Kosmoso projektams įgyvendinti Lietuvos verslui ir mokslui skirta 2 mln. eurų

  • Teksto dydis:

Ūkio ministerija ir Europos kosmoso agentūra (EKA) Lietuvos verslo ir mokslo projektams, orientuotiems į kosmoso sektorių, įgyvendinti skiria 2 mln. eurų.

Šįkart teikti paraiškas ir įgyvendinti projektus bus galima kartu su Latvijos verslo atstovais ir mokslo ir studijų institucijomis.

„Kosmoso sektorius yra viena pelningiausių Europos ekonomikos pramonės sričių, o šiam sektoriui kuriama aukštos pridėtinės vertės produkcija dažnai pritaikoma ir kur kas labiau gyvenimiškose srityse. Pavyzdžiui, įgyvendindami Europos kosmoso agentūros projektus, lietuviai sukūrė technologiją, leidžiančią lengviau užgesinti miškų gaisrus. Be to, praplėtus partnerystės ribas, tarptautiniu lygiu siekiama paskatinti verslo įmonių ir mokslo ir studijų institucijų bendradarbiavimą ne tik šalies viduje, bet ir už jos ribų, o tai sukuria papildomų galimybių tiek ieškant partnerių, tiek potencialių klientų sukurtam sprendimui“, – teigia ūkio ministras Virginijus Sinkevičius.

Pirmoji verslo projektams finansuoti skirta tema siejasi su EKA misijoms reikalingos kosminių skrydžių techninės įrangos kūrimu. Pagal šią temą vieno projekto finansavimo suma siekia iki 450 tūkst. eurų. Pagrindiniu pareiškėju gali  būti tik verslo įmonės, tačiau mokslo ir studijų institucija gali dalyvauti kaip partnerė.

Antroji tema – EKA aktualios mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros veiklos – technologijų demonstravimas ir pramoninių procesų sertifikavimas – skirtos naujiems produktams (technologinei ir programinei įrangai) kurti arba standartinėms technologijoms pakartotinai naudoti. Pagal šią temą į finansavimą, sudarydamos bendrą konsorciumą, gali pretenduoti mokslo ir studijų institucijos ir verslo įmonės. Vieno projekto finansavimo suma gali siekti 225 tūkst. eurų.

Trečioji tema – su kosmoso technologijomis susijusios taikmenos, produktai ir paslaugos, kuriami naudojant esamą arba artimiausiu metu planuojamą paleisti kosminę infrastruktūrą. Šios temos vieno projekto finansavimo suma gali siekti 175 tūkst. eurų, o projektus turėtų galimybę įgyvendinti mokslo ir studijų institucijos ir verslo įmonių konsorciumai.

Ketvirtoji tema – parengiamosios veiklos (galimybių studijos, naudotojų reikalavimai, rinkos tyrimai ir pan.), kurios reikalingos su EKA programomis susijusiam nacionaliniam konkurencingumui didinti. Pagal šią temą finansavimą gali gauti viena mokslo ir studijų institucija arba viena verslo įmonė, arba mokslo ir studijų institucijų ir verslo įmonių konsorciumai. Vieno projekto finansavimo suma gali siekti 100 tūkst. eurų.

Penktoji tema yra skirta švietimo veikloms apie kosmoso sektorių – universiteto programoms parengti. Skatinant šias veiklas taip pat siekiama sudominti jaunimą ir didinti jo motyvaciją pasirinkti su kosmoso industrija susijusias studijas ir karjerą šiame sektoriuje. Vieno šios temos projekto finansavimo suma gali siekti 50 tūkst. eurų. Į finansavimą pagal šią temą gali pretenduoti viena mokslo ir studijų institucija. Šios penktosios temos veiklos bus finansuojamos paskutinįjį kartą.

Paraiškos konkursui teikiamos per EKA elektroninę paraiškų teikimo sistemą EMITS iki šių metų gruodžio 3 d. 13 valandos. Visos gautos paraiškos bus vertinamos EKA ekspertų, o geriausiai įvertintoms bus skirtas finansavimas.

Nuo 2016 metų, kai buvo paskelbtas pirmasis EKA kvietimas teikti paraiškas, jau finansuota 14 Lietuvos verslo įmonių, mokslo ir studijų institucijų projektų. 7 projektai patvirtinti 2016 metais per 1-ąjį kvietimą, 2017 metais – 7 per 2-ąjį kvietimą. 2018 metais 3-iojo kvietimo dalyviams artimiausiu metu planuojama patvirtinti 8 projektų finansavimą.

EKA projektus įgyvendinančios Lietuvos įmonės ir mokslo įstaigos kuria naujos kartos vožtuvą, skirtą mažųjų palydovų raketinės traukos sistemai, didelio kryptingumo tranzistorinius detektorius, palydoviniais duomenimis grįstą Lietuvos paviršinių vandenų aplinkos kokybės vertinimo ir stebėsenos sistemą ir kt.



NAUJAUSI KOMENTARAI

III-jo ir IV-jo Žemės ašies judėjimų atradėjas R.Zubinas

III-jo ir IV-jo Žemės ašies judėjimų atradėjas R.Zubinas  portretas
SENIAUSIOS ŽEMĖJE LIETUVIŲ KALBOS DĖKA, buvo įminta per 400 seniausiųjų (indų, Egipto, šumerų, hetitų, graikų, arijų-baltų, kiniečių, majų, ir t.t..) kultūrų šaltiniai. Juose rasta informacija, iš seniausios praeities, leido ATRASTI TREČIĄJĮ IR KETVIRTĄJĮ ŽEMĖS AŠIES FIZINIUS JUDĖJIMUS! Šie ATRADIMAI leidžia pažinti - kas? ir kodėl? ŽEMĖJE vyko?! kas? ir kodėl? VYKSTA? Kas? ir kodėl? vyks po 100, po 500, po 1000 metų, KODĖL ŽEMĖJE KLIMATAS KINTA? Tame tarpe ir tai, kad 2500 metais, Šiauriniame Žemės pusrutulyje, bus tiktai DIENA ir VASARA, Pietiniame - NAKTIS IR ŽIEMA!!!! 3000 metais - vyks ŽEMĖS AŠIGALIŲ KAITA - PIETINIS TAPS ŠIAURINIU, ŠIAURINIS - PIETINIŲ!!!
VISI KOMENTARAI 1

Galerijos

Daugiau straipsnių