- BNS inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Mokslininkai pirmadienį paskelbė, kad jiems pirmąkart pavyko sunaikinti visą maliariją platinančių uodų populiaciją per laboratorijoje atliktą bandymą, pasinaudojus genų redagavimo priemone šių vabzdžių išnykimui užprogramuoti.
Naudojant vadinamąją genų pagausinimo (gene drive) technologiją paveikiami įprasti evoliucijos procesai, kad pakeistas genetinis požymis būtų paveldimas didesnės palikuonių dalies ir per daugelį kartų išplistų daug labiau negu tai vyktų natūraliu būdu.
Per eksperimentus su uodais Anopheles gambiae, Londone įsikūrusio Imperijos koledžo mokslininkai pakeitė vabzdžių lyties mechanizmą valdantį geną (doublesex), kad kiekvienoje kartoje vis didesnė dalis patelių taptų nepajėgios čiulpti kraują ir daugintis.
Pasikeitus vos aštuonioms kartoms patelių beveik nebeliko, todėl populiacija sunyko dėl palikuonių stygiaus.
„Šis proveržis rodo, kad genų pagausinimas gali veikti. Tai suteikia vilties kovai su ligomis, nuo kurių žmonija kentėjo ištisus šimtmečius“, – sakė studijos pagrindinis autorius Andrea Crisanti (Andrėja Krizantis), Imperijos koledžo Gyvybės mokslų fakulteto profesorius.
2016 metais pasaulyje maliarija susirgo 200 mln. žmonių ir beveik 450 tūkst. mirė nuo šios ligos. Ši liga tebėra vienas mirtiniausių infekcinių susirgimų.
Anksčiau ta pati komanda, mėgindama genetiškai užprogramuoti uodų populiacijos laboratorijoje sunykimą, susidūrė su „pasipriešinimu“ – aukštosiomis technologijomis pagrįstas metodas nedavė pageidaujamų rezultatų dėl atsitiktinių mutacijų.
Trokštamas proveržis
Tyrėjams galiausiai sulaukus sėkmės, ši technologija toliau bus bandoma uždaroje laboratorijos aplinkoje, imituojančioje atogrąžų sąlygas, sakė A. Crisanti.
„Turės praeiti dar 5–10 metų, kol nuspręsime išbandyti uodų genų pagausinimą gamtoje“, – sakoma jo pranešime.
Vaisingumą lemiantis genas, kuriuo buvo manipuliuojama per šiuos eksperimentus, yra giliai „užkonservuotas“ – jis išsivystė prieš dešimtis ar net šimtus milijonų metų, todėl šiais laikais mažai besiskiriančios „doublesex“ geno atmainos yra būdingos daugelio rūšių vabzdžiams.
„Todėl galima manyti, kad ši technologija ateityje galėtų būti specifiškai panaudoti prieš kitus ligas pernešančius vabzdžius“, – pažymėjo tyrėjai.
Šiame tyrime nedalyvavę mokslininkai sakė, kad pasiekti rezultatai yra trokštamas proveržis.
„Tradicinės uodų (populiacijų) valdymo priemonės – ypač insekticidų naudojimas – tampa mažiau veiksmingos, daugiausiai dėl savaime išsivystančio atsparumo“, – sakė Sidnėjaus universitete dirbantis klinikinių studijų lektorius Cameronas Webbas (Kameronas Vebas).
2016-aisiais buvo užfiksuotas pirmasis atvejis per ilgesnį kaip dviejų dešimtmečių laikotarpį, kai per metus maliarija užsikrėtusių pacientų skaičius nesumažėjo, nors vykdomos agresyvios ir gerai finansuojamos kovos su šia liga kampanijos.
Raginimai sustoti
Vis dėlto kai kurie mokslininkai ir technologijų priežiūros grupės ragina įšaldyti tyrimus, susijusius su genų pagausinimo metodu.
„Dėl gebėjimo panorėjus išnaikinti rūšis ir gamtines populiacijas, naudojant dirbtinį genų pagausinimą, turėtų būti ne džiūgaujama, o veikiau skelbiamas pavojus“, – sakė Jimas Thomsonas (Džimas Tomsonas), dirbantis nevyriausybinėje organizacijoje „ETC Group“, stebinčioje naujas technologijas, kurių pažanga dažnai yra spartesnė negu reguliavimo mechanizmų.
„Manipuliavimas gamtinėmis populiacijomis ir jų šalinimas kelia ekologinių grėsmių, pavyzdžiu, gali būti naikinami mitybos tinklai ir keičiamas ligų plitimo pobūdis. Taip pat kyla grėsmių visuomenei dėl žemės ūkio sutrikdymo ir atsivėrusios galimybės sukurti naujų ginklų“, – aiškino jis.
Ši problema bus įtraukta į lapkritį Egipte vyksiančio Jungtinių Tautų organizuojamo viršūnių susitikimo, skirto biologinės įvairovės klausimams aptarti, darbotvarkę, todėl vienas iš konferencijos techninių komitetų vertina genų pagausinimo technologijos potencialią naudą ir grėsmes.
„Vyriausybės, ūkininkai, vietos gyventojai ir pilietinė visuomenė spaus, kad būtų paskelbtas visiškas moratoriumas“, – pabrėžė J. Thomsonas.
Naujoji studija, kurios rezultatai paskelbti žurnale „Nature Biotechnology“, buvo finansuojama Billo ir Melindos Gates'ų (Bilo ir Melindos Geitsų) fondo, genų pagausinimo technologijos plėtrai skyrusio beveik 100 mln. JAV dolerių (95 mln. eurų). Didžioji šių lėšų dalis buvo nukreipta per tyrimų konsorciumą „Target Malaria“, siekiantį išnaikinti maliariją.
Be to, dar dešimtis milijonų dolerių skyrė JAV kariuomenės Pažangiųjų gynybos tyrimų projektų agentūra (DARPA).
„DARPA privalu vykdyti šiuos tyrimus ir plėtoti technologijas, galinčias apsaugoti nuo atsitiktinio ir tikslingo (naujųjų metodų) panaudojimo“, – pernai gruodį naujienų agentūrai AFP sakė DARPA atstovas Jaredas Adamsas.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Kodėl retas lietuvis pasinaudoja teise ištrinti duomenis apie save iš interneto?10
Internetas apie kiekvieną iš mūsų žino daug ir kone amžiams. Tačiau lietuviai teise ištrinti duomenis apie save iš interneto naudojasi bene rečiausiai Europoje. Tai atskleidžia naujausia asmeninių duomenų nutekėjimą stebinčios...
-
Įspėjamieji pranešimai telefone: kodėl gauna ne visi?9
Ne visi gyventojai gauna įspėjamuosius pranešimus. Net ir tada, kai jiems tai gali būti gyvybiškai svarbu – pavyzdžiui, kad netoliese dega daugiabutis, artėja orų stichija ar kokia nelaimė Astravo atominėje elektrinėje. Apie tai, k...
-
Astronomai atrado didžiausią juodąją skylę Paukščių take
Antradienį paskelbtame moksliniame darbe nurodoma, kad astronomai nustatė didžiausią ligi šiol atrastą juodąją skylę Paukščių take, kurios masė ura 33 kartų didesnė nei Saulės. ...
-
Išvyskite: kaip atrodė Saulės užtemimas iš kosmoso
Pirmadienį įvyko retas ir visiškas Saulės užtemimas, kuris praslinko per Šiaurės Ameriką. Mokslininkai sako, kad dėl šio užtemimo galės surinkti neįkainojamų duomenų apie daugelį dalykų – nuo saulės atmosferos iki keis...
-
Rusija jau antrą dieną iš eilės atšaukė raketos paleidimą15
Trečiadienį, jau antrą dieną iš eilės, Rusija paskutinę minutę atšaukė raketos paleidimą. Tai dar viena šalies kosmoso programos nesėkmė. ...
-
Būdamas 96-erių mirė Nobelio premijos laureatas britų fizikas P. Higgsas
Būdamas 96-erių mirė britų fizikas Peteris Higgsas (Piteris Higsas), laimėjęs Nobelio premiją už „dieviškosios dalelės“ – Higso bozono, paaiškinančios masės egzistavimą – atradimą, antradienį pranešė ...
-
Medikus keičia dirbtinis intelektas: užstrigus kamerai – gyvybę kainuojančios klaidos?2
Rastas receptas, kaip užpildyti trūkstamas medikų darbo vietas. Taivane žmonių gyvybes gelbėja bei sveikata rūpinasi robotai ir dirbtinis intelektas. Tačiau tokia technika kol kas visiškai pasitikėti negalima. Ji jau padarė gyvybę kainuojan...
-
„Tesla“ planuoja rugpjūtį pristatyti robotaksi1
Elonas Muskas (Ilonas Maskas) pranešė, kad jo kontroliuojama elektromobilių gamintoja „Tesla“ šią vasarą pristatys robotaksi, o ši žinia pasirodė tuo metu, kai savavaldžių transporto priemonių diegimas dėl saugumo pro...
-
Iš orbitinės stoties į Žemę sugrįžo amerikietė, baltarusė ir rusas6
Iš Tarptautinės kosminės stoties (TKS) į Žemę sugrįžo amerikiečių astronautė Loral O'Hara, baltarusė Marina Vasilevskaja ir rusų kosmonautas Olegas Novickis. Juos parskraidinusi „Sojuz“ kapsulė nusileido Kazachstano stepėje...
-
Kova su piratavimu Lietuvoje: ar pasiteisino įvestos baudos?4
Norintiems piratauti Lietuvoje tampa vis sunkiau. Lietuvos radijo ir televizijos komisija (LRTK) sako, kad pernai įvestos baudos pažeidėjus pamažu atbaido. ...