Šiemet krito jau tūkstantis maru užsikrėtusių šernų

  • Teksto dydis:

Lietuvoje toliau plintant afrikiniam kiaulių marui, šią savaitę aptiktas tūkstantasis nuo ligos kritęs šernas - kur kas daugiau nei pernai tuo pat metu. Be to, šią savaitę liga nustatyta kelių kiaulių ūkyje Panevėžio rajone.

Aplinkos viceministras Martynas Norbutas įsitikinęs, kad tokio didelio maro protrūkio nebūtų, jeigu dar 2013-ųjų sausį, kai užkratas aptiktas pirmuosiuose šernuose, būtų imtasi jų kiekio ir migracijos tyrimo.

Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba žada, kad dar šiais metais keliems šernams bus užkabinti antkakliai su siųstuvais, fiksuosiantys jų migraciją.

„Maras mažais žingsniais, bet juda. Ta liga drastiškai dideliais žingsniais nebėga. Tragedijos dar nėra. Liga kontroliuojama“, - BNS sakė tarnybos Skubios veiklos skyriaus vedėjo pavaduotojas Paulius Bušauskas.

Jis įspėja, kad marui apėmus Panevėžio rajoną, užkrato plitimas link Žemaitijos priklausys nuo to, kaip „reaguos Panevėžį supantys aplinkiniai rajonai“.

„Ką rodo Panevėžio ar Anykščių rajonų atvejai - jie jau turi atitinkamai 187 ir 315 užsikrėtusius šernus. Galima sakyti, kad liga pateko į tas vietas, kur šernų populiacija yra iš ties didelė ar didžiausia Lietuvoje“, - BNS sakė P.Bušauskas.

Pasak jo, daugiau užsikrėtusių šernų šiemet aptinkama todėl, kad juos radusiems žmonėms yra sumokamos premijos - po 30 eurų.

„Ieškotojai labai intensyviai dirba - yra net susiformavusios komandos  kelių žmonių, kurie eina ir ieško. Buvo berods Zarasuose vienoje vietoje 18 nugaišusių šernų rado, beveik 600 eurų už vieną kartą - geras uždarbis“, - sakė VMVT atstovas.

P.Bušauskas sako, kad kol kas Lietuvoje nėra nė vieno „sekamo“ šerno. Pasak jo, antkaklius šernams kabino lenkai, bulgarai, bet kol kas nežinomas eksperimento rezultatas.

Jis tikisi, kad mokslininkai pagaliau imsis tyrimų.

„Iš mokslo kol kas nematome susidomėjimo. Pradėjome raginti ir galvojame, kad greitu metu tie reikalai pajudės, nes liga aktuali ne vien Lietuvai, o mes esame buferinė zona, apsauganti didžiąsias valstybes“, - BNS tikino P.Bušauskas.

M.Norbuto teigimu, paskutinių trejų metų statistika rodo, kad šernų populiacija smarkiai mažėja.

„Tą sąlyginai lemia gyvūnų kritimas nuo maro, tačiau ne mažiau svarbus požiūris į medžiojimo standartus - keletą dešimtmečių Lietuvos medžiotojai saugojo šernes“, - teigė viceministras.

P.Bušauskas primena, kad aktyvesnio patelių medžiojimo reikalauja ne tik VMVT, bet ir Europos Sąjunga.

Šią savaitę Panevėžio rajone, Ąžuolytės kaime netoli Krekenavos nustatytas maras smulkiame kiaulių ūkyje. Tai jau 26 maro atvejis šiais metais gyventojų ūkiuose. 2016 metais buvo 16 tokių atvejų, o 2015 metais - 13.  

Liepos viduryje maru užsikrėtė didelė ferma - viena iš keturių Jonavos rajono „Beržų komplekso“ fermų, joje nugaišinta 23,4 tūkst. kiaulių.


Šiame straipsnyje: šernasšernaimaras

NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių