Šventojiškio tinkluose – reta žuvis

Šiemet Baltijos priekrantėje sugautos kelios retenybės. Tarp jų ir europinė paprastoji jūrinė lydeka.

Žuvis nustebino ne tik žveją

Apie šią žuvį geriau žinojome iš gastronominės pusės. Jos prekybinis pavadinimas yra hekas. Jūrinė lydeka dideliais kiekiais gaudoma Atlanto vandenyno vakarinėje dalyje, ties Škotija, Airija, Biskajaus įlankoje prie Portugalijos pakrantės ir Šiaurės Afrikos vakarinio krantų.

Šventosios žvejas Antanas Valiukas atsiuntė „nežinomos“ žuvies nuotraukas kolegai Žilvinui Kregždžiui ir pasiūlė atvažiuoti paimti priekrantėje sugautą heką. Ši žinia mus, žuvų tyrėjus, nustebino. Iš patirties žinome, kad mūsų ištikimasis talkininkas nejuokauja. Jo dėka tai jau šešiolikta jūrinių posūrių vandenų žuvų rūšis-retenybė, sugauta ir perduota smulkiai ištirti.

Rugsėjo 10-ąją į menkinius tinklus įkliuvo liesų, po neršto dar neatsigavusių upinių plekšnių, ešerių, karšis ir žiobris - būdingi rudens pradžios laimikiai. Iš tinklo ištraukta pusgyvė jūrinė lydeka dar trūkčiojo raumenis. A.Valiukas iš karto atpažino „heką“ ir nustebo. Į Lietuvos jūrų muziejų jau nebesiryžo jos gabenti, nes pakeliui būtų nustipusi.

51 cm ilgio ir 901 gramą svėrusi jūrinė lydeka buvo gerai įmitusi. Pagal žvynus nustatyta - trijų su pusę metų. Tai buvo dar nė karto neneršęs patinas. Žuvis atiduota saugoti į Kauno Tado Ivanausko zoologijos muziejų.

Plaukioja silkių būriuose 

Kol kas neturime šių metų pranešimų iš kaimyninių šalių apie sugautas jūrų lydekas ir kitas retenybes. Galima teigti, kad tai kol kas vienintelis žinomas pranešimas apie šią rūšį nuo pietryčių Gotlando. Artimiausia vieta kur ši žuvis yra sugaunama - Kategato sąsiauris ir Šiaurės jūra. Tai, kad jūros lydeka sugauta Lietuvos priekrantėje galima sieti su maždaug 2007-2008 metais prasidėjusiu bandos atsigavimu.

Apie retų jūrinių sūrių vandenų žuvų gyvenimą Šiaurės ir Baltijos jūroje menkai žinoma. Jos aprašomos pagal žinias apie gentaines iš Šiaurės Atlanto vandenų. Čia jų gyvenimo būdas ir biologija gerai ištirta. Kiekviena Lietuvos ar aplinkinių šalių vandenyse sugauta reta žuvis užklydėlė praplečia mūsų žinias apie Baltijos jūros žuvų santalkas ir sudėtingus sąsajas su tolimais vandenimis. Iš tyrimų duomenų apibendrinimų galima teigti, kad jūros lydekos kilmė yra pietvakarių Baltija, kur ji praleido didesnę gyvenimo dalį.

Jūros lydekos mėgsta laikytis Atlanto silkių būriuose. Dažnai jos sugaunamos kartu su silkėmis. Britų žvejai jas netgi vadina silkinėmis lydekomis.

Atklydo iš Kategato sąsiaurio

Jūrinės lydekos yra išplitusios Šiaurės rytų Atlanto vandenyne, Viduržemio ir Juodojoje jūrose. Atlanto vandenyne sužvejojamos iš 100-1000 m gylių.

Pietvakarinėje Baltijoje sugaunamos pavienės žuvys. Kategato sąsiauris yra jų veisimosi vietų pakraštys. Kartais jos sugaunamos ir už Kategato sąsiaurio, ties Bornholmo sala. Nuo mūsų priekrantės artimiausios jūrų lydekų nerštavietės yra kaip tik Kategatas. Patinai pirmą kartą neršia keturių, patelės virš 8 metų amžiaus. Nerštas tęsiasi nuo kovo iki rugpjūčio, kartais lapkričio. Žuvys plaukioja būreliais, ikrelius paleidžia į maždaug 20 m gylį, kur yra nuo 18 iki 25 promilių druskingumas ir 8 laipsnių temperatūros vanduo.

Jaunos žuvys pirmus tris metus gyvena ant dugno. Suaugusios dieną laikosi prie dugno, pavakarę ir naktį pakyla į vidutinius sluoksnius, ryte vėl leidžiasi prie dugno. Pagal gyvenimo būdą tai žuvys vienišės. Plaukioja paskui ančiuvių, skumbrių ir silkių (strimelių) būrius. Šiaurės jūroje ir Kategate jūrų lydekų jaunikliai minta vėžiagyviais (eufauzidais) ir kirmėlėmis. Vėliau renka, rečiau persekioja, didesnius vėžiagyvius, minkštakūnius (galvakojus moliuskus sepijas) ir mažas žuvytes. Didesnės lydekos linkusios į grobuoniškumą, ryja mažas ir vidutinio dydžio žuvis, praryja ir mažesnius gentainius.

Retos klajūnės

Šventojiškis A.Valiukas šiais metais dar sugavo ledjūrio menkių, europinių gleivių ir jūrų laputę. Apibendrinus visu turimus duomenis, galima teigti, kad šiuo metu Pietryčių Baltijos (Rytų Gotlando ekologiniame rajone) atskirose vietose sugauta ir aprašyta nuo 74 iki 88 jūrinių gėlų ir sūrių vandenų žuvų.

Lietuvos priekrantėje ir atviruose vandenyse iki šio atvejo turėta duomenų apie 72 rūšis. Iš jų 42 yra retos jūros sūrių ir posūrių vandenų užklydėlės. Per pastaruosius tris dešimtmečius iš esmės atnaujintas jūrinių sūrių-posūrių vandenų žuvų grupės rūšių sąrašas. Įtraukta istoriniai ir šių dienų abejonių nekeliantys dokumentuoti pranešimai apie retų sūrių ir posūrių vandenų jūroje žuvų sugavimus (apsilankymus). Surinkta žinių apie dvidešimties metų tyrimų laikotarpį.

Tuo pat metu tiriami jūrinių sūrių vandenų kirmėlės ir vėžiagyviai, jų gebėjimas prisitaikyti gyventi nepalankioje aplinkoje. Tai padeda pažinti vietines (sėslias) ir atklydusias žuvis. Vertinant retų žuvų sugavimus, kol kas būtų neatsakinga juos sieti su bendrais jūros pokyčiais ar klimato kaita. Dar menkai pažintos pietryčių Baltijos žuvų santalkos. Atskirų retų žuvų sugavimai dažnai  priklauso nuo laimingų atsitiktinumų ir išskirtinai negausūs. Todėl kalbėti apie didesnius retų žuvų plūstelėjimus kol kas anksti.