- LRT.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Atostogaujant, išmanieji įrenginiai – telefonai, planšetės, o kartais ir nešiojamieji kompiuteriai – keliauja kartu. Kelionėse šie prietaisai patiria daugiau grėsmių, nei įprastai, todėl reikėtų pasirūpinti jų saugumu, žinoti pagrindines kylančias grėsmes bei kaip jų išvengti.
Nacionalinis kibernetinio saugumo centras (NKSC) prie Krašto apsaugos ministerijos žiniasklaidai išplatintame pranešime pataria, kaip keli paprasti veiksmai gali padėti apsaugoti prietaisus ir duomenis kelionių metu.
Atnaujinimai. Reguliariai atnaujinkite savo prietaisų operacinę sistemą ir naudojamas programas. Prieš išvyką yra tikslinga pasirūpinti, kad turite naujausias versijas, kurios bus labiau apsaugotos nuo įvairių kibernetinių grėsmių.
Fizinė apsauga. Nepamirškite fizinės savo prietaisų apsaugos net trumpam laikui. Įsilaužėliui gali užtekti vos kelių akimirkų, kad patektų į jūsų įrenginį, o viduje saugoma informacija dažnai būna vertingesnė už patį prietaisą.
Užraktai. Naudokite užrakinimo priemones savo įrenginiuose ir nustatykite, kad prietaisas užsirakintų automatiškai, jeigu juo tam tikrą laiką nesinaudojama. Nenaudokite paprastų kodų ar slaptažodžių. Tyrimais nustatyta, kad skaitinis prietaiso atrakinimo būdas yra daug saugesnis už ekrano užrakto šabloną (angl. lock screen pattern). Jeigu yra galimybė, įjunkite biometrines atrakinimo priemones, tokias kaip atrakinimas piršto antspaudu ar veido atpažinimu.
Viešieji tinklai ir kompiuteriai. Būkite atsargūs naudodamiesi viešai prieinamu bevieliu internetu (angl. Public Wi-Fi) bei viešai prieinamais kompiuteriais – nesinaudokite elektroninėmis banko paslaugomis, nepirkite prekių ir venkite interneto svetainių, kuriose reikėtų įvesti kokius nors asmeninius duomenis. Būtinoms operacijoms atlikti būtų saugiau naudotis savo įrenginio mobiliuoju internetu. Naudojantis viešuoju internetu ar kompiuteriu, jūsų duomenys gali būti lengvai nuskaityti, todėl reikėtų atsisakyti bet kokių jautrių duomenų naudojimo šiais kanalais. Jeigu atostogų metu vis tiek naudojotės nesaugiu ryšiu ar prietaisu, grįžę namo būtinai pasikeiskite savo slaptažodžius tose sistemose, prie kurių buvote prisijungę.
Prietaisų įkrovimas. Būkite atsargūs įkraudami savo prietaisus viešai prieinamais kompiuteriais – apskritai venkite jungti savo įrenginius į viešai prieinamus prietaisus, bet, esant tokiai būtinybei, prijungę savo įrenginį, nustatykite krovimo režimą ir nesuteikite jokios prieigos prie savo duomenų.
Išjunkite „Bluetooth“. Išjunkite „Bluetooth“ ryšį, kai jo nenaudojate. Tai sumažins piktavalių galimybes prisijungti prie jūsų prietaiso ir nuskaityti jo duomenis, ar išnaudoti kitiems kenkėjiškiems tikslams. Kartais prietaisuose „Bluetooth“ ryšys būna įjungtas automatiškai, dėl to vartotojas gali net nežinoti apie jo įrenginio aktyvų veikimą tokiu režimu, todėl patariame pasitikrinti ir įsitikinti tuo papildomai.
Klastotės. Natūralu, kad atostogų metu vartotojai būna atsipalaidavę ir šiek tiek išsiblaškę, todėl labiau pažeidžiami įvairioms klastočių (angl. Phishing) atakoms. Siekdami apsaugoti savo asmeninius, finansinius ir kitus jautrius duomenis nuo vagystės, visuomet išlikite atidūs ir kritiškai vertinkite gaunamus pranešimus.
Svetimos USB laikmenos. Savo įrenginiuose nenaudokite rastų, ar iš nepažįstamų asmenų gautų USB laikmenų – piktavaliui tai gali būti lengviausias ir tiesiausias kelias prieiti prie jūsų duomenų. Geriausia naudoti tik savo USB laikmenas, kadangi žalinga programinė įranga šiuo keliu plinta lengviausiai – net jei tai giminių ar draugų laikmena, jūs negalite būti tikri, kad ji saugi. „Pamestos“ USB laikmenos gali būti specialiai paliktos tam, kad ją radęs asmuo įsidėtų į kompiuterį ir tokiu būdu suteiktų piktavaliui prieigą prie savo prietaiso.
VPN paslaugos. Atostogų metu savo įrenginiuose naudokite virtualaus privataus tinklo (angl. VPN) paslaugas. Tokiu būdu ryšys bus šifruojamas, dėl ko piktavaliai negalės nuskaityti jūsų duomenų, todėl galėsite saugiai naudotis visomis jums reikalingomis interneto paslaugomis net ir viešai prieinamuose tinkluose.
Duomenų kopijos. Apsaugokite savo duomenis nuo praradimo sukurdami atsargines duomenų kopijas (angl. Backup). Laikykite šias duomenų kopijas atskiruose įrenginiuose – pavyzdžiui, išoriniame diske, ar debesinėje duomenų saugykloje. Duomenų kopijos neapsaugos jūsų nuo duomenų vagystės ir dėl to kylančių pasekmių, bet svarbių duomenų praradimo atveju – kai duomenys užšifruojami ar sunaikinami – juos galima bus atstatyti, ar atgauti.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Trys kinų astronautai pakilo į Kinijos kosminę stotį „Tiangong“6
Kinija į savo orbitinę stotį „Tiangong“ („Dangaus rūmai“) nusiuntė naują įgulą. Kosminis laivas „Shenzhou 18“ su trimis astronautais vėlų ketvirtadienio vakarą (vietos laiku) pakilo iš Cziuciuanio kos...
-
Kodėl retas lietuvis pasinaudoja teise ištrinti duomenis apie save iš interneto?12
Internetas apie kiekvieną iš mūsų žino daug ir kone amžiams. Tačiau lietuviai teise ištrinti duomenis apie save iš interneto naudojasi bene rečiausiai Europoje. Tai atskleidžia naujausia asmeninių duomenų nutekėjimą stebinčios...
-
Įspėjamieji pranešimai telefone: kodėl gauna ne visi?9
Ne visi gyventojai gauna įspėjamuosius pranešimus. Net ir tada, kai jiems tai gali būti gyvybiškai svarbu – pavyzdžiui, kad netoliese dega daugiabutis, artėja orų stichija ar kokia nelaimė Astravo atominėje elektrinėje. Apie tai, k...
-
Astronomai atrado didžiausią juodąją skylę Paukščių take
Antradienį paskelbtame moksliniame darbe nurodoma, kad astronomai nustatė didžiausią ligi šiol atrastą juodąją skylę Paukščių take, kurios masė ura 33 kartų didesnė nei Saulės. ...
-
Išvyskite: kaip atrodė Saulės užtemimas iš kosmoso
Pirmadienį įvyko retas ir visiškas Saulės užtemimas, kuris praslinko per Šiaurės Ameriką. Mokslininkai sako, kad dėl šio užtemimo galės surinkti neįkainojamų duomenų apie daugelį dalykų – nuo saulės atmosferos iki keis...
-
Rusija jau antrą dieną iš eilės atšaukė raketos paleidimą16
Trečiadienį, jau antrą dieną iš eilės, Rusija paskutinę minutę atšaukė raketos paleidimą. Tai dar viena šalies kosmoso programos nesėkmė. ...
-
Būdamas 96-erių mirė Nobelio premijos laureatas britų fizikas P. Higgsas
Būdamas 96-erių mirė britų fizikas Peteris Higgsas (Piteris Higsas), laimėjęs Nobelio premiją už „dieviškosios dalelės“ – Higso bozono, paaiškinančios masės egzistavimą – atradimą, antradienį pranešė ...
-
Medikus keičia dirbtinis intelektas: užstrigus kamerai – gyvybę kainuojančios klaidos?2
Rastas receptas, kaip užpildyti trūkstamas medikų darbo vietas. Taivane žmonių gyvybes gelbėja bei sveikata rūpinasi robotai ir dirbtinis intelektas. Tačiau tokia technika kol kas visiškai pasitikėti negalima. Ji jau padarė gyvybę kainuojan...
-
„Tesla“ planuoja rugpjūtį pristatyti robotaksi1
Elonas Muskas (Ilonas Maskas) pranešė, kad jo kontroliuojama elektromobilių gamintoja „Tesla“ šią vasarą pristatys robotaksi, o ši žinia pasirodė tuo metu, kai savavaldžių transporto priemonių diegimas dėl saugumo pro...
-
Iš orbitinės stoties į Žemę sugrįžo amerikietė, baltarusė ir rusas6
Iš Tarptautinės kosminės stoties (TKS) į Žemę sugrįžo amerikiečių astronautė Loral O'Hara, baltarusė Marina Vasilevskaja ir rusų kosmonautas Olegas Novickis. Juos parskraidinusi „Sojuz“ kapsulė nusileido Kazachstano stepėje...