- Vaida Pilibaitytė, LRT Radijo laida „Vienkartinė planeta“, LRT.lt
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Palyginti su negyvu ir netvarkingu Mėnuliu, Žemė spalvinga ir pilna gyvybės
1968 m. Kalėdų išvakarėse trys amerikiečių astronautai Frankas Bormanas, Jimas Lovellas ir naujokas Wiliamas Andersas skrieja aplink Mėnulį. Jų užduotis – fotografuoti jo paviršių. Misijos vadui keičiant erdvėlaivio padėtį, W. Andersas virš atsivėrusio Mėnulio horizonto pamato melsvą taškelį.
„O Dieve, pažiūrėkite į tą vaizdą! Ten Žemė kyla. Kaip gražu“, – NASA`os archyviniame įraše girdėti jo reakcija. Netrukus jis paprašo spalvotos juostos. Kol kolega ieško, jis ragina paskubėti. Bet, erdvėlaiviui toliau sukantis, Žemė dingsta iš akiračio. „Man regis, nespėjome“, – su nusivylimu balse sako B. Andersas.
Tačiau netrukus Žemė pasirodo vėl ir astronautai susiginčija, kuris padarys geresnį kadrą. Taip gimsta pirmoji Žemės nuotrauka iš kosmoso, kurios istorinės reikšmės jie tuomet net neįtarė.
„Pamatyti kitą Mėnulio pusę ir jo paviršių iš arti buvo labai jaudinantis dalykas, bet, žvelgiant atgal, iš tiesų nuostabiausia buvo pamatyti Žemę iš Mėnulio“, – taip prieš trejus metus amerikiečių visuomeninio radijo laidai „BackStory“ pasakojo pats W. Andersas, jau į 9-ąją dešimtį įkopęs buvęs astronautas.
Pasak jo, fotografo pareigos jam teko atsitiktinai: „Pirmą kartą Žemę pamačiau, kai skridome į Mėnulį. Mums tolstant, ji traukėsi, žvelgiant iš Mėnulio ji yra maždaug kumščio dydžio – nedidelė. Man iškart įspūdį padarė tai, kad mūsų planeta fiziškai tokia maža. Tačiau ji mums labai svarbi, todėl turėtume ja geriau rūpintis.“
Astronautas pasakojo, kad, žiūrėdamas į Žemę iš Mėnulio, galvojo ne tik apie tai, kokia ji maža. Palyginti su negyvu ir netvarkingu Mėnuliu, Žemė atrodė spalvinga ir pilna gyvybės. Kartu astronautas sakė suvokęs, kad žmogus nėra visatos centras ir kokia beprasmiai visi karai bei konfliktai.
Mes, gyvendami čia, Žemėje, kovodami už savo būvį, gal per retai pagalvodavome apie mūsų Žemės trapumą.
Simboliškumas nesumenko
Vėliau W. Andersui antrino daugybė mokslininkų, filosofų ir rašytojų. Nuotrauka „Tekanti Žemė“ įtraukta į 100 įtakingiausių visų laikų nuotraukų sąrašą. Jos atsiradimo istorija pasakojama kartu su 7-ojo dešimtmečio pabaigos hipių, rokenrolo, seksualinės revoliucijos, aplinkosaugos ir žmogaus teisių judėjimo istorijomis.
„Mes, gyvendami čia, Žemėje, kovodami už savo būvį, gal per retai pagalvodavome apie mūsų Žemės trapumą. Būtent neaprėpiamas juodo dangaus gilumas parodo, kokioje aplinkoje mes skriejame“, – sako Vilniaus universiteto profesorė Gražina Tautvaišienė, vadovaujanti Teorinės fizikos ir astronomijos institutui.
Anot jos, kaip kosminė aplinka gali paveikti žmones, tyrinėja astronomai, bet patiems žmonėms savo ruožtu reikia susirūpinti, kaip saugoti savo Žemę. „Taigi ši nuotrauka buvo postūmis filosofiškai pažvelgti į mus supantį pasaulį, į save pačius ir įvertinti savo veiklą“, – pastebi G. Tautvaišienė.
Profesorė nė kiek nesistebi, kad, praėjus pusšimčiui visatos tyrinėjimo metų, vienišos ir trapios planetos Žemės simboliškumas nesumenko. „Aš net sakyčiau atvirkščiai. Anksčiau, kai turėjo mažiau žinių, žmonės galvojo, kad nieko tokio, gal surasime kitą planetą, nuskrisime į Marsą ar dar kažkur ir ten gyvensime, jei čia pasibaigs resursai, arba nuskrisime ten ir pasikasime, ko mums trūksta. Sakyčiau, kad atsakomybės jausmo buvo mažiau“, – svarsto mokslininkė.
Dabar, priduria ji, mes turime daug daugiau žinių, Saulės sistema gana gerai ištyrinėta, buvo daug kosminių misijų, dabar turime duomenų, kad ir kitos žvaigždės turi planetas ir planetų sistemas: „Bet dabar mes žinome ir tai, kad rasti kitą planetą, kurioje būtų mums reikalinga atmosfera, kurioje būtų vanduo, nepavyksta, nors jau ir pora tūkstančių planetų prie kitų žvaigždžių rasta.“
Žmonės apgaudinėja save
Nors Žemės nuotrauka dažniausiai apeliuojama į būtinybę ja rūpintis, yra ir kitokių interpretacijų. Rašytojas Kurtas Vonnegutas kažkada ironizavo, kad Žemė toje nuotraukoje atrodo tokia švari, negali įžiūrėti nei jokių alkanų ir piktų žemiečių, nei dūmų, nei atliekų, nei šiukšlių, nei įmantrios ginkluotės.
Tai mes žmonės esame trapūs ir pažeidžiami, o Žemė yra energinga, galinga ir laiko mus savo rankose.
O žinoma kanadiečių žurnalistė ir aktyvistė Naomi Klein įsitikinusi, kad globėjiškas požiūris gali būti ir pavojingas. Naujausioje savo knygoje „Tai viską keičia“ ji sako, kad, prisiimdami ypatingą Žemės gynėjų vaidmenį, žmonės apgaudinėja save.
„Tai mes žmonės esame trapūs ir pažeidžiami, o Žemė yra energinga, galinga ir laiko mus savo rankose. Kalbant pragmatiškai, reikia ne tiek gelbėti Žemę nuo mūsų, kiek išsigelbėti patiems nuo Žemės, kuri, pernelyg mūsų nukamuota, gali mus užversti, sudeginti ir visiškai mūsų atsikratyti“, – rašo N. Klein.
Visgi, kaip patikino profesorė G. Tautvaišienė, nors tikimybė, kad į Žemę panašių planetų visatoje yra, didelė, nukeliauti ten vilčių tėra nedaug: „Mes nesame visko ištyrinėję, taigi tokia vieta galėtų būti. Bet jau dabar mes galime pasakyti, kad iki tokios planetos tikrai užtruktų nuskristi.“
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Įspėjamieji pranešimai telefone: kodėl gauna ne visi?9
Ne visi gyventojai gauna įspėjamuosius pranešimus. Net ir tada, kai jiems tai gali būti gyvybiškai svarbu – pavyzdžiui, kad netoliese dega daugiabutis, artėja orų stichija ar kokia nelaimė Astravo atominėje elektrinėje. Apie tai, k...
-
Astronomai atrado didžiausią juodąją skylę Paukščių take
Antradienį paskelbtame moksliniame darbe nurodoma, kad astronomai nustatė didžiausią ligi šiol atrastą juodąją skylę Paukščių take, kurios masė ura 33 kartų didesnė nei Saulės. ...
-
Išvyskite: kaip atrodė Saulės užtemimas iš kosmoso
Pirmadienį įvyko retas ir visiškas Saulės užtemimas, kuris praslinko per Šiaurės Ameriką. Mokslininkai sako, kad dėl šio užtemimo galės surinkti neįkainojamų duomenų apie daugelį dalykų – nuo saulės atmosferos iki keis...
-
Rusija jau antrą dieną iš eilės atšaukė raketos paleidimą15
Trečiadienį, jau antrą dieną iš eilės, Rusija paskutinę minutę atšaukė raketos paleidimą. Tai dar viena šalies kosmoso programos nesėkmė. ...
-
Būdamas 96-erių mirė Nobelio premijos laureatas britų fizikas P. Higgsas
Būdamas 96-erių mirė britų fizikas Peteris Higgsas (Piteris Higsas), laimėjęs Nobelio premiją už „dieviškosios dalelės“ – Higso bozono, paaiškinančios masės egzistavimą – atradimą, antradienį pranešė ...
-
Medikus keičia dirbtinis intelektas: užstrigus kamerai – gyvybę kainuojančios klaidos?2
Rastas receptas, kaip užpildyti trūkstamas medikų darbo vietas. Taivane žmonių gyvybes gelbėja bei sveikata rūpinasi robotai ir dirbtinis intelektas. Tačiau tokia technika kol kas visiškai pasitikėti negalima. Ji jau padarė gyvybę kainuojan...
-
„Tesla“ planuoja rugpjūtį pristatyti robotaksi1
Elonas Muskas (Ilonas Maskas) pranešė, kad jo kontroliuojama elektromobilių gamintoja „Tesla“ šią vasarą pristatys robotaksi, o ši žinia pasirodė tuo metu, kai savavaldžių transporto priemonių diegimas dėl saugumo pro...
-
Iš orbitinės stoties į Žemę sugrįžo amerikietė, baltarusė ir rusas6
Iš Tarptautinės kosminės stoties (TKS) į Žemę sugrįžo amerikiečių astronautė Loral O'Hara, baltarusė Marina Vasilevskaja ir rusų kosmonautas Olegas Novickis. Juos parskraidinusi „Sojuz“ kapsulė nusileido Kazachstano stepėje...
-
Kova su piratavimu Lietuvoje: ar pasiteisino įvestos baudos?4
Norintiems piratauti Lietuvoje tampa vis sunkiau. Lietuvos radijo ir televizijos komisija (LRTK) sako, kad pernai įvestos baudos pažeidėjus pamažu atbaido. ...
-
Pirmieji telefonai: tokių dabar tikrai nesinešiotumėte rankinėje15
Mobilųjį telefoną dabar turi kone kiekvienas. Telefonu žmonės ne tik skambina ar rašo žinutes, dažniausiai telefonas atstoja kur kas daugiau prietaisų. Jame integruota kamera, navigacija ir kitos plačiai naudojamos programos. Balandžio 3-ąj...