- Klaipeda.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Tiltus veikia vėjas, krituliai, transporto srautai, laikui bėgant atsirandančios rūdys, mikro įtrukimai ir daugelis kitų veiksnių. Pasak Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) lektoriaus Edgaro Timinsko, statant tiltą reikia tuos visus poveikius numatyti, nes klaida gali sukelti tilto griūtį, o didžioji dalis nelaimių ir įvyksta dėl projektuotojų ir statybininkų, kurie neįvertina vienokių ar kitokių veiksnių.
„Jei pažvelgsime į senesnius laikus, pamatysime, kad tiltai buvo akmeniniai, labai sunkūs, masyvūs. Dabar jie statomi grakštūs, lengvi, kabantys ant lynų, padaryti iš įvairiausių medžiagų, net stiklo. Ši evoliucija įvyko statant, bandant, klystant bei mokantis iš klaidų“, – sako jis. Tačiau mokytis iš tokių klaidų itin pavojinga ir brangiai kainuoja, rašoma pranešime spaudai.
Lektorius pastebi, kad su inžineriniais pagrindais, svarbiausiais bei elementariausiais dėsniais galima susipažinti ir žaidimo forma – statant tiltus iš makaronų. Juos laužyti daug pigiau ir paprasčiau, nors, atkreipia dėmesį E. Timinskas, stebėti ir mokytis galima ne ką prasčiau.
„Tiltus veikia klasikiniai statybinės mechanikos dėsniai. Ryškiausi poveikiai, kurie veikia konstrukcijas, yra gniuždymas, tempimas ir lenkimas. Kadangi iš makaronų pastatyti tiltai yra supaprastintas ir pigiomis priemonėmis suformuotas tilto modelis, jame galime pastebėti tuos pačius poveikius kurie pasireiškia realiuose konstrukcijose. Tad daug geriau konstruoti, laužyti, suprasti, kas ir kaip veikia makaronų tiltuose, iš tų patirčių mokintis ir nekartoti panašių klaidų realiose konstrukcijose“, – sako E. Timinskas, ilgametis VGTU „Makaronų tiltų“ čempionato dalyvis ir organizatorius.
Kadangi iš makaronų pastatyti tiltai yra supaprastintas ir pigiomis priemonėmis suformuotas tilto modelis, jame galime pastebėti tuos pačius poveikius kurie pasireiškia realiuose konstrukcijose.
Iš makaronų pastatyti tiltai griūva dėl tos pačios priežasties, kaip ir realūs – kai viršijami kai kurie nenumatyti bei neapskaičiuoti poveikiai, kai tam tikros konstrukcijos dalys neatlaiko tempimo ar gniuždymo, o nesimetriškai suformuota konstrukcija veikiant apkrovai pasvyra į kažkurią pusę ir virsta, griūva.
„Makaronas yra gana netipinė medžiaga ir nors atitikmenų realiose konstrukcijose nėra, panašumų galima rasti, pvz., į plienines ir gelžbetonines konstrukcijas“, – pastebi VGTU lektorius.
Anot jo, statant tiltus iš makaronų galima susipažinti su visais būtiniausiais konstrukcijos kūrimo etapais: reikia atlikti medžiagų, egzistuojančių konstrukcijų bei gerų pavyzdžių analizę, parengti eskizus, padaryti atskirų fragmentų bandymus ir t. t.
Smagios ir naudingos patirties statant ir griaunant makaronų tiltus moksleiviai vėl galės įgauti šiemet septintą kartą vyksiančiame nacionaliniame čempionate „Makaronų tiltai 2018“. Jau prasidėjo moksleivių čempionato atrankos, kuriose gali dalyvauti 2–4 moksleivių komanda kartu su mokytoju. Tikslas – pasitelkus žinias bei fantaziją sukurti tokį tiltą, kuris atlaikys kuo didesnį svorį. Dabartinis Lietuvos rekordas – net 251 kg.
Moksleivių komandos gali registruotis čia.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Kodėl retas lietuvis pasinaudoja teise ištrinti duomenis apie save iš interneto?12
Internetas apie kiekvieną iš mūsų žino daug ir kone amžiams. Tačiau lietuviai teise ištrinti duomenis apie save iš interneto naudojasi bene rečiausiai Europoje. Tai atskleidžia naujausia asmeninių duomenų nutekėjimą stebinčios...
-
Įspėjamieji pranešimai telefone: kodėl gauna ne visi?9
Ne visi gyventojai gauna įspėjamuosius pranešimus. Net ir tada, kai jiems tai gali būti gyvybiškai svarbu – pavyzdžiui, kad netoliese dega daugiabutis, artėja orų stichija ar kokia nelaimė Astravo atominėje elektrinėje. Apie tai, k...
-
Astronomai atrado didžiausią juodąją skylę Paukščių take
Antradienį paskelbtame moksliniame darbe nurodoma, kad astronomai nustatė didžiausią ligi šiol atrastą juodąją skylę Paukščių take, kurios masė ura 33 kartų didesnė nei Saulės. ...
-
Išvyskite: kaip atrodė Saulės užtemimas iš kosmoso
Pirmadienį įvyko retas ir visiškas Saulės užtemimas, kuris praslinko per Šiaurės Ameriką. Mokslininkai sako, kad dėl šio užtemimo galės surinkti neįkainojamų duomenų apie daugelį dalykų – nuo saulės atmosferos iki keis...
-
Rusija jau antrą dieną iš eilės atšaukė raketos paleidimą16
Trečiadienį, jau antrą dieną iš eilės, Rusija paskutinę minutę atšaukė raketos paleidimą. Tai dar viena šalies kosmoso programos nesėkmė. ...
-
Būdamas 96-erių mirė Nobelio premijos laureatas britų fizikas P. Higgsas
Būdamas 96-erių mirė britų fizikas Peteris Higgsas (Piteris Higsas), laimėjęs Nobelio premiją už „dieviškosios dalelės“ – Higso bozono, paaiškinančios masės egzistavimą – atradimą, antradienį pranešė ...
-
Medikus keičia dirbtinis intelektas: užstrigus kamerai – gyvybę kainuojančios klaidos?2
Rastas receptas, kaip užpildyti trūkstamas medikų darbo vietas. Taivane žmonių gyvybes gelbėja bei sveikata rūpinasi robotai ir dirbtinis intelektas. Tačiau tokia technika kol kas visiškai pasitikėti negalima. Ji jau padarė gyvybę kainuojan...
-
„Tesla“ planuoja rugpjūtį pristatyti robotaksi1
Elonas Muskas (Ilonas Maskas) pranešė, kad jo kontroliuojama elektromobilių gamintoja „Tesla“ šią vasarą pristatys robotaksi, o ši žinia pasirodė tuo metu, kai savavaldžių transporto priemonių diegimas dėl saugumo pro...
-
Iš orbitinės stoties į Žemę sugrįžo amerikietė, baltarusė ir rusas6
Iš Tarptautinės kosminės stoties (TKS) į Žemę sugrįžo amerikiečių astronautė Loral O'Hara, baltarusė Marina Vasilevskaja ir rusų kosmonautas Olegas Novickis. Juos parskraidinusi „Sojuz“ kapsulė nusileido Kazachstano stepėje...
-
Kova su piratavimu Lietuvoje: ar pasiteisino įvestos baudos?4
Norintiems piratauti Lietuvoje tampa vis sunkiau. Lietuvos radijo ir televizijos komisija (LRTK) sako, kad pernai įvestos baudos pažeidėjus pamažu atbaido. ...