Lietuvą kosmine valstybe pavertę mokslininkai: palydovai suvienijo tautą

Vienu šūviu keturi zuikiai. S. Dariaus ir S. Girėno skrydžio per Atlantą 80-mečio pagerbimas, Lietuvos narystė kosminių valstybių klube, tautos suvienijimas, mokslo ir technologijų populiarinimas. Ir visa tai – dviejų nedidelių „dėžučių“, paleistų į kosmosą, nuopelnas.

Pirmieji lietuviški mažieji kosminiai palydovai paliko ryškų įrašą šiuolaikinės Lietuvos istorijoje ir žmonių sąmonėje. 2014 m. vasario 28 d. į Žemės orbitą pirmasis paleistas ir žodžius „Lietuva myli laisvę“ ištransliavęs Kauno technologijos universitete (KTU) sukurtas palydovas „LitSat-1“ tautą suvienijo bene labiau nei olimpinis auksas.

Nors Lietuvos mokslininkai atlieka daug su kosmosu susijusių tyrimų, glaudžiai bendradarbiauja su JAV Nacionaline aeronautikos ir kosmoso administracija (NASA), mezga ryšius su Europos kosmoso agentūra (EKA), būtent sėkminga mažųjų palydovų misija garsiai visam pasauliui paskelbė: „Lietuva jau ir de facto yra kosminė valstybė“, bei atvėrė naujas galimybes mokslinių tyrimų, inovatyvių technologijų ir kosminio verslo plėtrai.

Abu lietuviški palydovai – „LitSat-1“ ir „LithuanicaSat-1“ – „CubeSat“ tipo: 10x10x10 centimetrų dydžio, ne sunkesni nei 1 kilogramas ir 330 gramų. Jie skriejo 400 kilometrų aukštyje, 8 kilometrų per sekundę greičiu.

Kaip vertina savo nuveiktą darbą ir jo reikšmę „LitSat-1“ palydovo kūrėjai šiandien, nuo skrydžio kosmose jau prabėgus nemažai laiko? Kokia buvo pradžia? Ar, žengus pirmąjį žingsnį, žengiamas ir antrasis?

Idėja pradžioje kėlė šypseną

„Pirmasis Lietuvoje, maždaug prieš penkerius metus, drąsiau ir garsiau apie kosmosą, palydovus pradėjo kalbėti Vladas Lašas, plačiai į viską žiūrintis novatorius. Pradžioje jo idėjos, mintys daugeliui, net ir mums – technikams, atrodė nelabai realios, net nusišypsodavome.

Tuomet atsirado labai aktyvus žmogus Lietuvos kosmoso asociacijoje – jos vadovas Vidmantas Tomkus. Jis turėjo kantrybės ir noro „stumti“ šį projektą, o KTU turėjo techninį potencialą projekto įgyvendinimui. Taip viskas ir prasidėjo“, – atsimena KTU Mechanikos inžinerijos ir dizaino fakulteto dekanas Andrius Vilkauskas.

V. Lašas pabrėžė, kad į kosmosą nebūtina žengti su labai brangiais, sunkiai įgyvendinamais, išskirtiniais projektais, demonstruoti super technologijas. Svarbiausia – įrodyti, kad galime patys sukurti kad ir nedidelį kosminį objektą, atveriantį naujas galimybes, įkvėpiantį pasitikėjimo savo jėgomis, paskatinantį jaunimą imtis drąsių idėjų. Taip išsikristalizavo idėja sukurti pirmąjį lietuvišką nano palydovą.

Žinias rinko po kruopelytę

Maždaug 2010 m. prasidėjo pirmieji projekto realizavimo darbai – pradėta burti specialistų komanda, imtos rinkti žinios apie mažuosius palydovus. Svarbiausias uždavinys buvo sužinoti, kokios sąlygos skrieti Žemės orbita yra palydovui: kokios temperatūros, apkrovos, kaip jis juda.

„Nors visas pasaulis atrodo atviras ir viešos informacijos yra labai daug, kai pradedi gilintis, žinių trūksta. Po kruopelytę jas rinkome iš visur“, – sako LKA Kosmoso mokslo ir technologijų instituto direktorius, „LitSat-1“ techninės dalies vadovas Domantas Bručas.

Į veiklą aktyviai įsijungė ir KTU studentai. Ypač didelį indėlį įnešė tuomet dar būsimasis mechanikos magistrantas Algis Krapavičius, vyresniųjų kolegų vadintas jaunatviška projekto siela. Jaunasis mokslininkas svajoja ir pats vieną dieną į Žemę pažvelgti iš kosmoso.

Finišo tiesioji – per tris mėnesius

Intensyvus palydovo konstravimas prasidėjo 2013 m. pavasarį, kai, likus maždaug pusmečiui iki starto, išsigrynino „smogiamoji“ palydovo kūrėjų komanda: Darius Gailius, A. Karpavičius, Pranas Kuzas, Marius Malcius, Gintautas Balčiūnas, A. Vilkauskas, Egidijus Berankis. Jie projektą šturmavo per tris mėnesius.

„Sakyčiau, kad tai – rekordas, padaryti tokį „žaisliuką“ per keletą mėnesių. Apkritai, pirmą kartą savo jėgomis paleisti palydovą buvo iššūkis. Labiausiai trūko laiko, tekdavo dirbti naktimis“, – pasakoja „LitSat-1“ radijo ryšio sistemos kūrėjas, KTU Telekomunikacijų ir elektronikos fakulteto profesorius Darius Gailius.

Labai svarbų projektui indėlį įnešė ir Raimundas Bastys, kuris jau anksčiau buvo sukūręs pagrindinės plokštės prototipą. Palaikant ryšį su palydovu, nepakeičiamas tapo KTU Elektros ir elektronikos fakulteto Elektronikos inžinerijos katedros docentas, KTU radijo klubo pirmininkas Darius Kybartas.

Komponentus gamino patys

„LitSat-1“ iš tiesų yra lietuviškas, nes didžioji dauguma jo komponentų buvo pagaminti KTU, Vilniaus Gedimino technikos universitete (VGTU), privačiose įmonėse. Pirkta buvo tik maitinimo šaltinio plokštė, radijo atsakiklis, ryšio modulis, dalis saulės elementų.