- Klaipeda.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
-
Archeologai atidengia neolito laikų kapą.
-
Mirusysis palaidotas miego pozoje, t.y. ant nugaros, sulenktomis kojomis ir rankomis, o plaštakos padėtos po galva.
-
Šalia mirusiojo aptiktos įkapės – titnaginis gludintas kirvukas, titnaginis peilis, kaulinis adiklis bei šerno iltis.
-
Detaliųjų tyrimų metu prie Apaščios upės ir Širvėnos ežero santakos iškasinėtas 80 kv. m. plotas.
Bendrovė „Panevėžio keliai“, atliekanti rangos darbus Biržų mieste, jau antrą kartą susiduria su reikšmingais archeologiniais radiniais. Dar vasario mėnesį kasant tranšėją elektros tinklams, šalia tiesiamo dviračių tako prie Evangelikų reformatų bažnyčios buvo aptiktas kapas.
Prieš Velykas atlikus kasinėjimus paaiškėjo, kad tai – akmens amžiaus laikotarpio žmogaus palaikai. Kaulų amžius gali siekti 4-6 tūkstančius metų. Tai – labai svarbi aplinkybė, nes akmens amžiaus palaidojimai nėra dažnas radinys pasaulio mastu, o Lietuvoje jie itin reti.
Šis radinys Biržuose yra ypatingai svarbus, nes tai yra pirmasis neolito laikotarpio palaidojimas Šiaurės Rytų Lietuvoje. Neolito pradžioje žmonės vis dar buvo mobilūs ir vienoje vietoje ilgai neužsibūdavo, todėl surasti to laikotarpio gyvenvietes ir ypač palaidojimus yra sudėtinga. Daugiausia akmens amžiaus radinių, aptiktų Biržų regione, yra atsitiktiniai.
Tyrimams vadovaujantis archeologas, Biržų muziejininkas, Vilniaus universiteto archeologijos magistrantūros studentas Karolis Duderis džiaugiasi, kad būtent jam teko garbė rasti tokį nepraprastą radinį. Archeologas labiausiai domisi miestų archeologija, o pats yra kilęs iš Biržų.
Atliekant detaliuosius tyrimus ištirtas 80 kvadratinių metrų plotas, o atradus neolito kapą bei pavienius kaulus, planuojama ištirti dar 500 kvardratinių metrų plotą. Archeologai tikisi rasti daugiau panašaus laikotarpio radinių. Pasiteisinums šioms viltims būtų galima detaliau atkurti Biržų miesto priešistorę.
Laidojimo vieta rasta Apaščios upės santakoje su Širvėnos ežeru, tačiau šis ežeras buvo dirbtinai suformuotas XVI amžiuje. Kai buvo palaidotas mirusysis, vietoje ežero tekėjo dar viena upė, o aplinkinė teritorija buvo drėgna ir pelkėta. Mirusysis buvo palaidotas ant kalvelės, kuri nebuvo apsemiama.
Žmogus palaidotas gemalo pozoje (t.y. miegojimo), plaštakos padėtos po galva. Ši poza yra įprasta akmens amžiaus laidosenai. Archeologams pavyko surinkti didžiąją dalį kaukolės fragmentų ir, svarbiausia, dantis. Dantų tyrimai gali suteikti daug informacijos apie žmogaus sveikatą, mitybą bei amžių.
Kapas rastas 50-80 cm gylyje, molio įžemyje. Pakasus dar kelis centimetrus giliau, pasiekiamas gruntinio vandens lygis. Molio ir drėgmės apsupti kaulai yra be galo puikiai išsilaikę, išlikę net smulkiausi pirštų kauliukai, kurie dažniausiai suyra pirmieji.
Kape rastos įkapės yra tipinės akmens amžiaus palaidojimams – rastas titnaginis peiliukas bei kirvelis, taip pat kaulinis adiklis tinklams megzti ir šerno iltis – amuletas. Sprendžiant iš kaulinio adiklio, mirusysis galėjo būti moteris, tačiau tiksliai lytį bus galima sužinoti specialistams atlikus kaulų apžiūrą.
Kaulų mėginys įšsiųstas į Poznanės laboratoriją (Lenkija), kurioje bus atliekami radiokarbono tyrimai. Šiuo metų iš įkapių nustatytas kaulų amžius gali siekti 4000-6000 metų. Radiokarbono tyrimai palaidojimo datą nustatys tiksliau.
Tyrimai tęsis savaitę. Teismo medicinos ekspertų ištirti paviršiuje išsibarstę pavieniai kaulai yra dviejų skirtingų asmenų, tikimasi rasti daugiau palaidojimų.
Pasak K. Duderio, remiantis Biržų miestą tyrinėjusio urbanisto Algimanto Miškinio darbais, Biržuose galimos dvi priešistorinių gyvenviečių vietos. Pirmoji galėjo būti Agluonos ir Apaščios upių santakoje (dabartinio Širvėnos ežero viduryje), tačiau ši vieta buvo drėgna ir pelkėta. Antroji galima vieta – Biržų senamiestis. Pavienių neolito bei žalvario amžiaus radinių yra pasitaikę ir Biržų piliavietėje.
Šis neolito laikotarpio kapas nėra vienintelis radinys, aptiktas tiesiant dviračių taką. Dar 2013 metų liepą atliekant žvalgomuosius tyrimus, buvo atrasti XIX-XX a. pastatų pamatai, pavienės keramikos šukės, bei XVI a. moneta. Radiniai buvo ištyrinėti ir užkonservuoti juos vėl užkasant. Kad rasti pamatai būtų apsaugoti, o jų vieta žinoma, buvo padarytos projekto korekcijos. Buvo nuspręsta pakelti tako išilginį profilį ir, vadovaujantis radinius įvertinusių Kultūros paveldo departamento atstovų rekomendacijomis, klojant trinkeles, senųjų pamatų vietas paženklinti kitos spalvos – juodomis – trinkelėmis, kad ateityje, esant lėšų, būtų galima šiuos radinius ištirti plačiau.
Naujasis 2 kilometrų ilgio dviračių ir pėsčiųjų takas, kurio zonoje aptikti svarbūs archeologiniai radiniai, tiesiamas šalia svarbiausių Biržų miesto kultūros paveldo objektų: Biržų pilies (tvirtovės) komplekso, Astravo dvaro sodybos, katalikų šv. Jono Krikštytojo bažnyčios ir evangelikų reformatų bažnyčios.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Kodėl retas lietuvis pasinaudoja teise ištrinti duomenis apie save iš interneto?10
Internetas apie kiekvieną iš mūsų žino daug ir kone amžiams. Tačiau lietuviai teise ištrinti duomenis apie save iš interneto naudojasi bene rečiausiai Europoje. Tai atskleidžia naujausia asmeninių duomenų nutekėjimą stebinčios...
-
Įspėjamieji pranešimai telefone: kodėl gauna ne visi?9
Ne visi gyventojai gauna įspėjamuosius pranešimus. Net ir tada, kai jiems tai gali būti gyvybiškai svarbu – pavyzdžiui, kad netoliese dega daugiabutis, artėja orų stichija ar kokia nelaimė Astravo atominėje elektrinėje. Apie tai, k...
-
Astronomai atrado didžiausią juodąją skylę Paukščių take
Antradienį paskelbtame moksliniame darbe nurodoma, kad astronomai nustatė didžiausią ligi šiol atrastą juodąją skylę Paukščių take, kurios masė ura 33 kartų didesnė nei Saulės. ...
-
Išvyskite: kaip atrodė Saulės užtemimas iš kosmoso
Pirmadienį įvyko retas ir visiškas Saulės užtemimas, kuris praslinko per Šiaurės Ameriką. Mokslininkai sako, kad dėl šio užtemimo galės surinkti neįkainojamų duomenų apie daugelį dalykų – nuo saulės atmosferos iki keis...
-
Rusija jau antrą dieną iš eilės atšaukė raketos paleidimą15
Trečiadienį, jau antrą dieną iš eilės, Rusija paskutinę minutę atšaukė raketos paleidimą. Tai dar viena šalies kosmoso programos nesėkmė. ...
-
Būdamas 96-erių mirė Nobelio premijos laureatas britų fizikas P. Higgsas
Būdamas 96-erių mirė britų fizikas Peteris Higgsas (Piteris Higsas), laimėjęs Nobelio premiją už „dieviškosios dalelės“ – Higso bozono, paaiškinančios masės egzistavimą – atradimą, antradienį pranešė ...
-
Medikus keičia dirbtinis intelektas: užstrigus kamerai – gyvybę kainuojančios klaidos?2
Rastas receptas, kaip užpildyti trūkstamas medikų darbo vietas. Taivane žmonių gyvybes gelbėja bei sveikata rūpinasi robotai ir dirbtinis intelektas. Tačiau tokia technika kol kas visiškai pasitikėti negalima. Ji jau padarė gyvybę kainuojan...
-
„Tesla“ planuoja rugpjūtį pristatyti robotaksi1
Elonas Muskas (Ilonas Maskas) pranešė, kad jo kontroliuojama elektromobilių gamintoja „Tesla“ šią vasarą pristatys robotaksi, o ši žinia pasirodė tuo metu, kai savavaldžių transporto priemonių diegimas dėl saugumo pro...
-
Iš orbitinės stoties į Žemę sugrįžo amerikietė, baltarusė ir rusas6
Iš Tarptautinės kosminės stoties (TKS) į Žemę sugrįžo amerikiečių astronautė Loral O'Hara, baltarusė Marina Vasilevskaja ir rusų kosmonautas Olegas Novickis. Juos parskraidinusi „Sojuz“ kapsulė nusileido Kazachstano stepėje...
-
Kova su piratavimu Lietuvoje: ar pasiteisino įvestos baudos?4
Norintiems piratauti Lietuvoje tampa vis sunkiau. Lietuvos radijo ir televizijos komisija (LRTK) sako, kad pernai įvestos baudos pažeidėjus pamažu atbaido. ...