- Klaipeda.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Atostogos kalnų viršūnėse slidinėtojus lepina ne tik kvapą gniaužiančiais vaizdais, maloniu nuovargiu po aktyvaus sporto, bet ir ypač skaniu maistu. Tačiau ar susimąstėte, kad kalnuose maistas toks skanus ne tik dėl padidėjusio apetito po aktyvios dienos gryname ore, bet ir gaminimo sąlygų. Pasaulinės kompanijos „Nestlé“ mokslininkai įrodė, kad aukštai kalnuose pagaminto maisto skonio kokybė gerokai skiriasi.
Aukštai kalnuose, žemesnio slėgio sąlygomis pagamintas maistas yra daug skanesnis, sodresnės spalvos, intensyvesnio aromato ir, ko gero, sveikesnis. Tai nustatė mokslininkų grupė iš „Nestlé“ tyrimų centro Šveicarijos mieste, Lozanoje. Šį įdomų tyrimą jie atliko aukščiausiame pasaulio restorane, įsikūrusiame Šveicarijos Alpių kaimelyje, Saas-Fee.
Šis tyrimas priklauso „Nestlé“ programai, pagal kurią siekiama gaminti sveikesnį ir skanesnį maistą kuo natūralesniu būdu, vengiant dirbtinių stipriklių. Dabar ieškoma būdų, kaip šį atradimą pritaikyti maisto gamyboje įprastinėmis sąlygomis.
Kuo aukščiau, tuo skaniau
Tyrimo metu mokslininkai paruošė tris vienodus šviežių daržovių sultinius, tačiau juos gamino skirtingomis sąlygomis: vieną – 3600 metrų virš jūros lygio esančiame aukščiausiame restorane, kitą – laboratorijoje maždaug 830 metrų aukštyje, trečiąjį – jūros lygyje.
„Norėjome pasižiūrėti, kaip skirtingas slėgis ir maisto gaminimo laikas paveiks kulinarinę kokybę bei molekulines ir juslines gaminių savybes. Aukštai kalnuose pagamintas sultinys buvo daug skanesnis“, – pasakojo tyrimui vadovavusi mokslininkė Candice Smarrito.
Tyrimų rezultatas buvo publikuotas pasauliniame mokslo leidinyje „Journal of Agricultural and Food Chemistry“. Anot mokslininkės, šis atradimas yra itin reikšmingas, nes skonis – vienas pagrindinių maisto vertinimo ir vartotojų pasirinkimo kriterijų.
Recepto paslaptis – gamtos dėsniuose
Dėl žemesnės vandens užvirimo temperatūros dideliame aukštyje ir žemo slėgio maisto gaminimo procesas gerokai „švelnesnis“. Pavyzdžiui, 3600 m aukštyje vandeniui užvirti pakanka tik 85 laipsnių Celsijaus. Dėl šių procesų maistas išsaugo natūralias amino rūgštis, karbohidratus ir organines rūgštis, taip pat lakiąsias medžiagas, tokias kaip aromatas. Kai visi šie elementai išlieka jau pagamintame patiekale – skonis, spalva ir aromatas tampa intensyvesnis nepridėjus jokių papildomų stipriklių, netgi druskos.
Mokslininkai nustatė, kad gaminant maistą žemame slėgyje maisto masė nesumažėja, todėl daržovių skonis daug ryškesnis. Tyrėjai taip pat nustatė, kad imituojant kalnų sąlygas galima išgauti gerokai kokybiškesnį gaminamo maisto skonį. Be to, žemesnė maisto gaminimo temperatūra padeda išsaugoti tokias karščiui neatsparias medžiagas kaip vitaminai.
Kitą kartą lankydamiesi kalnuose galite išbandyti ne tik slidinėjimo pramogas, bet ir iš naujo atrasti maisto skonines savybes. Tyrimų instituto Lozanoje mokslininkai šiuo metu atlieka papildomus tyrimus, kad nustatytų maisto ruošimo būdus, padėsiančius „kalnų maisto“ pasigaminti bet kurioje pasaulio vietoje esančioje virtuvėje.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Kodėl retas lietuvis pasinaudoja teise ištrinti duomenis apie save iš interneto?12
Internetas apie kiekvieną iš mūsų žino daug ir kone amžiams. Tačiau lietuviai teise ištrinti duomenis apie save iš interneto naudojasi bene rečiausiai Europoje. Tai atskleidžia naujausia asmeninių duomenų nutekėjimą stebinčios...
-
Įspėjamieji pranešimai telefone: kodėl gauna ne visi?9
Ne visi gyventojai gauna įspėjamuosius pranešimus. Net ir tada, kai jiems tai gali būti gyvybiškai svarbu – pavyzdžiui, kad netoliese dega daugiabutis, artėja orų stichija ar kokia nelaimė Astravo atominėje elektrinėje. Apie tai, k...
-
Astronomai atrado didžiausią juodąją skylę Paukščių take
Antradienį paskelbtame moksliniame darbe nurodoma, kad astronomai nustatė didžiausią ligi šiol atrastą juodąją skylę Paukščių take, kurios masė ura 33 kartų didesnė nei Saulės. ...
-
Išvyskite: kaip atrodė Saulės užtemimas iš kosmoso
Pirmadienį įvyko retas ir visiškas Saulės užtemimas, kuris praslinko per Šiaurės Ameriką. Mokslininkai sako, kad dėl šio užtemimo galės surinkti neįkainojamų duomenų apie daugelį dalykų – nuo saulės atmosferos iki keis...
-
Rusija jau antrą dieną iš eilės atšaukė raketos paleidimą16
Trečiadienį, jau antrą dieną iš eilės, Rusija paskutinę minutę atšaukė raketos paleidimą. Tai dar viena šalies kosmoso programos nesėkmė. ...
-
Būdamas 96-erių mirė Nobelio premijos laureatas britų fizikas P. Higgsas
Būdamas 96-erių mirė britų fizikas Peteris Higgsas (Piteris Higsas), laimėjęs Nobelio premiją už „dieviškosios dalelės“ – Higso bozono, paaiškinančios masės egzistavimą – atradimą, antradienį pranešė ...
-
Medikus keičia dirbtinis intelektas: užstrigus kamerai – gyvybę kainuojančios klaidos?2
Rastas receptas, kaip užpildyti trūkstamas medikų darbo vietas. Taivane žmonių gyvybes gelbėja bei sveikata rūpinasi robotai ir dirbtinis intelektas. Tačiau tokia technika kol kas visiškai pasitikėti negalima. Ji jau padarė gyvybę kainuojan...
-
„Tesla“ planuoja rugpjūtį pristatyti robotaksi1
Elonas Muskas (Ilonas Maskas) pranešė, kad jo kontroliuojama elektromobilių gamintoja „Tesla“ šią vasarą pristatys robotaksi, o ši žinia pasirodė tuo metu, kai savavaldžių transporto priemonių diegimas dėl saugumo pro...
-
Iš orbitinės stoties į Žemę sugrįžo amerikietė, baltarusė ir rusas6
Iš Tarptautinės kosminės stoties (TKS) į Žemę sugrįžo amerikiečių astronautė Loral O'Hara, baltarusė Marina Vasilevskaja ir rusų kosmonautas Olegas Novickis. Juos parskraidinusi „Sojuz“ kapsulė nusileido Kazachstano stepėje...
-
Kova su piratavimu Lietuvoje: ar pasiteisino įvestos baudos?4
Norintiems piratauti Lietuvoje tampa vis sunkiau. Lietuvos radijo ir televizijos komisija (LRTK) sako, kad pernai įvestos baudos pažeidėjus pamažu atbaido. ...