- technologijos.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Jei paklaustume, kaip vadinasi procesas, kuriam vykstant, išsiskiria šiluma ir (dažnai) šviesa, tikriausiai išgirstume atsakymą „degimas“. Tuos pačius produktus gauname ir iš Saulės, tad nieko keisto, kad procesus maga sulyginti. Tačiau šio gėrio radimosi priežastys – skirtingos.
Klausimas, į kurį formaliai galima atsakyti vienu sakiniu:
Degimas, kurį regime, vakarodami prie laužo, yra cheminė reakcija, vykstanti, malkas sudarantiems anglies ir vandenilio junginius oksiduojantis atmosferos deguonimi, o štai dieną kelią nušvietusi ir kaitra žygeivius varginusi Saulės energija randasi iš fizikinių, konkrečiai – termobranduolinių, reakcijų.
Toks būtų atsakymas vienu sakiniu.
Bet šiame klausime telpa didelė mūsų žinių ir supratimo apie visatą dalis. Taigi, jei vieno sakinio pažvanginimo negana, išnarpliokime kelis svarbiausius aspektus:
Kas yra degimas ir kodėl jis vyksta? Kas yra Saulė ir kodėl ji šviečia? Kas yra deguonis ir iš kur jis atsirado?
Kas yra degimas ir kodėl jis vyksta?
Degimu paprastai vadinama oksidacijos reakcija*, tokį degimą čia ir apžvelgsime.
Kaip jau minėta, degimas yra cheminė reakcija, tad jai galioja tokios pat taisyklės, kaip ir kitoms cheminėms reakcijoms. Kad vyktų degimas, reikia kuro, oksidatoriaus ir energijos. Jei vykstant reakcijai, energija išsiskiria daugiau, nei reikia jos palaikymui (egzoterminė reakcija), kartą prasidėjusi, toliau ji vyksta savaime.
*Tiksliau, oksidacijos – redukcijos, redokso reakcija. Tai cheminė reakcija, kurios metu keičiasi reagentų (oksidatoriaus ir reduktoriaus) oksidacijos laipsniai. Oksidatoriai redukuojasi, o reduktoriai – oksiduojasi.
N. B.: Norint žinoti, kur redokso reakcijų metu keliauja elektronai, verta atsiminti operą. Nes taip lengviau atsiminti, kad Oksidatoriai Pasiima Elektronus, Reduktoriai Atiduoda.
Reakcija vyksta, nes oksidatoriaus (dažniausiai deguonies) išoriniame elektronų sluoksnyje iki visiško sluoksnio elektronų „trūksta“ (deguonies atveju 2), o reduktoriaus išoriniame elektronų sluoksnyje jų „per daug“. Anglies degimo atveju, ji neprieštarauja deguoniui perleisti 4 elektronus. Todėl galutinio produkto – anglies dioksido – formulė yra CO₂, t.y. vienas anglies atomas paskolina 4 elektronus, kuriuos priglobia du deguonies atomai.
Ir kas iš to? Ogi tas, kad tokia elektronų konfigūracija energetiniu požiūriu yra naudingesnė, ir energijos skirtumas tarp šių būsenų išsiskiria kaip jau minėta šviesa ir šiluma. Grynos anglies atveju, sudeginus (deguonyje) jos vieną kilogramą, išsiskiria 32,8 MJ energijos. Tiek energijos 1 kW galios lygintuvas sunaudoja per ~9 valandas. Jei degintume vandenilį, sudeginę vieną jo kilogramą, gautume net 142 MJ energijos ir minėtą lygintuvą galėtume stumdyti ilgiau nei pusantros paros.
Kas yra Saulė ir kodėl ji šviečia?
Saulė yra vidutinė, G tipo, pagrindinės sekos žvaigždė, įsitaisiusi Hertzprungo – Russello diagramos centre. Nuo jos paviršiaus šviesa ir šiluma, t.y., tiksliau tariant, visos elektromagnetinės bangos – o jų saulelė, kitaip nei laužas, skleidžia ne tik daug daugiau, bet ir daug įvairesnių, – atskrieja per ~8 minutes, per tą laiką įveikdama vieną astronominį vienetą ~150 000 000 km. Bet visa Saulės energija išsiskiria ne paviršiuje, kaip degant malkoms, o branduolyje.
Saulė daug didesnė už Žemę – jos skersmuo 109 kartus didesnis, o ir masė sudaro 99,86% visos mūsų planetų sistemos masės – ir sudaryta iš dujų (¾ vandenilis, kita dalis helis ir dar sunkesni elementai), tai slėgis jos branduolyje milžiniškas, o ir temperatūra siekia milijonus laipsnių. Tokiomis sąlygomis pradeda vykti nebe cheminės, o branduolinės reakcijos, tai yra tokios, kuriose dalyvauja nebe elektronai (tokiame karštyje elektronai nuo branduolių nuplėšiami ir medžiaga virsta plazma), o atomų branduoliai.
„Branduolinės reakcijos“ skamba grėsmingai, ypač minint 70-asias branduolinio ginklo panaudojimo metines. Tačiau žvaigždžių gelmėse vyksta ne sunkiųjų elementų branduolių skilimo reakcijos, kaip bombose ir pastatytuose ar gamtos sukurtuose atominiuose reaktoriuose, kai lieka skilimo produktai, nerimą keliantys dar ne vieną tūkstantmetį. Ten vyksta termobranduolinės sintezės reakcijos, kai iš paprastesnių elementų sukuriami vis sunkesni. Tiesą sakant, išsisklaidžius Didžiojo sprogimo dūmams, mūsų visatos periodinėje elementų sistemoje tebuvo 3 lengviausi elementai – vandenilis, (branduolį sudaro 1 protonas), helis, (branduolyje 2 protonai ir 2 neutronai), bei dar šiek tiek ličio dėl šventos ramybės (branduolyje 3 protonai ir 3 neutronai). Visi kiti elementai buvo susintetinti – ir tebesintetinami – žvaigždėse.
Lengviausiai žvaigždėse vyksta ir daugiausiai energijos išskiria vandenilio virtimo heliu reakcija, kai iš keturių vandenilio branduolių – protonų – gaunamas vienas helio branduolys.
Bet juk protonų sulipdymui oho kiek jėgų reikia – jie gi vienodo krūvio ir stumia vienas kitą kaip įmanydami! Pradžioje darbą atliko gravitacija, suspaudusi pirminius vandenilio debesis į kamuolius – pirmos kartos žvaigždes. Spaudžiamos dujos kaista, o kaitinamos – plečiasi. Galima tikėtis, kad galiausiai nusistovėtų pusiausvyra ir tuo visatos raidos istorija baigtųsi. Bet esame liudininkai, kad taip nėra ir elementų periodinėje lentelėje pulkai. Kyla klausimas, iš kur energija viso to gėrio sukūrimui?
Jei pasvertume žvaigždžių branduolių žaizdruose sunaudotą vandenilį ir gautą helį, pamatytume, kad gautas helis sveria 0,7% mažiau, nei sunaudotas vandenilis – iš vieno kilogramo vandenilio gautume 993 gramus helio. Atrodo smulkmena. Bet čia priėjo Einšteinas ir tarė: E=mc². Na, tarė jis kiek kitaip, tačiau mūsų nagrinėjamam atvejui toks pasakymas tinka. Taigi, žiūrime, ką gauname iš 7 gramų skirtumo – 0,07 kg·(3·10⁸m/s)²=6,3·10¹⁵ J. Tokio energijos kiekio mūsų pavyzdiniam lygintuvui pakaktų beveik 200 milijonų metų. Garantinis aptarnavimas jau būtų pasibaigęs…
Kas yra deguonis ir iš kur jis atsirado?
Kaip ir visose reakcijose – cheminės, termobranduolinės, – lieka reakcijos produktai. Lauže naudojamas deguonis ir malkos, o gaunama šviesa, šiluma, pelenai (ir geri prisiminimai). Žvaigždžių branduoliuose vykstančių reakcijų produktai yra dar naudingesni – be šviesos ir šilumos (kurių, kaip matėme, išsiskiria nepalyginamai daugiau, nei lauže) dar lieka ir „pelenai“ – sunkesni elementai. Jei pradinė žvaigždė pakankamai sunki (ne, mūsiškė Saulė tokia nėra), tai sudegus vandeniliui, ima degti helis, deguonis, azotas, anglis, neonas… Žodžiu, taip susidaro sunkesnieji elementai, taip pat ir lauže besijungiantys anglies ir deguonies atomai. Tolesnės reakcijos vyksta vis sunkesnėmis sąlygomis – reikia vis didesnio slėgio ir aukštesnės temperatūros – ir jos išskiria vis mažiau energijos. Taip vyksta, kol pasiekiama geležinė riba, už kurios elementų kūrimui reikalinga energija tampa didesnė už reakcijos metu išsiskiriančią. Geležine ši riba vadinama ne veltui, nes paskutinis elementas, gaunamas „įprastu“ būdu, yra geležis – ⁵⁶Fe. Visi sunkesni elementai susikuria kitu būdu – žvaigždėms sprogstant novomis, supernovomis ir panašiai. Sprogimai nuplėšia viršutinius sluoksnius, kuriuose būna reakcijų produktai, t.y. visi elementai, iš kurių susidaro naujos kartos žvaigždės ir planetų sistemos su visais jų gyventojais, kurie kartais susėda prie laužo ir žvelgdami į dangų, jaučiasi visatos dalimi.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Medikus rengiantys universitetai vienija jėgas ir nori būti išgirsti
Du stiprūs šalies akademinės medicinos centrai – Lietuvos sveikatos mokslų universitetas (LSMU) ir Vilniaus universitetas (VU) – suvienijo jėgas ir pakvietė visuomenę ir politikus opiai diskusijai Lietuvos sveikatos forume „Unive...
-
Mokslininkų atliktas tyrimas šokiravo gyventojus: per žingsnį nuo mirties?
Belgijos mokslininkai tyrė gyventojų sveikatą regione, kuriame įsikūrusios septynios metalo perdirbimo įmonės. Rezultatai šokiravo – gyventojų organizme rasta arseno, švino ir fosforo dalelių. Valdžia liepė gyventojams imtis atsa...
-
Trys kinų astronautai pakilo į Kinijos kosminę stotį „Tiangong“6
Kinija į savo orbitinę stotį „Tiangong“ („Dangaus rūmai“) nusiuntė naują įgulą. Kosminis laivas „Shenzhou 18“ su trimis astronautais vėlų ketvirtadienio vakarą (vietos laiku) pakilo iš Cziuciuanio kos...
-
Kodėl retas lietuvis pasinaudoja teise ištrinti duomenis apie save iš interneto?12
Internetas apie kiekvieną iš mūsų žino daug ir kone amžiams. Tačiau lietuviai teise ištrinti duomenis apie save iš interneto naudojasi bene rečiausiai Europoje. Tai atskleidžia naujausia asmeninių duomenų nutekėjimą stebinčios...
-
Įspėjamieji pranešimai telefone: kodėl gauna ne visi?9
Ne visi gyventojai gauna įspėjamuosius pranešimus. Net ir tada, kai jiems tai gali būti gyvybiškai svarbu – pavyzdžiui, kad netoliese dega daugiabutis, artėja orų stichija ar kokia nelaimė Astravo atominėje elektrinėje. Apie tai, k...
-
Astronomai atrado didžiausią juodąją skylę Paukščių take
Antradienį paskelbtame moksliniame darbe nurodoma, kad astronomai nustatė didžiausią ligi šiol atrastą juodąją skylę Paukščių take, kurios masė ura 33 kartų didesnė nei Saulės. ...
-
Išvyskite: kaip atrodė Saulės užtemimas iš kosmoso
Pirmadienį įvyko retas ir visiškas Saulės užtemimas, kuris praslinko per Šiaurės Ameriką. Mokslininkai sako, kad dėl šio užtemimo galės surinkti neįkainojamų duomenų apie daugelį dalykų – nuo saulės atmosferos iki keis...
-
Rusija jau antrą dieną iš eilės atšaukė raketos paleidimą16
Trečiadienį, jau antrą dieną iš eilės, Rusija paskutinę minutę atšaukė raketos paleidimą. Tai dar viena šalies kosmoso programos nesėkmė. ...
-
Būdamas 96-erių mirė Nobelio premijos laureatas britų fizikas P. Higgsas
Būdamas 96-erių mirė britų fizikas Peteris Higgsas (Piteris Higsas), laimėjęs Nobelio premiją už „dieviškosios dalelės“ – Higso bozono, paaiškinančios masės egzistavimą – atradimą, antradienį pranešė ...
-
Medikus keičia dirbtinis intelektas: užstrigus kamerai – gyvybę kainuojančios klaidos?2
Rastas receptas, kaip užpildyti trūkstamas medikų darbo vietas. Taivane žmonių gyvybes gelbėja bei sveikata rūpinasi robotai ir dirbtinis intelektas. Tačiau tokia technika kol kas visiškai pasitikėti negalima. Ji jau padarė gyvybę kainuojan...