- Gabija Narušytė, Artūras Matusas, LRT radijo laida „Ryto garsai“, LRT.lt
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Antradienį para bus pailginta viena sekunde dėl Žemės sukimosi greičio svyravimų, tačiau tai nėra išskirtinis įvykis, nes sekundė pridedama jau 26 kartą nuo 1972 m. Taip teigia Vilniaus universiteto Planetariumo direktorė astronomė Danutė Sperauskienė.
Ji aiškina, kad iki 1972 m. visame pasaulyje buvo priimtas pasaulinis laikas. Jis matuojamas, atsižvelgiant į Žemės apsisukimo aplink ašį periodą. Anksčiau, 1884 m., remiantis šiomis žiniomis, buvo įvestas pasaulinis laikas, t. y. nulinio Grinvičo dienovidinio vidutinis Saulės laikas, kuris nustatomas pagal Saulės sukimąsi aplink ašį.
„Problema iškilo 1937 m., kai buvo aptikti Žemės sukimosi greičio svyravimai. Nustatyta, kad Žemės sukimąsi stabdo Mėnulis ir Saulė, sukeldami potvynines trintis – para po truputį ilgėja. Teko ieškoti tikslesnio būdo, kaip matuoti laiką. 1964 m. Tarptautinis matų ir masių komitetas laiko talonu patvirtino vadinamąją atominę sekundę. Tai yra laikas, per kurį cezio izotopo atomai išspinduliuoja beveik 10 mlrd. virpesių. Remiantis šia sekunde praeitame amžiuje, 1972 m., buvo įvestas tarptautinis atominis laikas“, – nurodo D. Sperauskienė.
Jos teigimu, tai vyksta dėl laikų derinimo. Anot specialistės, Tarptautinė Žemės sukimosi tarnyba praneša, kai įvyksta neatitikimas tarp pasaulinio laiko, pagal kurį visa Žemė suskirstyta į laiko juostas. Kai neatitinka pasaulinis ir atominis laikas, tarp jų atsiranda per didelis skirtumas, todėl reikia įvesti keliamąją sekundę. Nuo 1972 m. jau 26-tą kartą tikslinamas laikas, todėl, D. Sperauskienės teigimu, galima suprasti, kad viena para per tą laikotarpį pailgėjo 26 sekundėmis.
„Kai jau pasakoma, kad reikia įvesti keliamąją sekundę, tai daroma arba gruodžio 31 d., arba birželio 30 d., 23 val. 59 min. 60 sek. Tada būna 61 sek. Paskutinį kartą buvo tikslinama 2012 m. Prieš tai – 2008 m.“, – tvirtina LRT Radijo pašnekovė.
Ji atkreipia dėmesį, kad žmonių kasdieniam gyvenimui tai neturės jokios įtakos, bet toks sekundės pridėjimas sukelia nemažų problemų pasauliniams kompiuteriams ar kitoms sistemoms, kurioms reikalingas itin tikslus laiko matavimas.
„Kiekvieną kartą, kai pridedama ta sekundė, pasaulio kompiuterius reikia patikslinti rankiniu būdu. Žinoma, tai gali padidinti klaidų tikimybę. Ypač tikslios sistemos, kaip dirbtiniai Žemės palydovai ar kai kurie duomenų bazių tinklai, turi atsižvelgti į keliamąją sekundę, kad skaičiavimuose neiškiltų kokia nors problema, neįvyktų kokios nors nelaimės“, – pabrėžia D. Sperauskienė.
Jos aiškinimu, didžiausių keblumų sukelia tai, kad vienoje minutėje staiga atsiranda ne 60 sek., bet 61 sek., todėl reikia iš naujo išskaidyti vieną minutę. Nepaisant to, D. Sperauskienė įsitikinusi, kad šis įvykis nėra labai ypatingas – tai daroma jau 26 kartą.
Dėl laikų neatitikimo antradienį 23 val. 59 min. 60 sek. pasauliniu laiku laikrodžiai sustos sekundei, ir para bei metai sekunde pailgės.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Robotikos čempionate varžytis su rusais atsisakiusiems kauniečiams – miesto apdovanojimai28
Kauno jėzuitų gimnazijos robotikos komanda „LitBot“, pademonstravusi vertybinį požiūrį Italijoje vykusiame „FIRST Tech Challenge“ Europos čempionate ir atsisakiusi varžytis su rusais, sulaukė savo gimtojo miesto įvertinimo. Ka...
-
Parduotuvėse – atspausdinti patiekalai: ateityje tokio maisto atsiras vis daugiau30
Lietuvoje viename didžiųjų prekybos centrų jau galima įsigyti to, ką dauguma iš mūsų regėjome tik televizoriaus ekrane, – 3D spausdintuvu atspausdinto maisto. Šįkart konkrečiai lašišos. ...
-
CERN Baltijos šalių grupės vadove paskirta KTU mokslininkė B. Abakevičienė
Europos branduolinių mokslinių tyrimų organizacijoje (CERN) įvykusiame kasmetiniame CERN Baltijos šalių grupės susitikime jo vadove vienbalsiai išrinkta Kauno technologijos universiteto (KTU) docentė, vyresnioji mokslo darbuotoja Brigita A...
-
Medicina tobulėja: melanomą atpažins ir per nuotrauką1
Medikams pastebint, kad odos ligų ir alergijų daugėja, mokslininkai sugalvojo, kaip užkirsti tam kelią taikant ankstyvą diagnostiką. ...
-
Rusų erdvėlaivis „Sojuz“ prisijungė prie TKS
Rusų erdvėlaivis „Sojuz MS-25“ pirmadienį sėkmingai prisijungė prie Tarptautinės kosminės stoties (TKS), praėjus keturioms dienoms po to, kai jo startas buvo atidėtas dėl techninės problemos, pranešė Rusijos kosmoso agentūra &bd...
-
Ėmėsi misijos veisti koralus laboratorijoje: ar tai išgelbės nuo išnykimo?
Ką turi bendro koralai prie Maldyvų, Indijos vandenyne, ir ūkanota Jungtinė Karalystė? Britų mokslininkai, užsidarę laboratorijose, pradėjo novatorišką veisimo programą – bandys išsaugoti koralus. Augins naujus vietoje tų, kurie...
-
Ispanijoje sustabdyta „Telegram“ veikla2
Vienas Ispanijos teisėjas nurodė sustabdyti internetinių pranešimų siuntimo paslaugą „Telegram“. Teisėjas nagrinėja transliuotojų iškeltą bylą dėl intelektinės nuosavybės pažeidimo. Viena vartotojų grupė sukritikavo jo...
-
„Roskosmos“: pirmoji baltarusių kosmonautė rusų erdvėlaiviu išskrido į TKS4
Pirmoji baltarusių kosmonautė Marina Vasilevskaja rusų erdvėlaiviu „Sojuz“ šeštadienį sėkmingai išskrido į Tarptautinę kosminę stotį (TKS), pranešė Rusijos kosmoso agentūra „Roskosmos“. ...
-
Būna ir taip: muzikos kūrėjui teko ginčytis su dirbtiniu intelektu3
Kad jau dirbtinis intelektas (DI) kuria dainas ir vaizdo klipus, kodėl jam neleidus sugalvoti ir klausimų. Pokalbis su dirbtinį intelektą muzikoje įvaldžiusiu Luku Keraičiu, kuris atsakinėjo į išties originalius, netikėtus DI klausimus. ...
-
JK teismas: kompiuterių mokslininkas C. Wrightas nėra bitkoinų kūrėjas
Jungtinės Karalystės teismas ketvirtadienį nusprendė, kad australų kompiuterių mokslininkas Craigas Wrightas (Kreigas Raitas) nėra Satoshi Nakamoto (Satošio Nakamoto): tokį slapyvardį naudojo kriptovaliutos – bitkoinų – kūrėjas, ...