- Klaipeda.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Kuršių marių pakrantėje bei Lietuvos-Latvijos pasienyje pasirodė iš arktinės Rusijos į Vakarų Europą migruojančios mažosios gulbės Daisy Clarke ir Leho. Šių, palydoviniais siųstuvais pažymėtų, gulbių kelionę šiemet seka ne tik mokslininkai, bet ir daugelio pasaulio šalių gyventojai.
Siekiant išsiaiškinti spartaus mažųjų gulbių nykimo priežastis kartu su migruojančiomis gulbėmis parasparniu skrenda moterimi gulbe tituluojama britų gamtosaugininkė ir sportininkė Sacha Dench.
Iš arktinės Rusijos tundros pakilusi ekspedicijos „Gulbių skrydis“ lakūnė S. Dench šiuo metu susiduria su dideliais iššūkiais: prastu oru, techniniais gedimais, netgi – sužeidimais. Su panašiai sunkumais susiduria ir mažosios gulbės, tačiau jos, kaip ir kasmet, šiemet sėkmingai juda kelis tūkstančius kilometrų besidriekiančiu migracijos keliu į žiemavientes Didžiojoje Britanijoje, Olandijoje ir Vokietijoje. Mokslininkų duomenimis, pirmosios mažosios gulbės jau pasiekė Vakarų Europą, o pirmos GPS siųstuvais pažymėtos jų giminaitės pasiekė ir Lietuvą. Gulbė vardu Daisy Clark laiką leidžia Kuršių marių rytinėje pakrantėje ties Svencele, o Leho apsistojo žuvininkystės tvenkiniuose Latvijoje, visai netoli šiaurinės Lietuvos.
„Lietuva yra svarbi stotelė migruojančioms mažosioms gulbėms, o Nemuno deltai ir Kuršių marioms suteiktas paukščių apsaugai svarbių teritorijų statusas, siekiant užtikrinti tinkamą šios sparčiai nykstančios rūšies tinkamą apsaugą. Čia plytinčiose šlapynėse pavasario ir rudens mėnesiais jos ilsisi ir maitinasi prieš tęsiant kelionę į žiemojimo vietas ir atgal į perimvietes. Jos taip pat ilgesniam laikui apsistoja Vidurio Lietuvoje, Metelių regioninio parko ežeruose, kai kuriuose žuvininkystės tvenkiniuose. Labai svarbu išsaugoti šių šlapynių tinklą, kad kelionė link žiemaviečių gulbėms būtų svetinga“, – sako vienas iš ekspedicijos „Gulbių skrydis“ organizatorių Lietuvoje, Lietuvos ornitologų draugijos direktorius Liutauras Raudonikis.
Pastaraisiais metais mažųjų gulbių Europos populiacija sumažėjo nuo nuo 29 tūkst. porų 1995 m. iki vos 18 tūkst. porų 2010 m. Mokslininkai iki šiol nežino tikrųjų grakščiųjų paukščių nykimo priežasčių. Spėjama, kad paukščiai intensyviai medžiojami priešmigracinių sankaupų vietose Rusijos šiaurėje. Tai patvirtina ir paukščių rentgeno analizės metu jų kūnuose aptikti medžiokliniai šratai. Kitos galimos priežastys – šlapynių nykimas, jų sausinimas, globali klimato kaita ir kt.
Garsus gamtos fotografas Marius Čepulis, tapęs ekspedicijos „Gulbių skrydis” globėju Lietuvoje, apie mažosios gulbės reikšmę sako: „Kiekviena rūšis pasauliui yra milžiniškos reikšmės. Mūsų pasaulis yra kaip žaidimo „Jenga“ kaladėlių bokštas, kuriame jau pusės kaladėlių nebėra, ir kuris bet kuriuo momentu gali sugriūti. Rūšys nyksta milžinišku greičiu. Ir kas žino, ar mažoji gulbė nebus ta paskutinė kaladėlė?“
Siekdama išsiaiškinti tikrąsias grėsmes mažosioms gulbėms bei pakviesti vietos bendruomenes diskutuoti apie paukščių apsaugą, ekspedicija „Gulbių skrydis“ pasiryžo sudėtingai, 7000 km besitęsiančiai kelionei per 11 šalių. Parasparnininkė S. Dench rugsėjo 19 d. pradėjo savo kelionę arktinėje Rusijoje, vėliau prie jos prisijungė gausi antžeminė komanda. Dėl S. Dench kelio traumos ekspedicija šiuo metu sustojo Rusijoje. Po kelių dienų moteris gulbė tikisi vėl pakilti.
Ekspedicijos komanda planuoja spalio 28 d. lankytis Lietuvoje ir susitikti su Šilutės Vydūno gimnanazijos auklėtiniais bei Šilutės apylinkių gyventojais.
„Net neabejojame, kad ekspedicijos komanda prikaustys šilutiškių dėmesį. Į susitikimus atvykusiųjų lauks įstabūs vaizdai ir neįtikėtinos istorijos. Sacha Dench jau pareiškė norą dalyvauti susitikime ir žadėjo daryti viską, kad į jį spėtų“, – sako vienas iš ekspedicijos „Gulbių skrydis“ organizatorių Lietuvoje, Baltijos aplinkos forumo direktorius Žymantas Morkvėnas.
Karščiausias ekspedicijos naujienas galima sekti ekspedicijos el. puslapyje www.flightoftheswans.org, socialiniuose tinkluose „Twitter“, „Facebook“ bei „Instagram“. Apie kelionės eigą informuoja ir projekto partneriai Lietuvoje – Baltijos aplinkos forumas, Lietuvos ornitologų draugija, Gamtos tyrimų centras.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Zoologijos sodo darbuotojai 7 metus manė, kad begemoto patelė yra patinas3
Japonijos zoologijos sodo darbuotojai net septynerius metus klaidingai manė, kad apgyvendinta begemoto patelė yra patinas. ...
-
Lietuvos kariuomenė mini plaukuotų didvyrių šventę: svarbiausia – kantrybė1
Lietuvos kariuomenėje minima Šuns diena, pasakojama LNK reportaže. ...
-
Būna ir taip: gandras jau kelis pavasarius mėgina susisukti lizdą ant „Laisvės“ paminklo8
Švėkšnos „Saulės“ gimnazijos kieme stovintis „Laisvės“ paminklas taip patiko vienam gandrui iš Švėkšnos, kad jis jau kelis pavasarius mėgina susisukti lizdą ant šio paminklo. Tačiau vieti...
-
Pamario prakeiksmas: žuvininkystės ūkiai nebeapsigina nuo kormoranų20
Kormoranai – pamario prakeiksmas. Žuvininkystės ūkis Kintuose nebeišmano, kaip atremti šių paukščių atakas. Kormoranai būriais puola į tvenkinius ir gvelbia ten auginamą žuvį, ypač mėgsta karpius. Žuvininkai sako i&scar...
-
Pokyčių gatvėje Fabijoniškėse – žalioji bendruomenės diena1
Balandžio 25 dieną, nuo 17 val. Vilniaus miesto savivaldybė kviečia Salomėjos Nėries ir aplinkinių gatvių gyventojus ir kitus vilniečius į bendruomenės šventę. ...
-
NASA specialisto pagalbos šauksmas: žmonės, tai labai blogai8
„Mes nemeluojame. Mes neperdedame. Žmonės, tai labai blogai“, – vaizdo įraše bene per ašaras sakė vienas iš NASA mokslininkų. ...
-
Dargana nerimą kelia sodininkams ir ūkininkams: kaip apsaugoti augalus nuo šalčių?1
Daug šalies regionų pirmadienį prabudo su sniegu ar bent šlapdribos likučiais. Dalis Šiaurės Lietuvos išvydo ir penkių centimetrų storio sniegą kiemuose. O Vakarų Lietuvoje nuo kritulių gausos užtvindyti ir uždaryti trij...
-
Įsigalioja draudimas Nemuno deltos regioniniame parke žvejoti karšius
Nuo balandžio 22 iki gegužės 20 dienos Nemuno deltos regioninio parko vandens telkiniuose įsigalioja draudimas žvejoti karšius, praneša Aplinkos ministerija. ...
-
Pajūryje aptiktas retas augalas4
Pajūrio regioniniame parke esančiame Šaipių kraštovaizdžio draustinyje vietos gyventojai aptiko senoviniuose darželiuose auginto vaistinio augalo augimvietę. Aiškėja, kodėl šį augalą senovėje lietuviai puoselėjo š...
-
Floristė savo darbais siekia džiuginti žmones5
Vis daugiau žmonių šalia pagrindinio savo darbo imasi kūrybinės veiklos, kuri jiems teikia malonumą. Viena tokių – komunikacijos specialistė Virginija Tulevičiūtė, iš natūralių, gamtoje randamų medžiagų kurianti išskir...