Vazonėliuose – pavasario gaiva

Reikia pasirūpinti rudenį

VDU Botanikos sodo vyresnioji botaninių kolekcijų kuratorė Rita Maršelienė, paklausta, kokias svogūnines gėles sodinti, kad džiugintų akį, nusijuokia: "Taigi pavėlavote. Jei norėjote su tulpėmis, narcizais, hiacintais, krokais, snieguolėmis ar žydrėmis pasitikti pavasarį, jų svogūnėlius reikėjo kišti žemėn spalio mėnesį."

Anot specialistės, tam, kad žydėtų, svogūninių gėlių svogūnėliai turi pašalti. Todėl svogūnėlius sodinti į norimus indus reikia  spalio–lapkričio mėnesiais. Tuos indus reikia arba įkasti į dirvą sode, arba pastatyti šiltnamyje ir uždengti agroplėvele. Artėjant pavasariui – atidengti ir stebėti, kad pradėję dygti svogūnėliai turėtų pakankamai drėgmės.

Mėgsta vėsą ir vandenį

Jei nutiko taip, kad rudenį gėlių svogūnėliais nepasirūpinote, o labai norite papuošti pirmais pavasariniais žiedais savo namus, R.Maršelienė siūlo pirkti juos prekybos centruose – jau pasodintus ir įsišaknijusius. Populiarios vazonėliuose pražydinamos svogūninės gėlės yra krokai, hiacintai, narcizai, tulpės. Vazonėlius patartina laikyti šviesiame, vėsiame kambaryje – tuomet pavasario šauklės ne taip greitai peržydės. Taigi, ant palangės virš radiatoriaus geriau nestatyti.

Jei norite, kad gėlė ilgiau džiugintų žiedais, pagelbės tokia gudrybė: užuot laistę, svogūnėlį apdėkite ledukais – svogūninė gražuolė jausis tarsi devintame danguje.

Atkreipkite dėmesį, kad prekybos centruose įsigytų vazoninių gėlių žemė dažnai būna labai sausa. Vadinasi, vos parsinešę namo, išsyk turite gausiai palaistyti: svogūninės gėlės labai mėgsta vandenį.

Ar ilgai svogūninė gėlė džiugins savo ryškiaspalviais žiedais, priklausys ne tik nuo jos veislės, bet ir nuo kambario temperatūros. Kuo jame šilčiau, tuo greičiau nužydės. Jei nakčiai pastatysite vazonėlį į šaldytuvą (tik šiukštu ne į šaldiklį!), galbūt pavyks gėlės žydėjimu pasidžiaugti ilgiau. Tuomet augalėlis pasijus tarsi gamtoje: naktį jam bus vėsiau, dieną – šilčiau.

Jei norite, kad gėlė ilgiau džiugintų žiedais, pagelbės tokia gudrybė: užuot laistę, svogūnėlį apdėkite ledukais – svogūninė gražuolė jausis tarsi devintame danguje.

Apdovanoja kantriuosius

Kai matote, kad gėlė jau baigia peržydėti, jos lapeliai ima geltonuoti, turite po truputį pradėti mažiau laistyti. Orientuokitės pagal lapus: kol jie dar gražūs, žali – galite palieti. Tuomet gėlės svogūnėlis dar truputį pabręs, paaugs, o kai lapai nudžius, galėsite jį išsikasti iš vazono ir pasisodinti lauke.

Tik negalvokite, kad iš to bus labai daug naudos. Mat tulpės ar narcizo svogūnas bežydėdamas labai smarkiai sunyksta ir naujų žiedų galima tikėtis maždaug po kokių dvejų ar trejų metų. Jei esate kantrūs – išlauksite.

O kol laukiate, sudėkite tuos iškastus svogūnėlius į kiauradugnius vazonus (čia tam, kad pelės nesuėstų) ir įkaskite juos į gerą, kompostinę žemę kur nors prie namų ar sode. Tik nepamirškite pasižymėti tos vietos, kad paskui rastumėte. Po metų, jei viskas gerai, iš tulpės svogūnėlio turi išaugti vaikutis, t.y. vienas tulpės lapelis. Tuomet tą vietą patręškite kompleksinėmis trąšomis su mikroelementais, kitaip sakant, vaikutį pamaitinkite.

Skirtingai nei tulpių, hiacintų svogūnėliai dar tiks sodinti į vazoną ir kitiems metams. Tačiau turėkite omenyje, kad žiedų dydis antrais metais auginant induose jau gali būti mažesnis.

Yra ir dar vienas būdas nužydėjusių gėlių svogūnėliams laikyti. Kai jų lapai nudžius, nukirpkite juos, nuvalykite žemę nuo svogūnėlių ir sudėkite juos į dėžutes kur nors garaže, sandėliuke ar kitoje tamsioje vietoje iki spalio–lapkričio. Tuomet sodinkite į dirvą arba į tuos pačius indus, kuriuose ir buvo.