- BNS inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Marse aptikti dideli požeminiai ledo telkiniai vėl suteikė naujų užuominų apie tai, kiek vandens gali būti pasiekiama Raudonojoje planetoje ir kur jis yra, ketvirtadienį pranešė mokslininkai.
Nors jau gana seniai buvo žinoma, kad Marse yra ledo, ateities atradėjams gali būti gyvybiškai svarbu geriau suprasti, kur ir kokiame gylyje jis yra, sakoma JAV moksliniame žurnale „Science“ paskelbtame straipsnyje.
„Iš esmės, astronautai galėtų tiesiog nueiti ten su kibiru ir kastuvu ir gauti tiek vandens, kiek jiems reikia“, – teigė vienas iš straipsnio autorių, Shane'as Byrne'as (Šeinas Bairnas) iš Arizonos universiteto Tunono Mėnulio ir planetų laboratorijos.
Iš viso buvo aptikti aštuoni ledo telkiniai, o kai kurie jų yra vos metro gylyje. Jų storis siekia 100 ir daugiau metrų, tačiau jie yra paveikti erozijos.
Tos požeminės uolos, arba skardžiai, atrodo, „yra beveik grynas ledas“, teigiama straipsnyje.
Minimi telkiniai buvo aptikti ištyrus fotografijas ir duomenis, surinktus JAV Nacionalinės aeronautikos ir kosmoso administracijos (NASA) palydovo „Mars Reconnaissance Orbiter“ (MRO), kuris jau nuo 2005 metų skrieja aplink Marsą.
Pirmąkart apie Marse aptiktą vandenį „Science“ rašė 2010-aisiais.
Plačiai išplitęs ledas
Tačiau dabar mokslininkai supranta, kad ledas šioje planetoje yra išplitęs gerokai plačiau nei buvo manoma anksčiau, sakė minėto straipsnio autorius JAV Geologijos tarnybos geologas Colinas Dundasas (Kolinas Dandasas) iš Flagstafo miesto Arizonoje.
„Maždaug po trečdaliu Marso paviršiaus teritorijos yra plonas sluoksnis tvirto ledo, kuris rodo neseną Marso istoriją“, – teigė jis.
„Tai, ką čia matėme, yra ledo skerspjūvis atskleidęs mums trimatį vaizdą su daug daugiau detalių nei kada nors anksčiau“, – pridūrė C. Dundasas.
Lede matomos skirtingų spalvų juostos, kurios rodo, kad jis susiformavo pasluoksniui, galbūt – kaip per tam tikrą laiką susikaupęs sniegas, virtęs ledo sluoksniu.
Mokslininkų manymu, ledas susiformavo palyginti neseniai, nes tų telkinių paviršius, regis, yra lygus, be jokių kraterių, kurie susiformuoja dangaus kūnų nuolaužoms įsirėžiant į planetą.
Vis dėlto nėra aišku, kaip ir kada tie ledo telkiniai susiformavo.
Tos uolos buvo aptiktos šiauriniame ir pietiniame Marso pusrutuliuose, 55-58 laipsnių platumoje, kuri ant Žemės primintų Škotiją ar Pietų Amerikos pakraštį.
Marso žiemos metu šie regionai panyra į visišką tamsą, todėl žmonės negalėtų ten ilgam apsistoti.
Vis dėlto sąlygos ten nėra tokios klastingos kaip ašigaliuose, ir jei iš vieno iš aptiktų ledynų būtų paimtas mėginys, mokslininkai galėtų daug sužinoti apie Marso klimatą ir potencialias sąlygas gyventi žmonėms.
„Jei turėtumėte misiją į vieną iš šių telkinių, paimtumėte visų skardžio sluoksnių mėginius, galėtumėte gauti detalią Marso klimato istoriją“, – sakė viena iš MRO projekto mokslininkių Leslie Tamppari (Lesli Tampari) iš Reaktyvinio judėjimo laboratorijos.
„Tai – dalis visos istorijos: kas nutinka vandeniui Marse bėgant laikui, kur jis patenka, kur kaupiasi ledas, kada jis nuslūgsta?“ – sakė ji.
NASA planuoja išsiųsti pirmąją žmonių misiją į Marsą iki šio amžiaus 4-ojo dešimtmečio.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Įspėjamieji pranešimai telefone: kodėl gauna ne visi?9
Ne visi gyventojai gauna įspėjamuosius pranešimus. Net ir tada, kai jiems tai gali būti gyvybiškai svarbu – pavyzdžiui, kad netoliese dega daugiabutis, artėja orų stichija ar kokia nelaimė Astravo atominėje elektrinėje. Apie tai, k...
-
Astronomai atrado didžiausią juodąją skylę Paukščių take
Antradienį paskelbtame moksliniame darbe nurodoma, kad astronomai nustatė didžiausią ligi šiol atrastą juodąją skylę Paukščių take, kurios masė ura 33 kartų didesnė nei Saulės. ...
-
Išvyskite: kaip atrodė Saulės užtemimas iš kosmoso
Pirmadienį įvyko retas ir visiškas Saulės užtemimas, kuris praslinko per Šiaurės Ameriką. Mokslininkai sako, kad dėl šio užtemimo galės surinkti neįkainojamų duomenų apie daugelį dalykų – nuo saulės atmosferos iki keis...
-
Rusija jau antrą dieną iš eilės atšaukė raketos paleidimą15
Trečiadienį, jau antrą dieną iš eilės, Rusija paskutinę minutę atšaukė raketos paleidimą. Tai dar viena šalies kosmoso programos nesėkmė. ...
-
Būdamas 96-erių mirė Nobelio premijos laureatas britų fizikas P. Higgsas
Būdamas 96-erių mirė britų fizikas Peteris Higgsas (Piteris Higsas), laimėjęs Nobelio premiją už „dieviškosios dalelės“ – Higso bozono, paaiškinančios masės egzistavimą – atradimą, antradienį pranešė ...
-
Medikus keičia dirbtinis intelektas: užstrigus kamerai – gyvybę kainuojančios klaidos?2
Rastas receptas, kaip užpildyti trūkstamas medikų darbo vietas. Taivane žmonių gyvybes gelbėja bei sveikata rūpinasi robotai ir dirbtinis intelektas. Tačiau tokia technika kol kas visiškai pasitikėti negalima. Ji jau padarė gyvybę kainuojan...
-
„Tesla“ planuoja rugpjūtį pristatyti robotaksi1
Elonas Muskas (Ilonas Maskas) pranešė, kad jo kontroliuojama elektromobilių gamintoja „Tesla“ šią vasarą pristatys robotaksi, o ši žinia pasirodė tuo metu, kai savavaldžių transporto priemonių diegimas dėl saugumo pro...
-
Iš orbitinės stoties į Žemę sugrįžo amerikietė, baltarusė ir rusas6
Iš Tarptautinės kosminės stoties (TKS) į Žemę sugrįžo amerikiečių astronautė Loral O'Hara, baltarusė Marina Vasilevskaja ir rusų kosmonautas Olegas Novickis. Juos parskraidinusi „Sojuz“ kapsulė nusileido Kazachstano stepėje...
-
Kova su piratavimu Lietuvoje: ar pasiteisino įvestos baudos?4
Norintiems piratauti Lietuvoje tampa vis sunkiau. Lietuvos radijo ir televizijos komisija (LRTK) sako, kad pernai įvestos baudos pažeidėjus pamažu atbaido. ...
-
Pirmieji telefonai: tokių dabar tikrai nesinešiotumėte rankinėje15
Mobilųjį telefoną dabar turi kone kiekvienas. Telefonu žmonės ne tik skambina ar rašo žinutes, dažniausiai telefonas atstoja kur kas daugiau prietaisų. Jame integruota kamera, navigacija ir kitos plačiai naudojamos programos. Balandžio 3-ąj...