- Klaipeda.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Kuršių marių pakrantėje bei Lietuvos-Latvijos pasienyje pasirodė iš arktinės Rusijos į Vakarų Europą migruojančios mažosios gulbės Daisy Clarke ir Leho. Šių, palydoviniais siųstuvais pažymėtų, gulbių kelionę šiemet seka ne tik mokslininkai, bet ir daugelio pasaulio šalių gyventojai.
Siekiant išsiaiškinti spartaus mažųjų gulbių nykimo priežastis kartu su migruojančiomis gulbėmis parasparniu skrenda moterimi gulbe tituluojama britų gamtosaugininkė ir sportininkė Sacha Dench.
Iš arktinės Rusijos tundros pakilusi ekspedicijos „Gulbių skrydis“ lakūnė S. Dench šiuo metu susiduria su dideliais iššūkiais: prastu oru, techniniais gedimais, netgi – sužeidimais. Su panašiai sunkumais susiduria ir mažosios gulbės, tačiau jos, kaip ir kasmet, šiemet sėkmingai juda kelis tūkstančius kilometrų besidriekiančiu migracijos keliu į žiemavientes Didžiojoje Britanijoje, Olandijoje ir Vokietijoje. Mokslininkų duomenimis, pirmosios mažosios gulbės jau pasiekė Vakarų Europą, o pirmos GPS siųstuvais pažymėtos jų giminaitės pasiekė ir Lietuvą. Gulbė vardu Daisy Clark laiką leidžia Kuršių marių rytinėje pakrantėje ties Svencele, o Leho apsistojo žuvininkystės tvenkiniuose Latvijoje, visai netoli šiaurinės Lietuvos.
„Lietuva yra svarbi stotelė migruojančioms mažosioms gulbėms, o Nemuno deltai ir Kuršių marioms suteiktas paukščių apsaugai svarbių teritorijų statusas, siekiant užtikrinti tinkamą šios sparčiai nykstančios rūšies tinkamą apsaugą. Čia plytinčiose šlapynėse pavasario ir rudens mėnesiais jos ilsisi ir maitinasi prieš tęsiant kelionę į žiemojimo vietas ir atgal į perimvietes. Jos taip pat ilgesniam laikui apsistoja Vidurio Lietuvoje, Metelių regioninio parko ežeruose, kai kuriuose žuvininkystės tvenkiniuose. Labai svarbu išsaugoti šių šlapynių tinklą, kad kelionė link žiemaviečių gulbėms būtų svetinga“, – sako vienas iš ekspedicijos „Gulbių skrydis“ organizatorių Lietuvoje, Lietuvos ornitologų draugijos direktorius Liutauras Raudonikis.
Pastaraisiais metais mažųjų gulbių Europos populiacija sumažėjo nuo nuo 29 tūkst. porų 1995 m. iki vos 18 tūkst. porų 2010 m. Mokslininkai iki šiol nežino tikrųjų grakščiųjų paukščių nykimo priežasčių. Spėjama, kad paukščiai intensyviai medžiojami priešmigracinių sankaupų vietose Rusijos šiaurėje. Tai patvirtina ir paukščių rentgeno analizės metu jų kūnuose aptikti medžiokliniai šratai. Kitos galimos priežastys – šlapynių nykimas, jų sausinimas, globali klimato kaita ir kt.
Garsus gamtos fotografas Marius Čepulis, tapęs ekspedicijos „Gulbių skrydis” globėju Lietuvoje, apie mažosios gulbės reikšmę sako: „Kiekviena rūšis pasauliui yra milžiniškos reikšmės. Mūsų pasaulis yra kaip žaidimo „Jenga“ kaladėlių bokštas, kuriame jau pusės kaladėlių nebėra, ir kuris bet kuriuo momentu gali sugriūti. Rūšys nyksta milžinišku greičiu. Ir kas žino, ar mažoji gulbė nebus ta paskutinė kaladėlė?“
Siekdama išsiaiškinti tikrąsias grėsmes mažosioms gulbėms bei pakviesti vietos bendruomenes diskutuoti apie paukščių apsaugą, ekspedicija „Gulbių skrydis“ pasiryžo sudėtingai, 7000 km besitęsiančiai kelionei per 11 šalių. Parasparnininkė S. Dench rugsėjo 19 d. pradėjo savo kelionę arktinėje Rusijoje, vėliau prie jos prisijungė gausi antžeminė komanda. Dėl S. Dench kelio traumos ekspedicija šiuo metu sustojo Rusijoje. Po kelių dienų moteris gulbė tikisi vėl pakilti.
Ekspedicijos komanda planuoja spalio 28 d. lankytis Lietuvoje ir susitikti su Šilutės Vydūno gimnanazijos auklėtiniais bei Šilutės apylinkių gyventojais.
„Net neabejojame, kad ekspedicijos komanda prikaustys šilutiškių dėmesį. Į susitikimus atvykusiųjų lauks įstabūs vaizdai ir neįtikėtinos istorijos. Sacha Dench jau pareiškė norą dalyvauti susitikime ir žadėjo daryti viską, kad į jį spėtų“, – sako vienas iš ekspedicijos „Gulbių skrydis“ organizatorių Lietuvoje, Baltijos aplinkos forumo direktorius Žymantas Morkvėnas.
Karščiausias ekspedicijos naujienas galima sekti ekspedicijos el. puslapyje www.flightoftheswans.org, socialiniuose tinkluose „Twitter“, „Facebook“ bei „Instagram“. Apie kelionės eigą informuoja ir projekto partneriai Lietuvoje – Baltijos aplinkos forumas, Lietuvos ornitologų draugija, Gamtos tyrimų centras.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Atšilus orams viešose vietose lesinti paukščius draudžiama6
Atšilus orams, viešose vietose lesinti paukščius draudžiama, tai buvo galima daryti tik žiemą, dabar paukščiai turi patys ieškotis natūralaus maisto. ...
-
Kaip apsaugoti tiek save, tiek savo turtą nuo klimato reiškinių?6
Jau kelias paras Lietuvoje siaučia smarkios vėtros. Gelbėtojai jas spėjo praminti vienomis aršiausių šiemet. Plačiau apie vėtras ir jų padarinius LNK žurnalistas kalbėjosi su Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento ci...
-
Prašo vėl leisti žvejybą Kauno centre: ką, iš pensijos pragyvensi?19
Gali būti, kad pačiame Kauno centre vėl bus galima žvejoti. Santakoje žvejyba uždrausta prieš beveik dešimtmetį, tačiau dabar žvejai prašo tokį draudimą naikinti. ...
-
Ar lapai gali pakeisti maisto produktus?4
Botanikos sodo mokslininkė Viktorija Januškevičė Lietuvos ir Portugalijos laboratorijose lapus tyrinėja jau aštuonerius metus. Sako atradusi, jog naudingos ne tik uogos, bet ir lapai – pavyzdžiui, šaltalankių, kanapių, &scaron...
-
Po širdį veriančios nelaimės – apie žemai skraidančius gandrus įspėjantys ženklai3
Viename Vokietijos miestelyje gandrų tiek daug, kad bendruomenei prireikė naujų ženklų, kurie įspėtų vairuotojus apie žemai skraidančius paukščius. ...
-
Neeilinė misija: policininkai gelbėjo mieste pasiklydusias žąsis3
Vokiečių policijai Duisburgo centre teko rūpintis spalvingų Egiptinių žąsų šeimyna. Išradingumo nestokojantys pareigūnai puikiai susitvarkė su užduotimi, nors žąsis teko lydėti iki artimiausio tvenkinio daugiau kaip pusę kilometro....
-
Seniausia pasaulyje gorila švenčia 67-ąjį gimtadienį3
Berlyno zoologijos sode gyvenanti, kaip manoma, seniausia pasaulio gorila šeštadienį minės savo 67-ąjį gimtadienį. ...
-
Sostinėje įpusėjo miesto želdinimas: medžiai sodinami intensyvaus eismo gatvės9
Nuo pavasario pradžios Vilniaus miesto gatvėse vyksta intensyvūs medžių sodinimo darbai. Iki birželio pabaigos bus pasodinta 2110 medžių, 41,7 tūkst. krūmų. Tankiai apželdinamos juostos tarp važiuojamosios dalies ir pėsčiųjų bei dviračių tak...
-
Kilmingos katės garbanotais antakiais ir ūsais5
Šį savaitgalį tarptautinėje kačių parodoje, kurią balandžio 13–14 dienomis Kaune, prekybos miestelyje „Urmas“, rengia Lietuvos felinologų draugija“ Bubastė“, bus galima pamatyti beveik du šimtus įvairiausi...
-
Ornitologai kviečia stebėti retų paukščių gyvenimą: tiesioginės transliacijos iš lizdų
Didžiausias Lietuvos padangių plėšrūnas jūrinis erelis, senų miškų gyventojas juodasis gandras, slapukė laplandinė pelėda, retasis gyvatėdis ir ežerų mėgėjas žuvininkas. Visus šiuos retus paukščius nuo šiol g...