- LRT.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Markas Zuckerbergas tvirtina sieksiąs, kad „Facebook“ padėtų kurti žmonių gerovę. Deja, jo verslo modelis lieka nepakitęs. Kaip reikėtų vertinti naujus bendrovės planus ir užmojus, svarsto „The Guardian“ socialinių tinklų specialistė Eleni Stefanou.
Perskaičiusi „Facebook“ pranešimą, esą naujienų srautą reguliuojantis algoritmas prioritetą nuo šiol skirs nebe žiniasklaidos ir verslo platinamam, o draugų ir šeimos mėgstamam turiniui, taip siekiant užtikrinti „prasmingą sąveiką“, autorė teigia iškart atsipūtusi lengviau. Ji sako be galo trokštanti, kad tokios technologijų bendrovės kaip „Facebook“ pagaliau suvoktų, kokį poveikį jos daro visuomenei, ir prisiimtų atsakomybę, nuvedusios žmogų ne tuo keliu. Vis dėlto netrukus ji prisipažįsta pastebėjusi, kad kažko svarbaus šioje vietoje trūksta.
Laukia turinio permainos
Kaip teigia „Facebook“ prezidentas M. Zuckerbergas, šį naują sumanymą nuspręsta įgyvendinti išsamiau pasigilinus į kai kuriuos su socialiniais tinklais susijusius dalykus. Tyrimas atskleidė, kad „Facebook“ erdvėje bendraudami su sau artimais žmonėmis, mes jaučiame su jais ryšį, ir tai suteikia mums ilgalaikį laimės pojūtį. Tačiau kai akys pasyviai slenka įvairiausių nuorodų ir vaizdo įrašų perkrautu naujienų srautu, rezultatai gali būti mažiau džiuginantys. „Jaučiame atsakomybę užtikrinti, kad naudojimasis mūsų paslaugomis būtų ne tik pramoga, – praėjusią savaitę skelbė „Facebook“ vadovas, – norime prisidėti prie žmogaus gerovės.“
Psichologai ir mokslo bendruomenė jau seniai skambina pavojaus varpais, norėdami atkreipti dėmesį į tai, kad socialiniai tinklai gali sukelti priklausomybę, kuri, deja, neapsiriboja vien tik naujienų srauto tikrinimu.
M. Zuckerbergo įsitikinimu, problema – kaip ir jos sprendimas – slypi naujienų srauto turinyje. Tačiau vieną dalyką, daug svarbesnį, jis vis dėlto paminėti pamiršo. Psichologai ir mokslo bendruomenė jau seniai skambina pavojaus varpais, norėdami atkreipti dėmesį į tai, kad socialiniai tinklai gali sukelti priklausomybę, kuri, deja, neapsiriboja vien tik naujienų srauto tikrinimu. Nemažai šia problema susirūpinusių buvusių „Facebook“ darbuotojų, tarp kurių ir pirmasis bendrovės prezidentas Seanas Parkeris (filme „Socialinis tinklas“ (angl. „The Social Network“) jį suvaidino Justinas Timberlake`as), pripažįsta, kad šioje socialinėje platformoje sąmoningai įdiegta nemažai ypatybių, dėl kurių žmogaus organizme išsiskiria daugiau hormono dopamino, skatinančio neatsitraukti.
Ir tai veikia. 2016 m. duomenimis, platformoms „Facebook“, „Facebook Messenger“ ir „Instagram“ vidutinis naudotojas kasdien skyrė maždaug 50 minučių. Ne taip jau ir mažai, sako rašinio autorė E. Stefanou. Turėdama du milijardus aktyvių vartotojų per mėnesį, bendrovė sėkmingai įsipynė į pasaulinį socialinį audinį. Kyla natūralus klausimas – ar metodai, kuriuos taikydama bendrovė pasiekė tokių rezultatų, dera su naujai pabrėžiamu dėmesiu žmogaus gerovei? Jei atsakymas neigiamas, ar tai reikštų, kad M. Zuckerbergas ir jo komanda būtų pasirengę leisti mums įkvėpti daugiau oro?
„Prilipdė“ mus prie ekranų
Štai, pavyzdžiui, „Facebook Messenger“ – programėlė, leidžianti matyti, perskaitė gavėjas pranešimą, ar ne. Ši funkcija yra visiškai įprasta tokios paskirties programėlėse, tačiau, skirtingai negu „WhatsApp“ ir net „Twitter“, „Facebook“ nesiūlo pasirinkti, įjungti šią funkciją ar išjungti. Mažutėlė varnelė pokalbio apačioje reikalinga tam, kad darytų mums spaudimą į pranešimą atsakyti nedelsiant, idant, neduokdie, pašnekovui nekiltų nė menkiausios minties, kad jį galėtume ignoruoti ar gailėtume laiko jam atsakyti. Tai yra manipuliavimas emocijomis, kurio visiškai lengvai galima išvengti.
Toliau E. Stefanou siūlo pakalbėti apie „Facebook Live“. Praėjusią savaitę skelbta, kad tiesioginė transliacija generuoja šešis kartus daugiau reakcijos negu vaizdo įrašai. Tačiau ar tai reiškia, kad mums nuo to geriau? Ar iš paskutiniųjų stengdamasi sugundyti mus, naudotojus, galimybe mėgautis tiesiogine transliacija, bendrovė „Facebook“ pagalvojo, kad tai gali mus paskatinti dar smarkiau „prilipti“ prie ekranų ir kad ilgainiui šis įprotis taps kenksmingas mūsų sveikatai?
Daugėja duomenų, kad priklausomybė nuo technologijų daro poveikį mūsų emociniam pasauliui ir kognityviniams gebėjimams. Stanfordo universiteto (JAV) profesorius Cliffordas Nassas savo laiku yra įspėjęs, kad, neatsitraukiant nuo socialinių tinklų, slopsta gebėjimas atskirti svarbią informaciją nuo nesvarbios ir kyla nemažų sunkumų tvarkantis su darbine atmintimi. O štai Karališkosios visuomenės sveikatos draugijos (Jungtinė Karalystė) ataskaitoje kalbama apie ryšį tarp įpročio piktnaudžiauti socialiniais tinklais ir tokių sveikatos problemų, kaip nerimas, depresija ir nemiga, paūmėjimo tarp jaunų žmonių. „Facebook“ žadėjo 2018-aisiais imtis šių klausimų tyrimo, tačiau, pasak E. Stefanou, čia esama interesų konflikto.
Ar pakaks vien geros valios?
„Facebook“ verslo modelis paremtas siekiu sukelti žmonėms norą būti socialiai pripažintiems. Šio noro vedami, žmonės į tinklą grįžta vėl ir vėl, o tai bendrovei generuoja milijardų vertės pajamas iš reklamos. Siekiant įgyvendinti pokyčius šioje srityje, bendrovei tektų keisti ištisą „Facebook“ personalo kultūrą (bendrovėje dirba per 17 tūkst. darbuotojų), o kur dar visos jos valdomos platformos „Instagram“ pajėgos... Turime susitaikyti su mintimi, kad procesas gali būti sunkus ir ilgas. Ne taip seniai, 2016-aisiais, „Facebook“ atstovė leidiniui „The New York Times“ teigė: „Kuo geriau mums pavyks parodyti žmonėms tai, ką jie labiausiai nori matyti, tuo daugiau šansų, kad jie norės čia grįžti ir leisti čia laiką.“
Jei bendrovė „Facebook“ nori pasielgti teisingai, ji turi būti pasirengusi atsisakyti taktikos, pavertusios ją milžine. Ji turi išmokti tenkintis ir ne tokiu svarbiu vaidmeniu mūsų gyvenime. Prie šios misijos įgyvendinimo turėtų prisidėti ir kitos technologijų bendrovės, kaip antai „Google“ ir „Apple“, kurių ateitis iki šiol kuriama – sąmoningai ar ne – visuomenės sveikatos sąskaita. „Facebook“ apsisprendimas keisti kryptį, pasak E. Stefanou, išties pagirtinas, tačiau kaip iš tabako ar maisto bendrovių nesitikime, kad etiką jos iškels aukščiau teisės aktų reikalavimų, taip ir šiuo atveju nereikėtų manyti, kad stebuklas įvyks savaime. Reikalo turi bendromis jėgomis imtis ir valdžios institucijos, kol ši krizė neprarijo mūsų gyvų.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Kodėl retas lietuvis pasinaudoja teise ištrinti duomenis apie save iš interneto?10
Internetas apie kiekvieną iš mūsų žino daug ir kone amžiams. Tačiau lietuviai teise ištrinti duomenis apie save iš interneto naudojasi bene rečiausiai Europoje. Tai atskleidžia naujausia asmeninių duomenų nutekėjimą stebinčios...
-
Įspėjamieji pranešimai telefone: kodėl gauna ne visi?9
Ne visi gyventojai gauna įspėjamuosius pranešimus. Net ir tada, kai jiems tai gali būti gyvybiškai svarbu – pavyzdžiui, kad netoliese dega daugiabutis, artėja orų stichija ar kokia nelaimė Astravo atominėje elektrinėje. Apie tai, k...
-
Astronomai atrado didžiausią juodąją skylę Paukščių take
Antradienį paskelbtame moksliniame darbe nurodoma, kad astronomai nustatė didžiausią ligi šiol atrastą juodąją skylę Paukščių take, kurios masė ura 33 kartų didesnė nei Saulės. ...
-
Išvyskite: kaip atrodė Saulės užtemimas iš kosmoso
Pirmadienį įvyko retas ir visiškas Saulės užtemimas, kuris praslinko per Šiaurės Ameriką. Mokslininkai sako, kad dėl šio užtemimo galės surinkti neįkainojamų duomenų apie daugelį dalykų – nuo saulės atmosferos iki keis...
-
Rusija jau antrą dieną iš eilės atšaukė raketos paleidimą15
Trečiadienį, jau antrą dieną iš eilės, Rusija paskutinę minutę atšaukė raketos paleidimą. Tai dar viena šalies kosmoso programos nesėkmė. ...
-
Būdamas 96-erių mirė Nobelio premijos laureatas britų fizikas P. Higgsas
Būdamas 96-erių mirė britų fizikas Peteris Higgsas (Piteris Higsas), laimėjęs Nobelio premiją už „dieviškosios dalelės“ – Higso bozono, paaiškinančios masės egzistavimą – atradimą, antradienį pranešė ...
-
Medikus keičia dirbtinis intelektas: užstrigus kamerai – gyvybę kainuojančios klaidos?2
Rastas receptas, kaip užpildyti trūkstamas medikų darbo vietas. Taivane žmonių gyvybes gelbėja bei sveikata rūpinasi robotai ir dirbtinis intelektas. Tačiau tokia technika kol kas visiškai pasitikėti negalima. Ji jau padarė gyvybę kainuojan...
-
„Tesla“ planuoja rugpjūtį pristatyti robotaksi1
Elonas Muskas (Ilonas Maskas) pranešė, kad jo kontroliuojama elektromobilių gamintoja „Tesla“ šią vasarą pristatys robotaksi, o ši žinia pasirodė tuo metu, kai savavaldžių transporto priemonių diegimas dėl saugumo pro...
-
Iš orbitinės stoties į Žemę sugrįžo amerikietė, baltarusė ir rusas6
Iš Tarptautinės kosminės stoties (TKS) į Žemę sugrįžo amerikiečių astronautė Loral O'Hara, baltarusė Marina Vasilevskaja ir rusų kosmonautas Olegas Novickis. Juos parskraidinusi „Sojuz“ kapsulė nusileido Kazachstano stepėje...
-
Kova su piratavimu Lietuvoje: ar pasiteisino įvestos baudos?4
Norintiems piratauti Lietuvoje tampa vis sunkiau. Lietuvos radijo ir televizijos komisija (LRTK) sako, kad pernai įvestos baudos pažeidėjus pamažu atbaido. ...