- Klaipeda.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Internetas suteikia galimybę tiesiogiai stebėti įvairius įvykius – naujienos dar niekada nesklido taip greitai ir taip plačiai. Tačiau tarp naujienų šiandien neretai pasitaiko ir melagienų – nepatikimos informacijos ar tyčia sukurpto melo, kurio skleidėjų tikslai yra priešiški valstybei ir visuomenei.
Vilniaus politikos analizės instituto medijų ir demokratijos programos vadovas Donatas Puslys atkreipia dėmesį, kad tyčinis visuomenės klaidinimas ar bandymai dezinformacija paveikti tam tikrų grupių nuostatas yra senas ir gerai žinomas ginklas. Neretai šis ginklas šiandien veikia nepastebimai ir pavojingai.
„Jeigu imtume atidžiau analizuoti dezinformacijos poveikį ir tikslus, tai galbūt suvoktume, kad dezinformacija gali būti pavojingesnis ginklas negu Kalašnikovo automatas. Dezinformacija yra hibridinio karo priemonė. O tai, kad jos apraiškas pastebime Lietuvoje, reiškia, kad mus atakuoja priešiškos valstybės“, – sako D. Puslys.
„Verta įsisąmoninti, kad vienas iš dezinformacijos tikslų yra kurstyti nepasitikėjimą valstybinėmis institucijomis, bendrapiliečiais. Pagrindinis priešiškų atakų organizatorių taikinys yra demokratija – siekiama, kad ji neveiktų, kad Lietuva būtų traktuojama kaip nepavykęs projektas, žlugusi valstybė“, – akcentuoja pašnekovas.
Kai informacija prasilenkia su tikrove
Šiandien apstu pavyzdžių, kai Kremliaus kontroliuojamus kanalus kasdien skleidžiamos dešimtys vaizdo reportažų, straipsnių ar radijo laidų, kuriuose apie Lietuvą tendencingai skleidžiama melaginga, iškraipyta informacija. Dalis turinio yra skirta rusakalbiams gyventojams Lietuvoje, dalis – vyresnio amžiaus žmonėms, dalis – kaimyninių šalių gyventojams ir t. t.
Tokius melo paketus kuriantys veikėjai ir organizacijos labai detaliai analizuoja auditoriją, žino jos silpnybes ir net gali nuspėti elgesį. „Pavojingiausia tokia dezinformacija, kuri metodiškai ir tikslingai skleidžiama nuolatos, atsižvelgiant į auditorijos nuostatų ir elgesio pokyčius“, – dėsto D. Puslys.
Savo ruožtu Antrojo operatyvinių tarnybų departamento prie Krašto apsaugos ministerijos ir Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento grėsmių nacionaliniam saugumui vertinimas kasmet atkreipia gyventojų dėmesį į informacinio saugumo problemą.
„Kremlius prieš užsienio valstybes, tarp jų ir prieš Lietuvą, nukreiptą Rusijos informacinę politiką naudoja kaip įtakos instrumentą. Aukščiausiu lygiu koordinuojama Rusijos informacinė politika įgyvendinama tikslingai skleidžiant propagandą ir dezinformaciją. Kuriant užsienyje paveikius propagandinius įvaizdžius Rusiją bandoma parodyti kaip daug geresnę ir patikimesnę alternatyvą „žlungantiems Vakarams“. Viešai pateikiant neva „kitokią nuomonę“ kartu bandoma sukelti nepasitikėjimą Kremliui nepalankia informacija ir tuojau pat pasiūlyti keletą alternatyvių, bet tikrovės neatitinkančių įvykio versijų“, – rašoma grėsmių nacionaliniam saugumui vertinime.
„Ar prisimenate, kokie gąsdinimai buvo skleidžiami, kai Lietuva stojo į Europos Sąjungą? Kad Lietuva praras laisvę, Briuselis įves diktatūrą, kad ištrūkę iš Sovietų Sąjungos dabar patekome į tokią pačią Europos Sąjungą“, – dalijasi D. Puslys ir priduria, kad apie narystę NATO irgi buvo skleidžiama nuomonė, neva Lietuvoje dislokuoti sąjungininkų kariai erzina Maskvą ir skatina Rusijos agresiją. Panašiais pareiškimais, anot D. Puslio, stengiamasi įpiršti nuomonę, kad Lietuva yra nesavarankiška žlugusi valstybė.
Siekia skaldyti ir valdyti
Dezinformacija gali būti siekiama supriešinti kaimynines valstybes ar skirtingas gyventojų grupes šalies viduje, taip pat – sumenkinti piliečių pasitikėjimą valstybe, demoralizuoti visuomenę. Taigi, informacinio karo strategai dezinformaciją naudoja siekdami įgyvendinti principą „Skaldyk ir valdyk“.
D. Puslys pastebi, kad dalis Lietuvos gyventojų yra priklausomi nuo rusakalbės Rusijos ar Baltarusijos žiniasklaidos, todėl rizika, kad juos veikia ir veiks dezinformacija, yra didelė. Rusija naudoja daug įvairių dezinformacijos priemonių, tokių kaip „Sputnik“, „Pervyj baltijskij kanal“ ar „Baltnews“, kurios sugeba apsimesti žiniasklaida ir aktyviai skleidžia melagienas. Tad labai svarbu siekti, kad rusakalbei auditorijai būtų prieinama kokybiška žiniasklaida rusų kalba.
Ne veltui Lietuvos nacionalinio saugumo ekspertai įspėja: kritiškas požiūris į gaunamą informaciją, neskubėjimas dalytis sensacijomis ir informacinių tinklų saugumo užtikrinimas yra vieni efektyviausių būdų didinti atsparumą įvairių formų manipuliacijoms.
Labai dažnai dezinformacijos pranešimais siekiama sukelti auditorijos emocijas: baimę, pyktį, nusivylimą ir panašiai. Įaudrintiems ir sujaudintiems skaitytojams ar žiūrovams beveik iš karto pasiūlomas ir taikinys – tariamas kaltininkas, savotiškas atpirkimo ožys, kurį derėtų nubausti. „Svarbu užfiksuoti, kad gauta informacija paveikė jūsų jausmus ir būseną. Nepasiduokite pirminėms emocijoms, pavyzdžiui, pykčiui, neapykantai, baimei. Pasakykite sau „stop“ – dar kartą perskaitykite tekstą, įsigilinkite, panagrinėkite ir patikrinkite argumentus“, – pataria pašnekovas.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Įspėjamieji pranešimai telefone: kodėl gauna ne visi?9
Ne visi gyventojai gauna įspėjamuosius pranešimus. Net ir tada, kai jiems tai gali būti gyvybiškai svarbu – pavyzdžiui, kad netoliese dega daugiabutis, artėja orų stichija ar kokia nelaimė Astravo atominėje elektrinėje. Apie tai, k...
-
Astronomai atrado didžiausią juodąją skylę Paukščių take
Antradienį paskelbtame moksliniame darbe nurodoma, kad astronomai nustatė didžiausią ligi šiol atrastą juodąją skylę Paukščių take, kurios masė ura 33 kartų didesnė nei Saulės. ...
-
Išvyskite: kaip atrodė Saulės užtemimas iš kosmoso
Pirmadienį įvyko retas ir visiškas Saulės užtemimas, kuris praslinko per Šiaurės Ameriką. Mokslininkai sako, kad dėl šio užtemimo galės surinkti neįkainojamų duomenų apie daugelį dalykų – nuo saulės atmosferos iki keis...
-
Rusija jau antrą dieną iš eilės atšaukė raketos paleidimą15
Trečiadienį, jau antrą dieną iš eilės, Rusija paskutinę minutę atšaukė raketos paleidimą. Tai dar viena šalies kosmoso programos nesėkmė. ...
-
Būdamas 96-erių mirė Nobelio premijos laureatas britų fizikas P. Higgsas
Būdamas 96-erių mirė britų fizikas Peteris Higgsas (Piteris Higsas), laimėjęs Nobelio premiją už „dieviškosios dalelės“ – Higso bozono, paaiškinančios masės egzistavimą – atradimą, antradienį pranešė ...
-
Medikus keičia dirbtinis intelektas: užstrigus kamerai – gyvybę kainuojančios klaidos?2
Rastas receptas, kaip užpildyti trūkstamas medikų darbo vietas. Taivane žmonių gyvybes gelbėja bei sveikata rūpinasi robotai ir dirbtinis intelektas. Tačiau tokia technika kol kas visiškai pasitikėti negalima. Ji jau padarė gyvybę kainuojan...
-
„Tesla“ planuoja rugpjūtį pristatyti robotaksi1
Elonas Muskas (Ilonas Maskas) pranešė, kad jo kontroliuojama elektromobilių gamintoja „Tesla“ šią vasarą pristatys robotaksi, o ši žinia pasirodė tuo metu, kai savavaldžių transporto priemonių diegimas dėl saugumo pro...
-
Iš orbitinės stoties į Žemę sugrįžo amerikietė, baltarusė ir rusas6
Iš Tarptautinės kosminės stoties (TKS) į Žemę sugrįžo amerikiečių astronautė Loral O'Hara, baltarusė Marina Vasilevskaja ir rusų kosmonautas Olegas Novickis. Juos parskraidinusi „Sojuz“ kapsulė nusileido Kazachstano stepėje...
-
Kova su piratavimu Lietuvoje: ar pasiteisino įvestos baudos?4
Norintiems piratauti Lietuvoje tampa vis sunkiau. Lietuvos radijo ir televizijos komisija (LRTK) sako, kad pernai įvestos baudos pažeidėjus pamažu atbaido. ...
-
Pirmieji telefonai: tokių dabar tikrai nesinešiotumėte rankinėje15
Mobilųjį telefoną dabar turi kone kiekvienas. Telefonu žmonės ne tik skambina ar rašo žinutes, dažniausiai telefonas atstoja kur kas daugiau prietaisų. Jame integruota kamera, navigacija ir kitos plačiai naudojamos programos. Balandžio 3-ąj...