kariuomenė mini plaukuotų didvyrių šventę: svarbiausia – kantrybė1
Lietuvos kariuomenėje minima Šuns diena, pasakojama LNK reportaže. ...
-
Būna ir taip: gandras jau kelis pavasarius mėgina susisukti lizdą ant „Laisvės“ paminklo8
Švėkšnos „Saulės“ gimnazijos kieme stovintis „Laisvės“ paminklas taip patiko vienam gandrui iš Švėkšnos, kad jis jau kelis pavasarius mėgina susisukti lizdą ant šio paminklo. Tačiau vieti...
-
Pamario prakeiksmas: žuvininkystės ūkiai nebeapsigina nuo kormoranų20
Kormoranai – pamario prakeiksmas. Žuvininkystės ūkis Kintuose nebeišmano, kaip atremti šių paukščių atakas. Kormoranai būriais puola į tvenkinius ir gvelbia ten auginamą žuvį, ypač mėgsta karpius. Žuvininkai sako i&scar...
-
Pokyčių gatvėje Fabijoniškėse – žalioji bendruomenės diena1
Balandžio 25 dieną, nuo 17 val. Vilniaus miesto savivaldybė kviečia Salomėjos Nėries ir aplinkinių gatvių gyventojus ir kitus vilniečius į bendruomenės šventę. ...
-
NASA specialisto pagalbos šauksmas: žmonės, tai labai blogai8
„Mes nemeluojame. Mes neperdedame. Žmonės, tai labai blogai“, – vaizdo įraše bene per ašaras sakė vienas iš NASA mokslininkų. ...
-
Dargana nerimą kelia sodininkams ir ūkininkams: kaip apsaugoti augalus nuo šalčių?1
Daug šalies regionų pirmadienį prabudo su sniegu ar bent šlapdribos likučiais. Dalis Šiaurės Lietuvos išvydo ir penkių centimetrų storio sniegą kiemuose. O Vakarų Lietuvoje nuo kritulių gausos užtvindyti ir uždaryti trij...
-
Įsigalioja draudimas Nemuno deltos regioniniame parke žvejoti karšius
Nuo balandžio 22 iki gegužės 20 dienos Nemuno deltos regioninio parko vandens telkiniuose įsigalioja draudimas žvejoti karšius, praneša Aplinkos ministerija. ...
-
Pajūryje aptiktas retas augalas4
Pajūrio regioniniame parke esančiame Šaipių kraštovaizdžio draustinyje vietos gyventojai aptiko senoviniuose darželiuose auginto vaistinio augalo augimvietę. Aiškėja, kodėl šį augalą senovėje lietuviai puoselėjo š...
-
Floristė savo darbais siekia džiuginti žmones5
Vis daugiau žmonių šalia pagrindinio savo darbo imasi kūrybinės veiklos, kuri jiems teikia malonumą. Viena tokių – komunikacijos specialistė Virginija Tulevičiūtė, iš natūralių, gamtoje randamų medžiagų kurianti išskir...