- LRT.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Atostogaujant, išmanieji įrenginiai – telefonai, planšetės, o kartais ir nešiojamieji kompiuteriai – keliauja kartu. Kelionėse šie prietaisai patiria daugiau grėsmių, nei įprastai, todėl reikėtų pasirūpinti jų saugumu, žinoti pagrindines kylančias grėsmes bei kaip jų išvengti.
Nacionalinis kibernetinio saugumo centras (NKSC) prie Krašto apsaugos ministerijos žiniasklaidai išplatintame pranešime pataria, kaip keli paprasti veiksmai gali padėti apsaugoti prietaisus ir duomenis kelionių metu.
Atnaujinimai. Reguliariai atnaujinkite savo prietaisų operacinę sistemą ir naudojamas programas. Prieš išvyką yra tikslinga pasirūpinti, kad turite naujausias versijas, kurios bus labiau apsaugotos nuo įvairių kibernetinių grėsmių.
Fizinė apsauga. Nepamirškite fizinės savo prietaisų apsaugos net trumpam laikui. Įsilaužėliui gali užtekti vos kelių akimirkų, kad patektų į jūsų įrenginį, o viduje saugoma informacija dažnai būna vertingesnė už patį prietaisą.
Užraktai. Naudokite užrakinimo priemones savo įrenginiuose ir nustatykite, kad prietaisas užsirakintų automatiškai, jeigu juo tam tikrą laiką nesinaudojama. Nenaudokite paprastų kodų ar slaptažodžių. Tyrimais nustatyta, kad skaitinis prietaiso atrakinimo būdas yra daug saugesnis už ekrano užrakto šabloną (angl. lock screen pattern). Jeigu yra galimybė, įjunkite biometrines atrakinimo priemones, tokias kaip atrakinimas piršto antspaudu ar veido atpažinimu.
Viešieji tinklai ir kompiuteriai. Būkite atsargūs naudodamiesi viešai prieinamu bevieliu internetu (angl. Public Wi-Fi) bei viešai prieinamais kompiuteriais – nesinaudokite elektroninėmis banko paslaugomis, nepirkite prekių ir venkite interneto svetainių, kuriose reikėtų įvesti kokius nors asmeninius duomenis. Būtinoms operacijoms atlikti būtų saugiau naudotis savo įrenginio mobiliuoju internetu. Naudojantis viešuoju internetu ar kompiuteriu, jūsų duomenys gali būti lengvai nuskaityti, todėl reikėtų atsisakyti bet kokių jautrių duomenų naudojimo šiais kanalais. Jeigu atostogų metu vis tiek naudojotės nesaugiu ryšiu ar prietaisu, grįžę namo būtinai pasikeiskite savo slaptažodžius tose sistemose, prie kurių buvote prisijungę.
Prietaisų įkrovimas. Būkite atsargūs įkraudami savo prietaisus viešai prieinamais kompiuteriais – apskritai venkite jungti savo įrenginius į viešai prieinamus prietaisus, bet, esant tokiai būtinybei, prijungę savo įrenginį, nustatykite krovimo režimą ir nesuteikite jokios prieigos prie savo duomenų.
Išjunkite „Bluetooth“. Išjunkite „Bluetooth“ ryšį, kai jo nenaudojate. Tai sumažins piktavalių galimybes prisijungti prie jūsų prietaiso ir nuskaityti jo duomenis, ar išnaudoti kitiems kenkėjiškiems tikslams. Kartais prietaisuose „Bluetooth“ ryšys būna įjungtas automatiškai, dėl to vartotojas gali net nežinoti apie jo įrenginio aktyvų veikimą tokiu režimu, todėl patariame pasitikrinti ir įsitikinti tuo papildomai.
Klastotės. Natūralu, kad atostogų metu vartotojai būna atsipalaidavę ir šiek tiek išsiblaškę, todėl labiau pažeidžiami įvairioms klastočių (angl. Phishing) atakoms. Siekdami apsaugoti savo asmeninius, finansinius ir kitus jautrius duomenis nuo vagystės, visuomet išlikite atidūs ir kritiškai vertinkite gaunamus pranešimus.
Svetimos USB laikmenos. Savo įrenginiuose nenaudokite rastų, ar iš nepažįstamų asmenų gautų USB laikmenų – piktavaliui tai gali būti lengviausias ir tiesiausias kelias prieiti prie jūsų duomenų. Geriausia naudoti tik savo USB laikmenas, kadangi žalinga programinė įranga šiuo keliu plinta lengviausiai – net jei tai giminių ar draugų laikmena, jūs negalite būti tikri, kad ji saugi. „Pamestos“ USB laikmenos gali būti specialiai paliktos tam, kad ją radęs asmuo įsidėtų į kompiuterį ir tokiu būdu suteiktų piktavaliui prieigą prie savo prietaiso.
VPN paslaugos. Atostogų metu savo įrenginiuose naudokite virtualaus privataus tinklo (angl. VPN) paslaugas. Tokiu būdu ryšys bus šifruojamas, dėl ko piktavaliai negalės nuskaityti jūsų duomenų, todėl galėsite saugiai naudotis visomis jums reikalingomis interneto paslaugomis net ir viešai prieinamuose tinkluose.
Duomenų kopijos. Apsaugokite savo duomenis nuo praradimo sukurdami atsargines duomenų kopijas (angl. Backup). Laikykite šias duomenų kopijas atskiruose įrenginiuose – pavyzdžiui, išoriniame diske, ar debesinėje duomenų saugykloje. Duomenų kopijos neapsaugos jūsų nuo duomenų vagystės ir dėl to kylančių pasekmių, bet svarbių duomenų praradimo atveju – kai duomenys užšifruojami ar sunaikinami – juos galima bus atstatyti, ar atgauti.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Robotikos čempionate varžytis su rusais atsisakiusiems kauniečiams – miesto apdovanojimai28
Kauno jėzuitų gimnazijos robotikos komanda „LitBot“, pademonstravusi vertybinį požiūrį Italijoje vykusiame „FIRST Tech Challenge“ Europos čempionate ir atsisakiusi varžytis su rusais, sulaukė savo gimtojo miesto įvertinimo. Ka...
-
Parduotuvėse – atspausdinti patiekalai: ateityje tokio maisto atsiras vis daugiau30
Lietuvoje viename didžiųjų prekybos centrų jau galima įsigyti to, ką dauguma iš mūsų regėjome tik televizoriaus ekrane, – 3D spausdintuvu atspausdinto maisto. Šįkart konkrečiai lašišos. ...
-
CERN Baltijos šalių grupės vadove paskirta KTU mokslininkė B. Abakevičienė
Europos branduolinių mokslinių tyrimų organizacijoje (CERN) įvykusiame kasmetiniame CERN Baltijos šalių grupės susitikime jo vadove vienbalsiai išrinkta Kauno technologijos universiteto (KTU) docentė, vyresnioji mokslo darbuotoja Brigita A...
-
Medicina tobulėja: melanomą atpažins ir per nuotrauką1
Medikams pastebint, kad odos ligų ir alergijų daugėja, mokslininkai sugalvojo, kaip užkirsti tam kelią taikant ankstyvą diagnostiką. ...
-
Rusų erdvėlaivis „Sojuz“ prisijungė prie TKS
Rusų erdvėlaivis „Sojuz MS-25“ pirmadienį sėkmingai prisijungė prie Tarptautinės kosminės stoties (TKS), praėjus keturioms dienoms po to, kai jo startas buvo atidėtas dėl techninės problemos, pranešė Rusijos kosmoso agentūra &bd...
-
Ėmėsi misijos veisti koralus laboratorijoje: ar tai išgelbės nuo išnykimo?
Ką turi bendro koralai prie Maldyvų, Indijos vandenyne, ir ūkanota Jungtinė Karalystė? Britų mokslininkai, užsidarę laboratorijose, pradėjo novatorišką veisimo programą – bandys išsaugoti koralus. Augins naujus vietoje tų, kurie...
-
Ispanijoje sustabdyta „Telegram“ veikla2
Vienas Ispanijos teisėjas nurodė sustabdyti internetinių pranešimų siuntimo paslaugą „Telegram“. Teisėjas nagrinėja transliuotojų iškeltą bylą dėl intelektinės nuosavybės pažeidimo. Viena vartotojų grupė sukritikavo jo...
-
„Roskosmos“: pirmoji baltarusių kosmonautė rusų erdvėlaiviu išskrido į TKS4
Pirmoji baltarusių kosmonautė Marina Vasilevskaja rusų erdvėlaiviu „Sojuz“ šeštadienį sėkmingai išskrido į Tarptautinę kosminę stotį (TKS), pranešė Rusijos kosmoso agentūra „Roskosmos“. ...
-
Būna ir taip: muzikos kūrėjui teko ginčytis su dirbtiniu intelektu3
Kad jau dirbtinis intelektas (DI) kuria dainas ir vaizdo klipus, kodėl jam neleidus sugalvoti ir klausimų. Pokalbis su dirbtinį intelektą muzikoje įvaldžiusiu Luku Keraičiu, kuris atsakinėjo į išties originalius, netikėtus DI klausimus. ...
-
JK teismas: kompiuterių mokslininkas C. Wrightas nėra bitkoinų kūrėjas
Jungtinės Karalystės teismas ketvirtadienį nusprendė, kad australų kompiuterių mokslininkas Craigas Wrightas (Kreigas Raitas) nėra Satoshi Nakamoto (Satošio Nakamoto): tokį slapyvardį naudojo kriptovaliutos – bitkoinų – kūrėjas, ...