- Deividas Jursevičius, LRT radijo laida „60 minučių“, LRT.lt
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Nors stambiausi gyvūnai Europoje stumbrai gali sverti apie toną, jų jaunikliai stebina savo mažumu, sako stumbrininkas Rytas Papšys. Jo teigimu, stumbriukas dažnam žmogui vos siekia kelius ir tesveria 16–18 kg, nors jo tėvai – gerokai sunkesni. Šiuo metu stumbrai veda jauniklius.
„Mamos sveria iki 600 kg. Tai turėtų būti jau labai stambi patelė, o patinai sveria daugiau kaip toną. Šiuo metu Europoje patinai daugiausia sveria 1,1 t. Gamtininkai tai sieja su klimato atšilimu. Jie mano, kad, klimatui šylant, visi individai gamtoje smulkėja“, – LRT Radijo laidai „60 minučių“ sako stumbrininkas.
Jis nurodo, kad šiuo metu Lietuvoje iš viso yra apie 150 stumbrų, iš kurių nelaisvėje auga tik apie 20–30. Visų jų vardai prasideda raidėmis „Gi“.
– Kiek jauniklių šiemet?
– Sunku atsakyti, kiek jų dabar yra. Prieš mano akis dabar pora guli pievoje, o visi kiti turbūt klajoja laisvėje kartu su savo mamytėmis, tetomis, ir slepiasi miškuose, laukuose, kur aukšti javai. Šiaip laisvėje, Panevėžio ir Kėdainių rajonuose, esu pastebėjęs šešis jauniklius. Kiek žinau, mūsų, Pašilių, stumbryne šiuo metu yra porelė – berniukas ir mergytė.
– Sakote, kad stumbriukai yra prieš Jūsų akis. Kokio jie dydžio?
– Labai maži. Jų aukštis – iki 50–60 cm. Vidutinio ūgio žmogui – iki kelių. Jie sveria 16–18 kg. Įspūdį padaro tai, kad užaugs didelis, galingas gyvūnas, o dabar jis – toks mažiukas. Iš tiesų tai irgi susiję su gamta – vaikščiodamos, klajodamos kartu su banda, mamytės neužaugina labai didelio stumbriuko pilvelyje. Gimęs jis pats turi užaugti.
– O kada stumbrės subręsta? Kada gimdo stumbriukus?
– Stumbrės anksčiausiai pirmą kartą geli gimdyti trejų metų. Dažniausiai tai padaro, būdamos ketverių metų. Stumbrų brendimo laikotarpis susijęs su tuo, kad jiems patiems reikia pasiruošti gyvenimui gamtoje, visokiems išbandymams. Todėl tai trunka kur kas ilgiau, nei naminiams gyvūnams, pavyzdžiui, karvėms.
– Pagal tarptautinį susitarimą Lietuvoje, stumbryne, gimstantiems stumbriukams duodami vardai, prasidedantys raidėmis „Gi“. Kodėl?
– Tai iš tiesų yra tarptautinis susitarimas, taikomas ne tik strumbryne, bet ir zoologijos sode ar kitoje uždaroje teritorijoje, kurioje gimsta strumbriukai. Kiekvienoje teritorijoje, duodant vardą, jie įvardijami tam tikromis pirmomis raidėmis. Po to jie dar gauna tarptautinį numerį. Tokiu būdu stumbriukai būna oficialūs raudonosios knygos saugomos rūšies gyvūnai.
Šis susitarimas turbūt palengvina darbą mums, stumbrininkams, dirbant kartu, aptariant visas problemas – pamatę, kokiame stumbryne iš šių raidžių jau atsirado vardai, orientuojamės, kad galime užduoti klausimas – kaip sekėsi pervežti, ką naudojo. Tai tiesiog palengvina situaciją žmonėms. Šiaip jie patys savo vardų ir nežino (juokiasi).
– Tie du jaunikliai, kuriuos matote, jau turi savo vardus?
– Ne, jie būna suteikiami iki gruodžio 31 d. – šią dieną jie jau privalo turėti vardus. Kai dirbdavau stumbryne, būdavo rengiamos šventės. Vardus padėdavo išrinkti vaikai. Tuo džiaugdavomės.
– Dabar stumbrai gyvena tiek stumbryne, tiek laisvėje. Jūs stebite laisvėje gyvenančius stumbrus. Ar planuojama plėsti jų bandas į kitus Lietuvos regionus?
– Iš tiesų tas darbas turėjo vykti jau seniai. Šis stumbrynas, kurį turime, kaip veislynas pradėjo veikti 1969 m. Jo užduotis buvo tiesiog reintrodukuoti stumbrus – apgyvendinti tose teritorijose, kur gyveno jų protėviai. Taip pat buvo siekiama, kad jie nebūtų susikoncentravę Lietuvos centre, stumbrus išplėsti po visą Lietuvą. Žinoma, tas darbas buvo sustojęs, bet dabar vėl imamasi visokių priemonių, kaip šią veiklą toliau pratęsti. Šiuo metu jau baigiamas statyti 54 ha aptvaras Žemaitijoje ir projektuojamas aptvaras Dzūkijoje. Tuose regionus jau norime paskleisti stumbrus.
– Ar laisvėje gyvenantys stumbrai nepridaro per daug žalos?
– Matot, gamtininkai kitaip sako – ar žmonės nepridaro per daug žalos (juokiasi). Iš tiesų ši situacija yra kebli. Gyvūnai gyvena visur. Vieni ūkininkai supranta, kad stumbrai – nekalti. Kiti nenori to suprasti. Žinoma, šie gyvūnai maitinasi laukuose, pasėliuose, miškuose. Tai – natūralu. [...] Žinoma, tie, kurie nukenčia, skundžiasi.
– Kiek Lietuvoje šiuo metu iš viso turime stumbrų?
– Šiaip Lietuvoje yra apie 110–115 stumbrų su mažiukais, kurie gyvena laisvėje. Jų visų dar neįmanoma suskaičiuoti. Dar apie 18 stumbrų gyvena Panevėžio rajone. Šiek tiek yra Karklėje – 6–7 stumbrai. Sudėjus visus išeitų apie 150 stumbrų.
– Vis kalbame, kad tai – stambiausias gyvūnas Europoje, bet nepaminėjome – kiek jis sveria? Jeigu jauniklis sveria apie 16 kg, tai kiek sveria jo mama?
– Mamos sveria iki 600 kg. Tai turėtų būti jau labai stambi patelė, o patinai sveria daugiau kaip toną. Šiuo metu Europoje patinai daugiausia sveria 1,1 t. Gamtininkai tai sieja su klimato atšilimu. Jie mano, kad, klimatui šylant, visi individai gamtoje smulkėja. Jeigu anksčiau stumbrai sverdavo ir iki 1,5 t, dabar dėl klimato atšilimo sveria kur kas mažiau, bet vis tiek manau, įspūdį padaro. Stambumą, galios išraišką, mums juos regint, išduoda patinai, kurie būna sulaukę daugiau kaip 10–15 metų. Tada jau pamatai tikrą stumbrą. Stebint visą bandą, kartais tikrai atrodo, kaip man sako žmonės, – rudos karvės ir tiek.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Atšilus orams viešose vietose lesinti paukščius draudžiama3
Atšilus orams, viešose vietose lesinti paukščius draudžiama, tai buvo galima daryti tik žiemą, dabar paukščiai turi patys ieškotis natūralaus maisto. ...
-
Kaip apsaugoti tiek save, tiek savo turtą nuo klimato reiškinių?6
Jau kelias paras Lietuvoje siaučia smarkios vėtros. Gelbėtojai jas spėjo praminti vienomis aršiausių šiemet. Plačiau apie vėtras ir jų padarinius LNK žurnalistas kalbėjosi su Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento ci...
-
Prašo vėl leisti žvejybą Kauno centre: ką, iš pensijos pragyvensi?18
Gali būti, kad pačiame Kauno centre vėl bus galima žvejoti. Santakoje žvejyba uždrausta prieš beveik dešimtmetį, tačiau dabar žvejai prašo tokį draudimą naikinti. ...
-
Ar lapai gali pakeisti maisto produktus?4
Botanikos sodo mokslininkė Viktorija Januškevičė Lietuvos ir Portugalijos laboratorijose lapus tyrinėja jau aštuonerius metus. Sako atradusi, jog naudingos ne tik uogos, bet ir lapai – pavyzdžiui, šaltalankių, kanapių, &scaron...
-
Po širdį veriančios nelaimės – apie žemai skraidančius gandrus įspėjantys ženklai3
Viename Vokietijos miestelyje gandrų tiek daug, kad bendruomenei prireikė naujų ženklų, kurie įspėtų vairuotojus apie žemai skraidančius paukščius. ...
-
Neeilinė misija: policininkai gelbėjo mieste pasiklydusias žąsis3
Vokiečių policijai Duisburgo centre teko rūpintis spalvingų Egiptinių žąsų šeimyna. Išradingumo nestokojantys pareigūnai puikiai susitvarkė su užduotimi, nors žąsis teko lydėti iki artimiausio tvenkinio daugiau kaip pusę kilometro....
-
Seniausia pasaulyje gorila švenčia 67-ąjį gimtadienį3
Berlyno zoologijos sode gyvenanti, kaip manoma, seniausia pasaulio gorila šeštadienį minės savo 67-ąjį gimtadienį. ...
-
Sostinėje įpusėjo miesto želdinimas: medžiai sodinami intensyvaus eismo gatvės9
Nuo pavasario pradžios Vilniaus miesto gatvėse vyksta intensyvūs medžių sodinimo darbai. Iki birželio pabaigos bus pasodinta 2110 medžių, 41,7 tūkst. krūmų. Tankiai apželdinamos juostos tarp važiuojamosios dalies ir pėsčiųjų bei dviračių tak...
-
Kilmingos katės garbanotais antakiais ir ūsais5
Šį savaitgalį tarptautinėje kačių parodoje, kurią balandžio 13–14 dienomis Kaune, prekybos miestelyje „Urmas“, rengia Lietuvos felinologų draugija“ Bubastė“, bus galima pamatyti beveik du šimtus įvairiausi...
-
Ornitologai kviečia stebėti retų paukščių gyvenimą: tiesioginės transliacijos iš lizdų
Didžiausias Lietuvos padangių plėšrūnas jūrinis erelis, senų miškų gyventojas juodasis gandras, slapukė laplandinė pelėda, retasis gyvatėdis ir ežerų mėgėjas žuvininkas. Visus šiuos retus paukščius nuo šiol g...