- Klaipeda.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Dirbtinio intelekto metodai tik dabar pradedami plačiai taikyti verslo operacijų valdymo srityje. Dirbtinis intelektas apima platų tyrimų sričių spektrą: intelektualias mašinas (robotus), programinius robotus. Esminis tokių sistemų išskirtinumas yra gebėjimas samprotauti, kaupti ir išgauti žinias, atrasti tendencijas, mokytis ir adaptuotis prie naujų situacijų ar aplinkos.
Žmogus yra mąstanti būtybė, kuri gali mokytis iš aplinkos surenkamos informacijos, o vėliau sukauptas žinias pritaikyti įvairiose situacijose. Mokslininkai dešimtmečius tyrinėjo biologinių sistemų gebėjimus išgauti, kaupti ir pritaikyti žinias. Imituojant žmogaus smegenų veiklą, buvo sukurti dirbtiniai neuroniniai tinklai (angl. artificial neural networks). Nagrinėjant biologinių organizmų elgseną, sukurti evoliucinių skaičiavimų algoritmai. Jų pagrindas yra natūralios atrankos principai – išlieka stipriausi. Paukščių ir skruzdžių elgsenos tyrimai leido sukurti spiečiaus intelekto algoritmus. Jie sėkmingai taikomi, kuriant programinius robotus, sugebančius automatizuoti sudėtingų problemų sprendimą – analizuoti esamą būseną, prognozuoti elgseną ir modeliuoti optimalius valdymo sprendimus. Šios sistemos per akimirksnį gali sumodeliuoti milijonus galimų sprendimų, vertinant įvairius aplinkos veiksnius. Žmonės to dažniausiai negali padaryti. Be to, jie yra linkę klysti. Su dabartinėmis kompiuterinių sistemų skaičiavimo galimybėmis intelektualūs programiniai robotai gali priimti geresnius sprendimus už žmogų. Tam tereikia 5 sistemos elementų: virtualios verslo modeliavimo ir imitavimo aplinkos; intelektualių komunikavimo technologijų; intelektualių prognozavimo modelių; intelektualių optimizavimo modelių ir intelektualios analizės modelių.
Naudojant komunikavimo technologijas, programiniai robotai realiu laiku susirenka verslo aplinkos duomenis. Jie gali būti pajungti į bankų sistemas, kad surinktų informaciją apie klientams suteiktas paslaugas. Pavyzdžiui, bankomatų išduodamus ir priimtus grynuosius pinigus arba klientų srautą bankų skyriuose ir jų pageidaujamų paslaugų apimtis. Pagal surinktus duomenis atliekama prognozė – nustatomas grynųjų pinigų poreikis kiekviename bankomate ar paslaugų poreikis kiekviename skyriuje. Intelektualios sistemos geba suformuoti adaptyvius bei lanksčius prognozavimo modelius pagal istorinius duomenis. Imituojama sistemos elgsena ir nustatomi faktoriai, lemiantys vienokį ar kitokį paslaugų apimčių svyravimą. Šios sistemos labai greitai išmoksta, kad didesnis pinigų poreikis yra prieš švenčių dienas, nustatomos atlyginimų mokėjimo dienos. Kiekvienam bankomatui ar banko skyriui sukuriamas individualus elgsenos prognozavimo modelis.
Kuomet žinome, kaip elgsis valdomi objektai, aktyvuojami intelektualūs optimizavimo algoritmai. Kiekvienas iš tokių algoritmų gali turėti apibrėžtą tikslo funkciją. Pavyzdžiui, sumažinti grynųjų pinigų valdymo kaštus užtikrinant, kad bankomatuose visuomet būtų reikiamas pinigų kiekis. Įgyvendinant šį tikslą, atliekamas įvairių sprendimų modeliavimas. Programiniai robotai modeliuoja sprendimus, kurie gali būti apriboti statinėmis ir dinaminėmis taisyklėmis. Intelektualios sistemos gali išmokti naujas taisykles ar jų kombinacijas, duodančias geriausią sprendimą. Tai vadinama gebėjimu samprotauti.
Panašius taisyklių rinkinius naudoja ir žmonės kasdieniniame gyvenime. Žinios sukaupiamos iš patirties, o vėliau gali būti pritaikomos. Programiniai agentai šioje srityje turi pranašumą, nes gali labai efektyviai spręsti konkrečias problemas, įvertinant visus galimus sprendimo variantus. Žmogus to dažniausiai padaryti negali. Sprendimų kokybė priklauso nuo žmogaus individualių gebėjimų taikyti įgytas žinias ir mokytis. Tuo tarpu programiniai robotai gali surasti pačius geriausius sprendimus, jeigu turi visą reikiamą informaciją. Sistema gali pasakyti, kada ir kiek pinigų reikia atvežti į kiekvieną bankomatą ir kaip suplanuoti pinigų paruošimo ir pristatymo grafiką, kad kaštai būtų mažiausi. Praktiniai tokių sistemų taikymai leidžia sutaupyti iki 40 procentų kaštų ir pagerinti paslaugų prieinamumą bankų sistemose.
Intelektualios verslo operacijų valdymo sistemos ilgainiui pakeis žmones ir leis efektyviau valdyti paslaugų sistemas. Taip automatizavus gamybą, buvo sumažintos žmogiškojo darbo apimtys. Per ateinančius dešimtmečius bus automatizuojamas operatyvinių sprendimų priėmimas. Verslo informacinėse sistemose šiuo metu sukaupta daugybė duomenų. Kiekvieną dieną jų kiekis dar labiau padidėja. Žmogus vargiai pajėgus tokį duomenų kiekį apdoroti. Pasitelkus intelektualius metodus, galime šiuos duomenis „įdarbinti“ geresniems verslo valdymo sprendimams priimti.
Paskaitoje bus kalbama apie intelektualias verslo operacijų valdymo sistemas (dirbtinį intelektą, didelių duomenų masyvų apdorojimą), skirtas valdyti bankomatų grynųjų pinigų srautus. Sistemas – programinius robotus, gebančius mokytis, adaptuotis ir priimti sprendimus, modeliuojant milijardus galimų sprendimo kombinacijų.
Į Mokslo festivalio paskaitą „Ar dirbtinis intelektas gali priimti geresnius sprendimus už žmogų ir užtikrinti efektyvesnį bankų sistemų valdymą?“ kviečia rugsėjo 12 d. 16 val. VU Kauno humanitarinio fakulteto 11 aud. (Muitinės g. 12, 4 korpusas) Kaune.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Naujausias mokslininkų tyrimas šokiruoja: laukia badas, konfliktai, masinė migracija13
Šimtai geriausių pasaulio klimato mokslininkų prognozuoja, kad dar šį šimtmetį pasaulio temperatūra kils mažiausiai 2,5 °C, viršydama tarptautiniu mastu nustatytus tikslus ir sukeldama katastrofiškas pasekmes žmon...
-
Užkrečianti gimnazistų motyvacija3
Jaunieji Kauno jėzuitų gimnazijos robotų užkalbėtojai sužavėjo pasaulį. Iš varžybų Hjustone moksleiviai grįžo su ypatingu apdovanojimu. ...
-
Kauno kolegijos palinkėjimas ketinančiam studijuoti: atrask savo arkliuką1
„Atrask savo arkliuką“ – skambia žinute, o kartu ir linkėjimu Kauno kolegija pasitinka tuos, kurie šiemet dairosi studijų ir laukia artėjančio bendrojo priėmimo į aukštąsias mokyklas laikotarpio. Pasak kolegijos atstov...
-
Mokslininkai įspėja: daugėja klimato kaitos keliamų grėsmių10
Ekstremalėjantys gamtos reiškiniai žmonėms kerta per kišenę. Mokslininkai skelbia, kad klimato kaita jau po 20 metų pasaulį gali priartinti prie ekonomikos krizės. Tačiau keisti įpročius ir spręsti globalią problemą pasiryžę ne vis...
-
Mirusiųjų gyvenimas internete: kokia grėsmė?9
Apie mirusių žmonių paskyras internete ir kokią grėsmę tai kelia, LNK žurnalistas kalbėjosi su „Nord Security“ atstove Laura Tyrylyte. ...
-
Užfiksuotas besisukantis objektas danguje: kas tai buvo?20
Vėlų ketvirtadienio vakarą Lietuvos danguje pasirodęs šviečiantis besisukantis objektas jį mačiusiems sukėlė įvairių emocijų ir klausimų. Reginį buvo galima pamatyti įvairiuose šalies miestuose. Besisukantį objektą užfiksavę sk...
-
Į Žemę po šešių Kinijos kosminėje stotyje praleistų mėnesių grįžo trys taikonautai3
Į Žemę po šešių kosminėje stotyje „Tiangong“ („Dangaus rūmai“) praleistų mėnesių saugiai grįžo trys Kinijos taikonautai. ...
-
Medikus rengiantys universitetai vienija jėgas ir nori būti išgirsti4
Du stiprūs šalies akademinės medicinos centrai – Lietuvos sveikatos mokslų universitetas (LSMU) ir Vilniaus universitetas (VU) – suvienijo jėgas ir pakvietė visuomenę ir politikus opiai diskusijai Lietuvos sveikatos forume „Unive...
-
Mokslininkų atliktas tyrimas šokiravo gyventojus: per žingsnį nuo mirties?7
Belgijos mokslininkai tyrė gyventojų sveikatą regione, kuriame įsikūrusios septynios metalo perdirbimo įmonės. Rezultatai šokiravo – gyventojų organizme rasta arseno, švino ir fosforo dalelių. Valdžia liepė gyventojams imtis atsa...
-
Trys kinų astronautai pakilo į Kinijos kosminę stotį „Tiangong“6
Kinija į savo orbitinę stotį „Tiangong“ („Dangaus rūmai“) nusiuntė naują įgulą. Kosminis laivas „Shenzhou 18“ su trimis astronautais vėlų ketvirtadienio vakarą (vietos laiku) pakilo iš Cziuciuanio kos...