Lietuvoje – kalendorinės vasaros vidurys. Ar dabar jau galime skaičiuoti ir tikrosios vasaros pusę, tvirtinti neturime pagrindo – čia juk gamta, viskas ne taip prarasta. Šių metų vėsi ir lietinga vasara, sakytum, vis dar palieka vilčių, kad ateis šiluma, kad bus karšta ir mus lepins saulė.
Tuo niekas per daug neabejoja – juk vasara negali būti be vasariškų orų. Taigi, dabar visai neverta spėlioti ir burti, kas bus, geriau mėgautis tokia vasara, kokią turime, ir skubėti surasti viską, ką ji nuveikė. Vasarėlė turi dar labai daug laiko, žaluma kol kas labai gyva, daug vabzdžių, o kur vabzdžiai, ten ir paukščiai. Beje, ne tik jie...
Vasaros vidurio svarbiu ženklu tampa vis kitokios gamtos spalvos. Šių metų lietūs ilgai išsaugojo žalias pievas, dar labai gaivūs medžiai, krūmai, užtruko ir kai kurių augalų žydėjimas. Štai net mažalapės liepos kvepia iki šiol ir vilioja bites. Tiems, kas iki šiol neturėjo laiko, galima spėti pasirinkti liepžiedžių – be jų neišsiversime žiemą, kai bus šalta, kai sėlins peršalimo ligos.
Tą primename tiems, kas jau dabar rengiasi keliauti į gamtą. Ir kitų augalų vaistams galima prisirinkti – tiesa, reikia žinoti kokių, kokią medžiagą skainioti, kaip nepažeisti pačių augalų. Surinkta sauja kita lapelių ar žiedų tikai niekam nepakenks.
Be to, jau rūpi grybai – orai lietingi, ir, nors šilumos mažiau nei karštą vasarą, grybai jau dygsta. Ypač voveraitės, o žemesnėse vietose, prie lapuotynų – ir raudonikiai, lepšės, baravykai. Juk daug nereikia, tik saujos kitos, kad virtuvė kvepėtų. Juk tikroji grybarautė bus vėliau, rugpjūtį, o gal tik rugsėjį. Dabar to niekas negalėtų pasakyti...
Ar tik grybaudami neišgirsite didžiosios zylės – jos jau peri antrąją vadą, o kitos netgi augina antruosius šios vasaros vaikus. Antros vados būna kur kas mažesnės, jose tik 6–8, retais atvejais – iki 10 kiaušinių. Pirmoje vadoje užaugo gal 12, o gal net 15 zyliukų. Jie jau savarankiški, tik jų plunksnelės dar neryškios, jaunatviškos.
Panašūs ir kitų paukščių vaikų apdarai. Tačiau ne tik jie yra kitokie – senieji paukščiai taip pat jau pradės barstyti savo plunksnas, keisti jas naujomis.
Daugeliui paukščių toks plunksnų apdarų keitimas yra dėsningas ir vyksta palaipsniui. Žinoma, keista matyti paukščius „nei skustais, nei kirptais“ rūbeliais. Tačiau jie pasikeičia taip greitai, tad sparnuočiai jokios nepatogumo net nepajaučia.
Dar įdomu, kaip šiemet gyvens varnėnai, kurie savo vaikus inkiluose augino iki pat Joninių. Kaip jie keliaus, pulkuosis, kaip keis savo plunksnas? Greičiausiai viskas bus labai dėsninga – tik gali būti, kad išsiskirs ankstyvųjų ir vėlyvųjų jauniklių kartos. Ventės rage dabar dažną dieną sugaunama ir paženklinama tūkstantis ir daugiau varnėnų.
Nieko nepasakysi, jie gražiai gieda. Bet kažin ar kas jų dabar laukia soduose. Jei tokie pulkai pasisuks ir nors po vyšnią nusiskins, mums uogienės virti ir kompotų daryti nereikės. Tiesa, šiemet vyšnių ir trešnių mažai, nuo jų šakos nelūžta.
Vasaros viduryje daug vapsvų – jų šeimos sulipdė jau visai didelius lizdus, jų kiekvienuose namuose gali būti nuo 1 000 iki 10 000. Taigi, tą turime žinoti ir atsargiai laižyti medų, gerti saldžius gėrimus, net žagarvyšnėmis mėgautis tik įsitikinus, kad tarp jų nesimaitina vapsvos.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Kaip apsaugoti tiek save, tiek savo turtą nuo klimato reiškinių?4
Jau kelias paras Lietuvoje siaučia smarkios vėtros. Gelbėtojai jas spėjo praminti vienomis aršiausių šiemet. Plačiau apie vėtras ir jų padarinius LNK žurnalistas kalbėjosi su Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento ci...
-
Prašo vėl leisti žvejybą Kauno centre: ką, iš pensijos pragyvensi?18
Gali būti, kad pačiame Kauno centre vėl bus galima žvejoti. Santakoje žvejyba uždrausta prieš beveik dešimtmetį, tačiau dabar žvejai prašo tokį draudimą naikinti. ...
-
Ar lapai gali pakeisti maisto produktus?4
Botanikos sodo mokslininkė Viktorija Januškevičė Lietuvos ir Portugalijos laboratorijose lapus tyrinėja jau aštuonerius metus. Sako atradusi, jog naudingos ne tik uogos, bet ir lapai – pavyzdžiui, šaltalankių, kanapių, &scaron...
-
Po širdį veriančios nelaimės – apie žemai skraidančius gandrus įspėjantys ženklai3
Viename Vokietijos miestelyje gandrų tiek daug, kad bendruomenei prireikė naujų ženklų, kurie įspėtų vairuotojus apie žemai skraidančius paukščius. ...
-
Neeilinė misija: policininkai gelbėjo mieste pasiklydusias žąsis3
Vokiečių policijai Duisburgo centre teko rūpintis spalvingų Egiptinių žąsų šeimyna. Išradingumo nestokojantys pareigūnai puikiai susitvarkė su užduotimi, nors žąsis teko lydėti iki artimiausio tvenkinio daugiau kaip pusę kilometro....
-
Seniausia pasaulyje gorila švenčia 67-ąjį gimtadienį3
Berlyno zoologijos sode gyvenanti, kaip manoma, seniausia pasaulio gorila šeštadienį minės savo 67-ąjį gimtadienį. ...
-
Sostinėje įpusėjo miesto želdinimas: medžiai sodinami intensyvaus eismo gatvės9
Nuo pavasario pradžios Vilniaus miesto gatvėse vyksta intensyvūs medžių sodinimo darbai. Iki birželio pabaigos bus pasodinta 2110 medžių, 41,7 tūkst. krūmų. Tankiai apželdinamos juostos tarp važiuojamosios dalies ir pėsčiųjų bei dviračių tak...
-
Kilmingos katės garbanotais antakiais ir ūsais5
Šį savaitgalį tarptautinėje kačių parodoje, kurią balandžio 13–14 dienomis Kaune, prekybos miestelyje „Urmas“, rengia Lietuvos felinologų draugija“ Bubastė“, bus galima pamatyti beveik du šimtus įvairiausi...
-
Ornitologai kviečia stebėti retų paukščių gyvenimą: tiesioginės transliacijos iš lizdų
Didžiausias Lietuvos padangių plėšrūnas jūrinis erelis, senų miškų gyventojas juodasis gandras, slapukė laplandinė pelėda, retasis gyvatėdis ir ežerų mėgėjas žuvininkas. Visus šiuos retus paukščius nuo šiol g...
-
Našlaitės žydės kaip pašėlusios
Našlaitės – vienos populiariausių pavasario gėlių, kurios pačiomis įvairiausiomis spalvomis bene anksčiausiai nuspalvina terasas ir balkonus. Jos yra nereiklios, nebrangios, pakenčia net nedideles pavasarines šalnas ir yra puikus pa...