- LRT.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
2021–2027 m. siūlomą 100 mlrd. EUR biudžeto asignavimą sudaro 97,6 mlrd. EUR programai „Europos horizontas“ (iš jų 3,5 mlrd. EUR bus skirta iš fondo „InvestEU“) ir 2,4 mlrd. EUR Euratomo mokslinių tyrimų ir mokymo programai.
Programos „Europos horizontas“ pasiūlymas parengtas remiantis sėkminga dabartinės programos „Horizontas 2020“ patirtimi. Programos „Horizontas 2020“ tarpinis vertinimas parodė, kad programa sėkmingai padeda kurti darbo vietas ir skatinti augimą, gerinti žmonių gyvenimą. 2018 m. gegužės mėn. duomenimis, pagal programą daugiau nei 18 tūkst. projektų suteikta 31 mlrd. EUR viršijanti parama, rašoma pranešime žiniasklaidai.
Programoje „Europos horizontas“ numatytos šios pagrindinės naujovės:
– Europos inovacijų taryba (EIC). Europos Komisijos pasiūlymu bus įsteigta vieno langelio principu veikianti taryba, kuri padės perspektyviausias didelio potencialo ir proveržio technologijas iš laboratorijos perkelti į rinką ir novatoriškiausioms pradedančiosioms įmonėms ir bendrovėms plėtoti idėjas. Naujoji EIC padės nustatyti ir finansuoti sparčiai kintančias labai rizikingas inovacijas, turinčias didelį potencialą kurti visiškai naujas rinkas. Ji teiks tiesioginę paramą novatoriams pagal dvi pagrindines finansavimo priemones: viena bus skirta ankstyvojo etapo veiklai, o kita – plėtrai ir platinimui rinkoje. Taryba papildys Europos inovacijos ir technologijos institutą.
– Naujos ES masto mokslinių tyrimų ir inovacijų misijos, daugiausiai dėmesio skiriant socialiniams iššūkiams ir pramonės konkurencingumui. Pagal programą „Europos horizontas“ Europos Komisija pradės įgyvendinti naujas drąsių, plataus užmojo tikslų ir didelės europinės pridėtinės vertės misijas, kuriomis bus siekiama spręsti mūsų kasdieniam gyvenimui įtakos turinčias problemas. Tai galėtų būti, pavyzdžiui, kova su vėžiu, netaršus susisiekimas arba plastiko šalinimas iš vandenynų. Šios misijos bus rengiamos kartu su piliečiais, suinteresuotosiomis šalimis, Europos Parlamentu ir valstybėmis narėmis.
– Inovacijų potencialo didinimas visoje ES. Parama atsiliekančioms valstybėms narėms bus padvigubinta, kad jos galėtų kuo geriau išnaudoti nacionalinių mokslinių tyrimų ir inovacijų potencialą. Be to, nauja sąveika su struktūriniais ir sanglaudos fondais suteiks galimybę lengvai koordinuoti ir derinti finansavimą ir padėti regionams diegti inovacijas.
– Daugiau atvirumo. Atvirojo mokslo principas, pagal kurį reikalaujama suteikti atvirą prieigą prie publikacijų ir duomenų, bus programos „Europos horizontas“ modus operandi. Tai padės rinkoje naudoti dėl ES finansavimo gautus rezultatus ir padidins su jais susijusių inovacijų potencialą.
– Naujos kartos Europos partnerystės ir glaudesnis bendradarbiavimas su kitomis ES programomis. Pagal programą „Europos horizontas“ bus racionaliai sumažintas partnerysčių, kurias ES kuria ar finansuoja kartu su tokiais partneriais kaip pramonė, pilietinė visuomenė ir finansavimo įstaigos, skaičius, kad būtų padidintas jų efektyvumas ir poveikis įgyvendinant Europos politikos prioritetus. „Europos horizontas“ skatins nustatyti veiksmingas ir praktiškas sąsajas su būsimomis ES programomis, pavyzdžiui, sanglaudos politikos, Europos gynybos fondo ir Skaitmeninės Europos programomis ir Europos infrastruktūros tinklų priemone, taip pat su tarptautiniu branduolio sintezės energijos projektu ITER.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Robotikos čempionate varžytis su rusais atsisakiusiems kauniečiams – miesto apdovanojimai28
Kauno jėzuitų gimnazijos robotikos komanda „LitBot“, pademonstravusi vertybinį požiūrį Italijoje vykusiame „FIRST Tech Challenge“ Europos čempionate ir atsisakiusi varžytis su rusais, sulaukė savo gimtojo miesto įvertinimo. Ka...
-
Parduotuvėse – atspausdinti patiekalai: ateityje tokio maisto atsiras vis daugiau29
Lietuvoje viename didžiųjų prekybos centrų jau galima įsigyti to, ką dauguma iš mūsų regėjome tik televizoriaus ekrane, – 3D spausdintuvu atspausdinto maisto. Šįkart konkrečiai lašišos. ...
-
CERN Baltijos šalių grupės vadove paskirta KTU mokslininkė B. Abakevičienė
Europos branduolinių mokslinių tyrimų organizacijoje (CERN) įvykusiame kasmetiniame CERN Baltijos šalių grupės susitikime jo vadove vienbalsiai išrinkta Kauno technologijos universiteto (KTU) docentė, vyresnioji mokslo darbuotoja Brigita A...
-
Medicina tobulėja: melanomą atpažins ir per nuotrauką1
Medikams pastebint, kad odos ligų ir alergijų daugėja, mokslininkai sugalvojo, kaip užkirsti tam kelią taikant ankstyvą diagnostiką. ...
-
Rusų erdvėlaivis „Sojuz“ prisijungė prie TKS
Rusų erdvėlaivis „Sojuz MS-25“ pirmadienį sėkmingai prisijungė prie Tarptautinės kosminės stoties (TKS), praėjus keturioms dienoms po to, kai jo startas buvo atidėtas dėl techninės problemos, pranešė Rusijos kosmoso agentūra &bd...
-
Ėmėsi misijos veisti koralus laboratorijoje: ar tai išgelbės nuo išnykimo?
Ką turi bendro koralai prie Maldyvų, Indijos vandenyne, ir ūkanota Jungtinė Karalystė? Britų mokslininkai, užsidarę laboratorijose, pradėjo novatorišką veisimo programą – bandys išsaugoti koralus. Augins naujus vietoje tų, kurie...
-
Ispanijoje sustabdyta „Telegram“ veikla2
Vienas Ispanijos teisėjas nurodė sustabdyti internetinių pranešimų siuntimo paslaugą „Telegram“. Teisėjas nagrinėja transliuotojų iškeltą bylą dėl intelektinės nuosavybės pažeidimo. Viena vartotojų grupė sukritikavo jo...
-
„Roskosmos“: pirmoji baltarusių kosmonautė rusų erdvėlaiviu išskrido į TKS4
Pirmoji baltarusių kosmonautė Marina Vasilevskaja rusų erdvėlaiviu „Sojuz“ šeštadienį sėkmingai išskrido į Tarptautinę kosminę stotį (TKS), pranešė Rusijos kosmoso agentūra „Roskosmos“. ...
-
Būna ir taip: muzikos kūrėjui teko ginčytis su dirbtiniu intelektu3
Kad jau dirbtinis intelektas (DI) kuria dainas ir vaizdo klipus, kodėl jam neleidus sugalvoti ir klausimų. Pokalbis su dirbtinį intelektą muzikoje įvaldžiusiu Luku Keraičiu, kuris atsakinėjo į išties originalius, netikėtus DI klausimus. ...
-
JK teismas: kompiuterių mokslininkas C. Wrightas nėra bitkoinų kūrėjas
Jungtinės Karalystės teismas ketvirtadienį nusprendė, kad australų kompiuterių mokslininkas Craigas Wrightas (Kreigas Raitas) nėra Satoshi Nakamoto (Satošio Nakamoto): tokį slapyvardį naudojo kriptovaliutos – bitkoinų – kūrėjas, ...