Smiltynės pažiba – ilgauodegė lapė

Įsikūrė perkėloje

Vėlyvą vakarą kelto laukęs Arvydas Razma pasakojo, jog ilgauodegės lapės elgesys iš tikrųjų kėlė šypseną.

"Panašu, jog ji gauna skanėstų ir taip priprato prie aplinkos. Nemato pavojaus, bendrauja su žmonėmis", – tikino lapę nufilmavęs A.Razma.

Kitas klaipėdietis, dažnokai besikeliantis keltu į Smiltynę naktinės žvejybos, pastebėjo, jog lapė įjunko lankytis kaip tik tuomet, kai krantinėse pasirodė žvejų.

"Tikėtina, jog ji randa žuvų likučių, pačių žvejų palikto maisto. Ji žino, jog čia ras sau grobio. Gal kas ir kokią žuvį numeta", – teigė Vytautas.

Apsigyveno Nidos centre

Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijos direktorė Aušra Feser tikino, jog šį rudenį lapių itin dažnai pastebi.

"Važiuodama keliu Smiltynė–Nida dažnai jų matau. Kartą, vairuodama jau sutemus, išvydau lapę ramiausiai tupinčią kelio viduryje. Gerai, jog greitis nebuvo didelis. Lapės prie kelių ieško maisto. Juk gudrios", – tikino A.Feser.

A.Feser pripažino, jog nidiškių jau seniai nebestebina laukinių gyvūnų kaimynystė.

"Po Nidą jos vaikšto laisvai, kieme gali išvysti. Įsigudrino pačiame miesto centre įsikurti. Pati fotografavau tokią, krūmuose įsitaisiusią. Ji nieko nebijojo", – šypsojosi parko direkcijos vadovė.

Prieš kelerius metus Smiltynėje žvejus savotiškai linksmino briedė Meilė, tačiau suaugęs gyvūnas ėmė kelti grėsmę vietiniams, nuspręsta briedę išgabenti iš pusiasalio.

Jiems keista, jog mūsų miškuose ir uogų, ir lapių, ir grybų yra.

"Reikia priprasti, gamta yra šalia. Beje, vokiečiai, atvykę į Neringą, nustemba, kad čia gali pamatyti lapių. Jie pasakojo, jog Vokietijoje lapės platina pavojingą žmonėms ligą, todėl ten net uogas bijo miškuose rinkti. Jiems keista, jog mūsų miškuose ir uogų, ir lapių, ir grybų yra", – tikino A.Feser.

Skaičiuoja meškėnus

Beje, gamtosaugininkų galvos skausmu tapusius meškėnus, tikėtina, netrukus vėl išvysime Neringos gyvenvietėse.

"Atšalus jie visada pasirodo ir eina prie žmonių namų. Ieško maisto. Kiek tiksliai jų turime, neįmanoma pasakyti, bet spėjame, jog gal iki dešimties", – aiškino A.Feser.

Tai, jog visai neseniai vietiniai aptiko du meškėnų jauniklius, partrenktus automobilio, byloja, jog šie gyvūnai sėkmingai prisitaikė ir jau dauginasi Neringos miškuose.

"Du buvo sumedžioti. Masiškai jie dar nepasirodo. Vasarą, rasdami paukščių lizduose kiaušinių, jie laikosi miškuose. O atšalus orams, mes juos išvysime ir prie namų", – tiki A.Feser.