- Klaipeda.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Jeigu manote, kad jūsų išmaniojo telefono sparta priklauso tik nuo procesoriaus galingumo ir operatyviosios atminties, labai klystate. Specialistai teigia, kad įdiegus koprocesorių, kuris palaiko dirbtinio intelekto algoritmus, galima labai neįprastai, bet iš esmės pagerinti telefono našumą.
Tai pirmoji pasaulyje padarė bendrovė „Huawei“, pristačiusi savo naująjį flagmaną „Mate 10 Pro“ su integruotu dirbtiniu intelektu, rašoma pranešime spaudai.
Du būdai, kaip pagreitinti veikimą
Paspartinti telefono veikimą per trumpesnį laiką galima dviem būdais. Pirmasis – viską daryti greičiau, o antrasis – atlikti mažiau veiksmų. Prietaisą paspartinti labai paprasta, tačiau taikant šį metodą, netrukus susiduriama su fizinėmis kliūtimis, kurias sunku įveikti, be to, sunaudojama kur kas daugiau energijos, taigi sukuriamas karščio perteklius.
Ne toks akivaizdus ir sunkesnis, tačiau daug veiksmingesnis būdas – sumažinti veiksmų, atliekamų vykdant konkrečią užduotį, skaičių. Ką tai reiškia?
Pavyzdžiui, pamėginkite surasti pripučiamą paplūdimio kamuolį kambaryje, kuriame stovi daugybė skirtingų spintų, spintelių, stalčių ir dėžių. Jūs galite nuosekliai atidaryti visas dureles, ištraukti visus stalčius ir patikrinti kiekvieną dėžę – anksčiau ar vėliau būtinai rasite pamestą kamuolį, nors tam teks sugaišti marias laiko ir įdėti daug pastangų. Tačiau galite pasielgti išmintingiau ir apieškoti tik tas spinteles, kurios yra tokios formos ir talpos, kad į jas galėtų tilpti pripūstas kamuolys. Taip jums nereikės ieškoti daugelyje vietų, bet užteks patikrinti tik keturias ar penkias spintas. Taigi darbą atliksite kur kas greičiau ir sutaupysite daugybę energijos, nors dėžes ir stalčius atidarysite nė kiek ne greičiau.
Kodėl gamintojai renkasi lengvesnį kelią?
Antrasis būdas mums atrodo visiškai natūralus, nes būtent taip dirba mūsų smegenys, tačiau, atlikdamas tą pačią užduotį, kompiuteris taikys pirmąjį metodą, nes mūsų mąstymo būdas jam per sudėtingas. Esmė ta, kad norint atmesti visas vietas, į kurias kamuolys netilptų, būtina suprasti skirtingų objekto ir jo aplinkos savybių tarpusavio ryšius. Jūs turite žinoti kamuolio ir spintelių matmenis, suprasti, kad kamuolys netilps į dėžę, jeigu ji yra per mažo aukščio, nors jos tūris ir pakankamas, rašoma pranešime.
Visai nekeista, kad, norėdami paspartinti programą arba operacinę sistemą, gamintojai renkasi lengviausią kelią ir tiesiog įrengia spartesnį procesorių.
Žmogaus smegenys gali beveik akimirksniu apdoroti visus šiuos duomenis ir jų tarpusavio ryšius, tačiau kompiuterio programoms tai yra labai sunki užduotis. Todėl visai nekeista, kad, norėdami paspartinti programą arba operacinę sistemą, gamintojai renkasi lengviausią kelią ir tiesiog įrengia spartesnį procesorių. Tačiau, kaip jau minėta, tai veda į aklavietę – kartu su procesoriaus našumu padidėja energijos sunaudojimas ir karščio išskyrimas, o tai trumpina išmaniųjų telefonų baterijos naudojimo trukmę, be to, pakyla procesoriaus temperatūra, taigi, būtina vėl sumažinti procesoriaus našumą, kad jis neperkaistų.
Neribotos dirbtinio intelekto galimybės
Įprasta kompiuterių programinė įranga, pavyzdžiui, šiuolaikiniuose išmaniuosiuose telefonuose įdiegtos operacinės sistemos, išties negali susidoroti su užduotimis, kurias atliekant būtina suvokti daiktus ir įvykius bei jų tarpusavio ryšius. Tačiau kai kurios programos, pavyzdžiui, nuolat tobulinamos besimokančių mašinų ir dirbtinio intelekto technologijos, savaime veikia panašiai kaip mūsų smegenys.
Supratusi, koks didelis dirbtinio intelekto (DI) potencialas, bendrovė „Huawei“ ėmė tyrinėti DI ir jo galimybes iš pagrindų keisti išmaniuosius telefonus. Šio darbo rezultatas – „Huawei Mate 10 Pro“ – išmanusis telefonas, kuriame įdiegtas neuroninis procesorius – neuroninis tinklo paspartinimo lustas, leidžiantis šiam prietaisui taikyti pažangius besimokančių mašinų algoritmus.
Neuroninio procesoriaus palaikomos dirbtinio intelekto funkcijos leidžia optimizuoti beveik kiekvieną išmaniojo telefono naudojimo aspektą. Mokydamiesi iš naudotojo elgesio, šie procesoriai gali numatyti, kokių programų prireiks, iš anksto įkelti jas į atmintį ir optimizuoti jų darbą. Taip pat jie gali „užmigdyti“ arba išjungti nereikalingus procesus – taip sutaupyti energijos ir pagerinti našumą.
Be to, procesoriai geba nustatyti ir atpažinti kameros matomus objektus, pasirinkti geriausius fotografavimo nustatymus arba per sekundės dalį nuspręsti, kaip geriausia nustatyti automatinio fokusavimo sistemą, kad būtų galima užfiksuoti judantį objektą ir gauti puikią nuotrauką. Įrengus neuroninį „Mate 10 Pro“ procesorių, milžiniškoje duomenų bazėje galima ieškoti paveikslėlių iki 25 kartų greičiau, negu naudojantis prietaisais, kuriuose įdiegti įprasti algoritmai ir procesoriai.
Dirbtinio intelekto galimybės neribotos – kadangi neuroninis procesorius paspartina darbą, jį naudojant galima pagerinti beveik visas išmaniojo telefono savybes: baterijos naudojimo laiką, įkrovimo greitį, programų našumą, balso aiškumą kalbantis telefonu, nufotografuotų vaizdų kokybę ir kt. DI technologija leidžia geriau atlikti kiekvieną užduotį, todėl visi turimi ištekliai panaudojami optimaliai, o prietaisams, kuriuose šis procesorius neįrengtas, tai būtų neįveikiama užduotis.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Robotikos čempionate varžytis su rusais atsisakiusiems kauniečiams – miesto apdovanojimai28
Kauno jėzuitų gimnazijos robotikos komanda „LitBot“, pademonstravusi vertybinį požiūrį Italijoje vykusiame „FIRST Tech Challenge“ Europos čempionate ir atsisakiusi varžytis su rusais, sulaukė savo gimtojo miesto įvertinimo. Ka...
-
Parduotuvėse – atspausdinti patiekalai: ateityje tokio maisto atsiras vis daugiau31
Lietuvoje viename didžiųjų prekybos centrų jau galima įsigyti to, ką dauguma iš mūsų regėjome tik televizoriaus ekrane, – 3D spausdintuvu atspausdinto maisto. Šįkart konkrečiai lašišos. ...
-
CERN Baltijos šalių grupės vadove paskirta KTU mokslininkė B. Abakevičienė
Europos branduolinių mokslinių tyrimų organizacijoje (CERN) įvykusiame kasmetiniame CERN Baltijos šalių grupės susitikime jo vadove vienbalsiai išrinkta Kauno technologijos universiteto (KTU) docentė, vyresnioji mokslo darbuotoja Brigita A...
-
Medicina tobulėja: melanomą atpažins ir per nuotrauką1
Medikams pastebint, kad odos ligų ir alergijų daugėja, mokslininkai sugalvojo, kaip užkirsti tam kelią taikant ankstyvą diagnostiką. ...
-
Rusų erdvėlaivis „Sojuz“ prisijungė prie TKS
Rusų erdvėlaivis „Sojuz MS-25“ pirmadienį sėkmingai prisijungė prie Tarptautinės kosminės stoties (TKS), praėjus keturioms dienoms po to, kai jo startas buvo atidėtas dėl techninės problemos, pranešė Rusijos kosmoso agentūra &bd...
-
Ėmėsi misijos veisti koralus laboratorijoje: ar tai išgelbės nuo išnykimo?
Ką turi bendro koralai prie Maldyvų, Indijos vandenyne, ir ūkanota Jungtinė Karalystė? Britų mokslininkai, užsidarę laboratorijose, pradėjo novatorišką veisimo programą – bandys išsaugoti koralus. Augins naujus vietoje tų, kurie...
-
Ispanijoje sustabdyta „Telegram“ veikla2
Vienas Ispanijos teisėjas nurodė sustabdyti internetinių pranešimų siuntimo paslaugą „Telegram“. Teisėjas nagrinėja transliuotojų iškeltą bylą dėl intelektinės nuosavybės pažeidimo. Viena vartotojų grupė sukritikavo jo...
-
„Roskosmos“: pirmoji baltarusių kosmonautė rusų erdvėlaiviu išskrido į TKS4
Pirmoji baltarusių kosmonautė Marina Vasilevskaja rusų erdvėlaiviu „Sojuz“ šeštadienį sėkmingai išskrido į Tarptautinę kosminę stotį (TKS), pranešė Rusijos kosmoso agentūra „Roskosmos“. ...
-
Būna ir taip: muzikos kūrėjui teko ginčytis su dirbtiniu intelektu3
Kad jau dirbtinis intelektas (DI) kuria dainas ir vaizdo klipus, kodėl jam neleidus sugalvoti ir klausimų. Pokalbis su dirbtinį intelektą muzikoje įvaldžiusiu Luku Keraičiu, kuris atsakinėjo į išties originalius, netikėtus DI klausimus. ...
-
JK teismas: kompiuterių mokslininkas C. Wrightas nėra bitkoinų kūrėjas
Jungtinės Karalystės teismas ketvirtadienį nusprendė, kad australų kompiuterių mokslininkas Craigas Wrightas (Kreigas Raitas) nėra Satoshi Nakamoto (Satošio Nakamoto): tokį slapyvardį naudojo kriptovaliutos – bitkoinų – kūrėjas, ...