Ūkininkų rūpesčiai pavasarį: grįžta pavojingų ligų grėsmė | kl.lt

Ūkininkų rūpesčiai pavasarį: grįžta pavojingų ligų grėsmė

Nors perspėjimai apie didžiulių nuostolių atnešančias gyvūnų užkrečiamąsias ligas ūkininkus pasiekia kiekvienais metais, tačiau ne visi į galimą grėsmę žvelgia rimtai. Tačiau būtent nerūpestingas ir atsainus vieno gyvulių laikytojo elgesys gali baigtis rimtomis problemomis visam regionui, tikina pavojaus varpais skambinantys specialistai. Anot jų, vien tik per tris šių metų mėnesius laukinėje gamtoje afrikinio kiaulių maro (AKM) atvejų užfiksuota daugiau nei per visus 2016 m. Be to, ūkininkai perspėjami ir dėl aktualumo neprarandančios paukščių gripo grėsmės.

Tendencijos neramina

Daugiau nei ketveri metai. Tiek laiko praėjo nuo pirmojo Lietuvoje užfiksuoto AKM atvejo. Nuo tada šios pavojingos užkrečiamosios ligos židiniai mūsų šalyje buvo nustatyti net 68 kiaulių laikymo vietose. Šįmet, kol kas, tokių protrūkių pavyko išvengti, tačiau džiaugtis dar per anksti.

„Pastaraisiais metais esame mus vis labiau neraminančių tendencijų liudininkais. Ši liga laukinėje gamtoje darosi sudėtingesnė ir plečia savo geografiją – iš rytinių Lietuvos rajonų juda vakarinės šalies dalies link. Tai reiškia, jog atsiranda didžiulė rizika AKM plisti tų regionų ūkiuose, kuriuose šios ligos atvejų dar nėra buvę. Kaip tik todėl raginame kiaulių laikytojus realiai vertinti riziką ir, matant, kad griežtai laikytis biologinio saugumo priemonių gali nepavykti, karštuoju metų laiku, kuomet AKM rizika yra didžiausia, kiaulių tiesiog neauginti“, – pasakoja Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) vadovas Darius Remeika.

Pašnekovas pažymi, kad jeigu kiaulių laikymo vietose šiais metais AKM židinių ir nėra nustatyta, tai laukinėje gamtoje gyvenančių užsikrėtusių šernų skaičius verčia sunerimti. 2017 metais jis viršijo visus rekordus tiek mūsų, tiek kaimyninėse šalyse.

Vien tik Lietuvoje praėjusiais metais AKM buvo pastebėtas 1328 vietose gamtoje, kuomet dar 2016 m. šis skaičius buvo daugiau nei keturis kartus mažesnis. Šių metų sausio – kovo mėnesiais AKM vietų laukinėje faunoje ir nugaišusių šernų skaičius jau viršijo 2016 metais per visus metus užregistruotų atvejų skaičių.

Visiems ūkinių gyvūnų laikytojams, kilus papildomiems klausimams apie užkrečiamų gyvūnų ligų prevenciją ar įtarimams apie jų atvejus ūkyje, svarbiausia yra netylėti.

Platinant virusą didžiausią pavojų kelia brakonieriai

Anot D. Remeikos, nauji AKM atvejai šiemet pastebėti Akmenės ir Joniškio rajonų šernų populiacijose. Tuo tarpu praėjusiais metais liga pateko į Jurbarko, Mažeikių, Kalvarijų, Vilkaviškio ir Raseinių rajonus. Tačiau dėl to, kad AKM virusas taip sparčiai atakuoja vis naujus plotus, nemaža dalimi kaltas žmogiškasis faktorius..

„Tiek iš mūsų patirties praėjusiais metais, tiek iš Europos maisto saugos tarnybos (EFSA) duomenų galime teigti, jog vidutinis AKM viruso plitimo greitis Lietuvoje be žmogaus įsikišimo gamtoje siekia kelis kilometrus per mėnesį. Tačiau, pavyzdžiui, biologinio saugumo reikalavimų nesilaikantys medžiotojai ar netvarkingai maisto atliekas išmetantys turistai ar keliautojai iš trečiųjų šalių ligos plitimo greitį gali smarkiai padidinti. Patį didžiausią pavojų išplatinti ligą kelia brakonieriai“, – perspėjo VMVT direktorius ir pažymėjo, jog taisyklės, kurių, norint apsisaugoti nuo AKM, laikytis privalu, nėra labai sudėtingos.

Pagrindinė biologinio saugumo taisyklė – tai efektyvi dezinfekcija. Kiaulių laikytojai prie kiekvieno įėjimo į tvartą bei pagalbines patalpas privalo įrengti dezinfekcinius kilimėlius ir nuolat juos pildyti specialiu dezinfekciniu skysčiu bei saugoti nuo kritulių ir purvo. Medžiotojai žvėrių dorojimo aikštelėse taip pat privalo įrengti dezinfekcinius kilimėlius, o po medžioklės ir laimikio dorojimo - atidžiai dezinfekuoti įrankius, rūbus ir apavą. Be

to, po dalyvavimo medžioklėje, dalyvavus miško tvarkymo darbuose ar apsilankius kitame kiaulių ūkyje, į savo tvartą kiaulių laikytojai privalo eiti tik nusiprausę, persirengę bei su kita avalyne.

„Kitas svarbus principas –į tvartą be būtino reikalo neleisti jokių pašalinių žmonių, o jei tokia būtinybė vis tik kilo – šiems žmonėms galioja toks pats reikalavimas pasikeisti aprangą ir avalynę, pereiti dezinfekcinius kilimėlius ir pan. Ypač tai aktualu prasidėjus aktyviam uogavimo ir grybavimo, miško darbų sezonui.. Kiaules šerti tik termiškai apdorotu pašaru, įsigytu iš patikimų tiekėjų ir jokiu būdu nešerti kiaulių maisto atliekomis, nenuplikytais grūdais ar šviežiai nušienauta, nenuplikyta žole. Pakratus draudžiama naudoti tiesiai iš lauko atvežtais šiaudais, reikia juos palaikyti sausoje vėdinamoje vietoje bent tris mėnesius“, – patarimus kaip apsisaugoti nuo AKM savo ūkyje dalijo D. Remeika.

Paukščių gripo pavojus nedingsta

Dar vienu galvos skausmu ūkininkams jau ne vienerius metus yra ir kita pavojinga užkrečiamoji liga, įvairių rūšių naminius paukščius guldantis paukščių gripas. Palankiausias metas šiai ligai plisti būtent ir yra pavasaris ir ruduo dėl šiam metų laikui būdingos paukščių migracijos.

„Naminius paukščius laikančius ūkininkus raginame būti ypač budrius visą laiką, tačiau ypatingų saugumo priemonių derėtų imtis per pavasarinę, nuo kovo iki balandžio, ir rudeninę, nuo rugsėjo iki spalio, trunkančią paukščių migraciją. Jų metu auginami naminiai paukščiai privalo būti uždarose patalpose arba stoginėmis dengtose aptvaruose, kurie apsaugotų nuo kontakto su laukiniais migruojančiais paukščiais“, – perspėjo D. Remeika.

Vištų, kalakutų, žąsų ir ančių augintojai turėtų pasirūpinti ir tinkama pašaro laikymo vieta, į kurią nepatektų paukščio gripo virusą galintys pernešti laukiniai vandens paukščiai, graužikai ar kiti gyvūnai. Apsaugoti nuo pražūtingo viruso ūkininkai naminius paukščius gali ir jų negirdydami vandeniu iš atvirų vandens telkinių.

Taip pat žąsis ir antis rekomenduoja atskirti nuo likusių naminių paukščių, o patiems ūkininkams nesilankyti kitose paukščių laikymo vietose bei vengti tiesioginio kontakto su laukiniais paukščiais.

VMVT konsultuoja tiek atvykus, tiek telefonu

VMVT vadovas sako, kad dėl paukščių gripo Europoje jau teko išskersti daugiau kaip 8 mln. naminių paukščių, tad kovo pabaigoje pasiekusi informacija iš Slovakijos, Suomijos, Vokietijos ir kitų Europos šalių apie ten užfiksuotus paukščių gripo atvejus laukinėje faunoje kelią nerimą. Paukštynuose liga nustatyta Švedijoje, Italijoje, Vokietijoje, Bulgarijoje, Olandijoje. Dėl to mūsų šalies paukščių laikytojai irgi raginami griežtai paisyti biologinio saugumo taisyklių, kurios sumažina šios pavojingos ligos perdavimo riziką.

„Visiems ūkinių gyvūnų laikytojams, kilus papildomiems klausimams apie užkrečiamų gyvūnų ligų prevenciją ar įtarimams apie jų atvejus ūkyje, svarbiausia yra netylėti. Esant problemoms ir neaiškumams kviečiame skambinti nemokamu tarnybos telefonu 8 800 40403 arba užsukti į artimiausią VMVT teritorinį padalinį. Problemas galime spręsti tik jas išsakydami“, – sakė D. Remeika.

Parengta bendradarbiaujant su VMVT.



NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių